Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Pir Gru 09, 2019 8:32 am

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Šeš Vas 15, 2014 9:21 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Nekarta uzsiminete, kad tik tam tikros ir tik kelios pomidoru veisles tinka auginimui lauke, yra ankstyvos, atsparios rukams. gal galetumete tas veisles konkreciai ivardinti? nes siais metais bandziau auginti lauke, derlius buvo menkas, nes gan greitai lapai ir vaisiai eme ruduoti…. Taip pat, ar auginant jusu minetas pomidoru veisles, GZ reikia nuskabyti pomidoru “pazasteles”, ar tiesiog pasodinti ir daugiau nebesikisti i augima, formavima?

Jau rašiau apie savo mėgiamas veisles praeituose atsakymuose. Tegu parašo iš kitų dalyvių kas nors apie savo mėgiamus, nes ši tema, matau, viena svarbiausių tarp klausinėjančių. :) Pomidorų yra begalė veislių. Štai tinklapis – 600 veislių. Iš ten pasiimam šaltam klimatui skirtų skyrelį ir bandom kooperuotis, siųstis kartu. Ir bandysim Lietuvoje. Atrinkinėsim pagal skonius. Vėlgi, siuntimąsi lengviausia organizuotis forume:
viewtopic.php?f=42&t=242

O čia žadėtas puslapis:
http://store.tomatofest.com/Tomato_Vari ... s_s/47.htm

Pomidorus skabo dėl to, kad jie nespėja Lietuvos klimate užmegzti pakankamai pomidorų. Todėl neleidžia augti į lapus, į naujus pomidoriukus, o brandina jau susiformavusius. Jei pas jus veislė, kuri anksti dera ir jums pomidoriukų užtenka, tada skabyti nereikia. Jei norit daugiau prinokinti, tada skabot.

del Dumblainiu. minejote ankstyvas, idomesnes, skanesnes ju veisles. gal galetumete ivardinti konkrecias laiko ir skonio patikrintas veisles :) ? ir del auginimo, kokios salygos labaiu tinka siai kulturai? ar megsta daug tiesiogines saules, ar dalini pavesi, ar visai menkai tos saules reikia? bandau parinkti vieta kitiems metams darze.

Beveik visoms kultūroms reikia saulės. Dumplainiams irgi. Dumplainiai nereiklūs, kaip pomidorai, gali augti sausoj žemėj, gali drėgnoj. Pomidorai serga, o dumplainiai neserga. Mes auginame tris veisles: Slyvovyj, konditerskij ir marmeladnyj. Užauga dydžio kaip desertinės slyvos. Trijų-penkių centimetrų skersmens. Slyvovyj violetiniai vaisiai. Kiti geltoni. Dar šiemet gavom mažiukų, centimetro dydžio, bet jie labai saldūs. Veislės pavadinimo nežinau.

Apie laukinius ir nelaukinius prieskoninius augalus yra dar dvi knygos:
Gudžinskas Z., Rašomavičienė B. Lietuvos prieskoniniai augalai.- Kaunas, "Šviesa" 2008
K.Obelevičius, S.Petkevičiūtė, E.Šeinauskienė. Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas.-Kaunas. Lututė, 2011.


O tai labai ačiū. Visa informacija reiškia yra ir nebereikės šnekėti. :)

Daikonai ir pekino kopūstai: Tai yra trumpos dienos augalai,tad juos reikia sėti ne anksčiau liepos mėn.Anksti pavasari pasodinus jie augina tik žiedynus.

Man visai gerai užauga ir pastarnokai ir gelteklės.ir juos priskirčiau prie reikalaujančių mažai darbo.Pastarnokui svarbiausia sodinti tinkamais atstumais t.y 40cm tarp eilučių ir nemažiau 10 cm tarp augalų.


Ačiū už pasidalinimą.

Ivairioj _aržoves__j pamini, kad per sezona, toj _aržov vietoj galima gauti kelis derlius. Gal galima koki konkretesni pavyzdi gauti (jei tai _aržov musu klimato _aržoves_) kokias _aržoves pradeti auginti ir kokios tures eiti is paskos, kad tokius derlius gauti?

Liepą nuimami žieminiai česnakai, žirniai. Jų vietoje sėjame įvairiausias roputes, griežčius trumpos vegetacijos, juoduosius ridikus, daikono ridikus ir visokius panašius, kurie užauga per du-tris mėnesius.
Rugpjūtį nuimam pupas ir į jų vietą sėjam ridikėlius. Taip pat rugsėjį galima sodinti žieminius česnakus, sėti žiemkenčius javus.

Svogūnus kai nuimam irgi galima ridikėlius sodinti. Po bulvių irgi ridikėliai.
Galima ir tris derlius gauti. Ridikėliai, paskui salotos ir galiausiai vėl ridikėliai. Ridikėliai, pomidorai, ridikėliai. Ridikėliai, agurkai, ridikėliai.
Praktikoje kai dėliositės tai įvairių atrasit.

1 Ar topinambai sejami seklomis ar sodinami gumbais kaip bulves?

Kaip ir bulvės topinambai galėtų daugintis ir sėklomis, ir gumbais. Bet Lietuvos sąlygose sėklų nespėja subrandinti. Spėja tik pražydėti. Todėl dauginamas tik gumbais. O bulvė spėja subrandinti sėklas. Jos būna po žiedo atsirandančiame nuodingame pomidoriuke. Pirmais metais iš šių smulkių sėklyčių išauga mažos bulvytės, o antrais – jau normalios. Dauginant gumbais išlieka ta pati veislė. Dauginant sėklomis gali būti gaunama nauja veislė, priklausomai nuo to ką su kuo sukryžminai. Norint išsivesti naujų topinambų veislių, ko gero, reikėtų juos pasodinti anksti šiltnamyje, tada jų vegetacija bus ilgesnė ir kryžminti su kitomis veislėmis, paskui sėti iš sėklų ir prižiūrėti.

2 Ar visada sejant darzoves naudojates instrukcijomis ant pakuotes ir rekomenduojate ta daryti?

Pas mus jau daug sėklų savų, tai nėra pakuočių. Bet pradinukams, tai būtinai būtinai vadovautis pakuote. Nes sugalvoja sėti daikonus pavasarį ir paskui sako: „išėjo į žiedus“. Daržovėms svarbu yra augimo laikas. Nėra taip, kad jei jis užauga per tris mėnesius, tai galiu sodinti bet kada. Ne. Gamtoje yra tvarka ir jis užauga per būtent tuos tris mėnesius kur reikia. Taip pat yra dirvožemio temperatūra. Ją galima matuoti su termometrų. Labai geras ir džiugus užsiėmimas. Ir iš karto gauni kitokius augimus. Taip pat kiti faktoriai galioja parašyti ant pakelio. Vienintelis faktorius, kuris negalioja nors ir rašomas ant pakelių yra pagyrimai. Jei labai giria, kad skanių skaniausias pasaulyje, gražiausi vaisiai, va tuo reikia netikėt. Čia reklama. O techninės detalės galioja ir jomis pradinukui būtina vadovautis. O pažengusieji, žinoma, pradeda išvedinėti savo taisykles ir ieško geresnių būtų kaip pasodinti. Pavyzdžiui, pasėja į pievą kur yra konkurencija su pievos augalais ir iš karto atstumai nurodyti ant pakelio keičiasi.

3 Kodel nerekomenduojate pradinukams sodinti pazengusiuju darzoviu - ar del to, kad auginimo technologija skiriasi ir nera galimybiu isaiskinti, ar prieziura - t.y. raveti reikia ir nenorite kad pradinukai nusiviltu rezultatu?

Pradinukams skiriu lengviausiai prižiūrimas daržoves, t.y. tas kurių sėklos lengviausiai sudygsta, kurios yra stambios ir ne taip lengvai prapuola žolėse, kurių derlingumas didelis, trumpai tariant, kurias lengva užauginti.

4 Jeigu kopustus ar kitus augalus apvalgo sraiges ar dar kazkas - ar rekomenduojate ta darzove uzseti gausiau, kad uztektu visiems ar seti kartu su kitomis kulturomis kad kopustai butu labiau isretinti? be to ar laikui begant nieko nedarant ekosistema susibalansuoja tik pirmaisiais metais derlius mazesnis?

Taip, gausiau sėti, kad užtektų ir šliužams. Galimas ir sėjimas su kitomis kultūromis. Šliužų problema pas mus darže buvo vieninteliais metais. Ir jie nugriaužė visus kopūstų daigelius. Teko sėti iš naujo. Ir man labai aišku kodėl taip įvyko. Tais metais aš buvau atsivežęs šiaudų, nes neturėjau laiko savo mulčio gamintis. Tai užklojau šiaudais didelius plotus, storai, daug. Piktžolių neliko, pasidarė didelė graži estetiška mulčio dykuma. Šliužų kaip visada daug, tačiau dykumoje stovėjo tik kopūstų daigeliai. Tai ir puolė tūkstančiai šliužų ant vieno daigo. O visais kitais metais, kai nebūna mulčio dykumos, o tūkstančiai kitų laibų augaliukų kalasi ir nuvytusios žolytės pilna, tai šliužai ima būtent tuos laibesnius, pavytusius ir visos žolės negali nugriaužti šliužai, jų tiek nėra gamtoje. Todėl kopūstai išlieka.

Ekosistema subalansuoja tik kenkėjų ir ligų kiekį. O derlius labiau priklauso ne nuo to. Derlius labiau priklauso nuo dirvožemio struktūros. O štai ji formuojasi ne vienus metus ir pirmais metais sukasus, gaunami ne tokie dideli derliai kaip kiekvienais kitais metais.

5 kiek isviso kulturu rekomenduotumete pasiseti pradinukams? ar maziau kulturu, bet gausiai ar daugiau kulturu bet mazesniais kiekiais?

Daugiau kultūrų bet po nedaug. Jei pasodinsit tris kultūras ir dvi iš jų neužaugs, tai neįgysit beveik jokios praktikos. Jei pasodinsit dešimt kultūrų ir šešios neužaugs, tai užaugusių bus keturios. Jau mokėsit užauginti keturias kultūras kitais metais. Ir jau jų galėsit pasisėti daugiau.
O kai kuriem pradinukams iš pirmo karto viskas užauga. Nes jie laikosi instrukcijų ir dažnai būna darže.

1. Gal turit kokį patarimą, kaip tų krapų gražių užsiauginti?

Krapų geriau neauginti visai. Jie kaip prieskonis naudojami. O ką reiškia prieskonis? Reiškia, kad pagardintų maistą. Ir reiškia, kad maistas yra neskanus, jei jį reikia gardinti. O reikėtų auginti skanų maistą, tada nereikės prieskonių. Pirma, pasirenkame geras daržovių veisles. Antra, auginame pagal gamtinę žemdirbystę ir pamatysit, kad skonis skiriasi, išryškėja aromatas, geresnis skonis, saldumo kai kas įgyja daugiau, kai kas aštrumo. Trečia, bandome ragauti tikrąjį produkto skonį. Išsiverdam vien bulvių. Ir valgom. Gilinamės į skonį. Pamatysit, kad jų būna įvairių. Ridikėlių pasiimam dešimt veislių ir ragaujam. Žirnių pasiimam ir lyginam. Kopūstus ragaujam. Skoniai skiriasi ir jie labai įdomūs, tik žmonės to nežino, nes viską nuprieskoniuoja. Aukšto lygio restoranuose daromos ne makalošės su „vegeta“, o daroma taip, kad skoniai išliktų. Jei tai morka, tai turi jaustis morkos skonis, jei tai žirnelis, tai turi likti žirnelio skonis. Taip pat gamtoje kai eini ir valgai, tai nešlamšti mišrainės. Imi iš pradžių obuolį ir kramtai, paskui nueini prie slyvos ir ją valgai, paskui prie uogos. Maišyti nėra gerai. Yra toks posakis: „Dievas sukūrė maistą, o velnias išrado kulinariją“. Tai štai jis liečia visus prieskonius. O gamtoje gyvūnai prieskonių nevalgo. Jie valgo maistą. Be prieskonių. O žmonės kai kurie labai giliai įklimpę kulinarijoje ir negali pasikepti vien morkos ir ją suvalgyti. Arba žalio kopūsto jau nebegali valgyti. Jau taip toli nutolome nuo gamtos, kad nebeaišku ką valgome.

2. Kodėl kaliaropės visgi nevisada suformuoja "galvas"?

Netinka sąlygos. Per giliai ar per sekliai daigas pasodinamas. Per mažai vietos skiriama augalui. Nesilaikoma instrukcijų ant pakelio.

3. Ką galėtumėt papasakoti apie latviškus pilkuosius žirnius?

Mes buvome parsivežę ir auginome ruduosius latviškus žirnius. Tai čia turbūt tuos pačius pilkaisiais vadinate. Latvijoje jie įprasti ir pardavinėjami kaip pas mus geltoni skaldyti parduotuvėse po kilogramą supakuoti. Tai – žiemai skirti žirniai, o ne žalieji žirneliai. Todėl kai lauke valgai žalius, tai jie būna kartoki. Jie skirti džiovinimui ir virimui. Tik nesuverda jie kaip mūsų tie geltoni košėms skirti. Jie ir lieka tokie standūs. Kitoks skonis. Taip pat galima jų nevirti, o padaiginti porą dienų ir valgyti. Užauga jie iki dviejų metrų aukščio. Kitur bus pusantro. Žodžiu, aukšti, reikės atramų. Bet aš pirmais metais auginau ir be atramų. Tankiai susodinau, dar aplinkui aukštas piktžoles palikau ir jie išsilaikė patys ant savęs ir ant kitų piktžolių.

4. Galima dar priminti vieną daugiametę daržovę - daugiaaukščius svogūnus.
5. Paguoda tiems, kas sielojasi retindami morkas - morkų lapai yra l vertingi. Galima dėti jų į sriubas, troškinius, džiovinti gydomosioms arbatoms. Valgyti žaliai, kad nebūtų aitrumo, pataria užplikyti panašiai kaip dilgėles.


Problema tik, kad kai retini, tai jie būna mažiukai.

6. O dumplainiai kažkada labai maloniai nustebino, kai kartą jų užsiauginus iš sėklų, daigais (iš smalsumo, kas tai per augalas). kitais metais patys pasisėjo ir gražiai užderėjo. Tik gaila, kad patys skaniausi jie buvo kol dar nevisai prinokę. O ir daržas dar buvo labai ariamas.

Gaila, kad tik ariamoje žemėje jie pasisėja. Bet reikia bandyti ir atrasti tokias vietas kur jie galėtų patys pasisėti. Pomidorai jau sugeba išgyventi Lietuvoje patys, o dumplainiai gi dar atsparesni.

7. Dar apie salierus. Vienais metais močiutė darže augino, ir keletas liko pamiršti.. Tai jau keletas metų tai vienur tai kitur vis aptinkam. Kur nori ten auga, pasisėjo net po žagarvyšnėm tarp visokių lelijų. Tai žinoma ne gumbiniai. Bet kaip skanu jų žaluma, ir naudinga.

Čia labai įdomus atvejis. Kaip suprantu čia apie lapkotinius salierus, nes šakniniams reikalinga ilgesnė vegetacija. Palikau ir aš sėklų šiemet, pažiūrėsim, gal užsisės ir pas mus patys. Štai tokie atvejai labai įdomūs ir jų yra nemažai. Reikia tokius atrasti, dalintis su kitais ir eiti link tokio daržo, kuris pats pasisėja. Ūkininkavimas su gamta gaunasi. Ji parenka vietą, pati pasėja.

8. Labai pasiteisina auginti kukurūzus su šparaginėm vijoklinėm. Pirmiau pasodinus kukurūzų sėklas didesniais tarpais ir jiems sudygus, aplink kiekvieną ratu susodinam pupeles "blauhilda". Vėliau joms tik reikia parodyti kryptį. Ir jos kopia kukurūzais. Jų lapija nėra tanki. Ir nereikia pupelėms atramų. Bet tik su jomis yra patirtis. Moliūgų ten nesodinom. Tai tik mėgėjiškas moteriškas būdas, kad nereiktų rūpintis smaigais.

Tokie būdai irgi labai geri. Nereikia smaigų. O šparaginės pupelės trumpesnės vegetacijos, tai spėja užaugti ir vėliau pasodintos šalia kukurūzo. Dar galima bandyti kukurūzus daiginti vazonėliuose ir pasodinti didesnius ir kartu pupeles sukišti.

9. Pailgų burokėlių vengiau dėl greito su suvytimo. Geriausi visais laikais būdavo "Kamuoliai 2". Bet juos labiau išretinus, užauga per dideli. O neretinus - visai mažiai. Tai retinti nedaug.
-----------
- Minėjote, kad pailgi burokėliai geriau dėl retinimo, gerai laikosi. Kiek teko susidurti, palyginti su apvaliais - pailgi prasčiau laikosi, greičiau vysta, bet greičiau uždera. Kokias veisles pailgųjų auginate, jeigu jie turi jūsų minėtas savybes?
Aha, čia kas minėjo, tas tegu ir pasako. Kažkas iš dalyvių minėjo.

Aš minėjau, tai dabar reikia ir atsakyti :)
Kiekvienais metais auginu skirtingų veislių burokėlių ir pailgų, ir apvalių, ir raudonų, ir kitų spalvų. Visi tinka, visi patinka. Dėl laikymo žiemą, burokėlius laikau dėžėje sluoksniuotus su neutraliomis durpėmis (kaip ir morkas). Nepastebėjau, kad pailgi laikytųsi prasčiau. Didelius burokėlius susluoksniuoju, o mažus marinuoju obuolių sultyse, nes būtent maži greičiau suvysta.
Pernai ir šiemet (buvau keletą pakelių nusipirkus) auginau pailgų burokėlių veislę "Rywal" (gamintojas "Sėklos"), tačiau kaip bus kitais metais nežinau, gal kokią kitą veislę nusipirksiu :), nors ir "Rywal" dar liko...


Išvirus ir sudėjus į mišrainę ar kaip kitaip paraugus, pamarinavus ir į patiekalus pridėjus, tai visi burokėliai turi vienodą skonį. Tačiau mes, kadangi gilinamės į tikrąjį maisto skonį ir per daug stengiamės nemaišyti, prieskonių nevartoti, tai stengiamės atsirinkti ir skanesnes veisles. O jos pasirodo skiriasi, jei nesumaišai ir nepaslepi po kulinarijos šydu. Šiemet auginome septynias veisles. Atsirinkome geriausius ir juos auginsimės. Apie burokėlių veisles čia:
viewtopic.php?f=42&t=159

Dalinuosi:
Pas mus labai prastai augo morkos, visą laiką sugriauždavo kirminai. Šiais metais sėjau kartu su svogūnais, pasitvirtino, super !!!
O man moliūgai, cukinijos ir aguročiai kažkodėl labai pūt norėjo. Dalį
spėjom susirinkt, kad ir mažus, o kita dalis nupuvo. Gal drėgmės per
daug ir saulės per mažai? Ir šiaip gana maži užaugo..

O smidrus galima pavasarį sodint? Kada konkrečiau?
Galima. Kai nebėra įšalo.
Pas mus yra like trys sulinio rentiniai (vanduo pasirode auksciau nei tikejomes). Rentinius nusiridenom i darza. Galvoju sekanti sezona ka nors eksperimento delei pabandyti juose auginti. Esu girdejusi, kad kazkas Lietuvoje bande auginti bulves medinej backoj vis apkaupiant iki tam tikros stadijos, bet nezinau koks gavosi rezultatas. Gal esi ka girdejes? Gal ka kita patartum pasibandymui auginti rentinyje? (Zinau, kad cia auginimas ne pagal gz principus, bet kad liko toks daiktas tai reikia panaudot...)


Anglijoje kur šiltesnis oras, tai jie daro tuos apkaupimus bačkose arba deda padangas. Pasodina bulvę, ji išauga, tada deda padangą ir bulvės stiebą visą užkasa tik viršūnėlę palieka. Paskui bulvė vėl paauga ir vėl deda naują padangą ir vėl užkasa. Kiekvieną kartą užkasus ten kur buvo stiebas susiformuoja gumbai. Tas pats vyksta tradicinėje žemdirbystėje kai bulvės apkaupiamos. Tik pas mus laukuose tas vyksta tik vieną kartą. Galbūt anksti pasodinus, davus šiltą dirvožemį, paėmus ankstyvą veislę galima padaryti tris bulvės aukštus, bet dėl trumpesnės vegetacijos daugiau nesigauna. Anglai gali daryt ir keturis aukštus, nes pas juos šilumos daugiau.

Aš tai rentiniuose sodinčiau agurkus. Jiems reikalinga šilta žemė ir jie gražiai svirs ant krašto. Nereikės atramų, o susirinkti lengva bus. Ravėt nereikės.

Bet ne GŽ, geriau apie tai nešnekėt. :)

Esu girdejusi, kad auginant miliugines darzoves apskaibo, kad per daug nesiplestu ir ale duotu geresni derliu. Niekad nesu to darius (nes gamtoj tokie procesai nevyksta). Kokoa tavo nuomone apie tai?

Kai kurie moliūgai gali išauginti dešimt metrų ilgio stiebus ir užmegzti po devynis didelius moliūgus. Tačiau Lietuvoje jie to nespėja padaryti. Dar užaugti ir užmegzti gali, bet prinokinti jau nesugeba. Ne tas klimatas. Per anksti šalnos ateina. Todėl ūkininkai sulaukia kol užsimezga du vaisiai ir pjauna viršūnę. Augalas neskiria energijos naujų moliūgų vedimui, o visą energiją skiria tiems dviem užsimezgusiems ir juos prinokina. Aš irgi taip darau kartais. Žiūrint kokia veislė moliūgo. Geriau yra dešimt daigų po du moliūgus išauginti, nei bandyti ant vieno augalo keturis moliūgus užauginti. Daug paprasčiau. Dėl vegetacijos trumpumo ir kitas daržoves apskabo žmonės. Ir pomidorus, ir pupas netgi, pupeles.

Gal čia ne visai į temą, bet daug šnekėta buvo apie sandėliavimą. Norėčiau sužinoti daugiau apie kapčių darymą, kokioms daržovėms, koks jis geriau tinka. Bet čia gal kitai temai, kai kalbėsim apie sandėliavimą konkrečiai.

Apie sandėliavimą nekalbėsime. Skaitykite programą. Deja, bet laikas labai ribotas ir negalime aptarti visų įdomių ir reikalingų klausimų. Klauskite pašalinius klausimus forume. Reikės kada padaryti mokymų ir apie sklypo išplanavimą, ir apie sandėliavimą, bet šį kartą į mokymus netelpa. Nemanau, kad yra daugiau nei dešimt žmonių mokymuose, kurie nuo pradžios iki galo perskaitė visą siunčiamą medžiagą. Yra tokių, kurie skaito dar tik pirmos temos antrą laišką. Tai stenkimės į pašales nesukinėt ir laikytis temos.

> Pastarnokai
Turėjau idomią patirtį su Pastarnokais: užaugo keli prie Braškių, kurios buvo gerai mulčiuojamos. Pastarnokai užaugo nuostabūs ir didžiuliai.


Pastarnokai didžiuliai užauga, jei duodate jiems daug vietos. Jei tankiai susėsit, tai mažiukai užaugs. Morkoms tas pats.

> daugiagalviai svogūnai
Keik stengiausi, jie užauga mažulyčiai pas mus. (mažesti teniso kamuoliuko)


Žiūrint koks tenisas. Jei lauko tenisas, tai svogūnai labai gero dydžio. :) Svogūnams irgi reikia daugiau vietos, be to, jie nemėgsta žolių aplink save. Aišku reikia ir drėgmės. Ir sodinti reikia ne mažiukus, o didelius. Tada jie ir gaunasi didesni. Būna žmonės įsigyja daugiagalvių svogūnų mažiukų, tada tris metus augina, kol gauna didelius svogūniukus, kurie ir duoda normalų derlių.
O mažiukus svogūniukus galima pasodinti rudenį. Jie peržiemos ir iki pavasario išleis laiškus ir šiokią tokią galvutę subrandins. O galvoms mažiukų svogūniukų sodinti neverta.

>Pomidorai
Idomu kokios išbandytos veislės? Nes kiek aš bandžiau veislių, visos pajuodavo greičiau, nei prinoko.
Tik Apelsininiai buvo nuskinti prinokę.


> Saulėgrąžos
Kodėl 30-40cm atstumas turi būti? O tai kaip auginti lysvėje su kitom daržovėm?


Kitas daržoves pasėkit vėliau kai saulėgražoms jau nebebus grėsmės. Nes jei šalia yra kitų augalų, tai jos prasčiau vystosi. O mes gi norime, kad vystytusi gerai?

> Burokėliai
Keistas pastebėjima smano buvo, tie burokėliai, kurie buvo išretinti ir perkelti kitur augti, užaugdavo man didesni, nei palikti veitoje.


Vėlgi, kaip su pastarnokais – jei duodi daugiau erdvės, tai užauga didesni. Be to, burokėliams dar šaknį nugnyba, kad augintų ne gilyn, o šakniavaisį kuo didesnį augintų. Gal ir tas pas jus atsitiko persodinant.

Dėl morkų sėjos: Aš visą laiką retindavau kai morkvėnojai būdavao 5-7 cm. Ir kaip "apskaičiuoti" kiek sėklų reikia?

Labai gerai, kuo anksčiau išretini, tuo geriau. Sėklas galite suskaičiuoti, jei sėjate kiekvieną sėklytę į atskirą vietą kas trys penki centimetrai. Taip daro kai kurie žmonės, bet tas užima laiko ir reikalauja kantrybės. O paprastai niekas neskaičiuoja - imamas pakelis sėklų arba kiek užauginai ir barstai jas, kad kristų kas trys penki centimetrai. Labai greitas darbas. Tik paskui reikia praretinti.

Dar klausimas dėl laistymo: ar laistomos jei taip, tai kada? Labai jau įvairios nuomonės.

Nelaistom visiškai. Pirmoje temoje aiškinama apie dirvožemio struktūrą ir kaip joje atsiranda vanduo.

Dumplainiai: Visur matau, kar rašoma, jog Dumplainius reiks sėto kasmet. Keista, bet pas mane auga jau kelismetus dumplainiai, kurie buvo pasėti tik 1 kartą. Praietais metas aš jų net nemulčiavau, išgyveno. Sknis man nesuperinis, bet vis šis tas :)

Labai gerai kai pasisėja ir užtenka. To ir siekiame. Bet dažnai būna, kad kokia nors daržovė pasisėja, peržiemoja, bet tik keletas vienetų. Todėl, norėdami didesnio derliaus sėjame papildomai.

Pastarnokai: pastebėjau, kad pastarnokai man geriausiai sudygo, tie, kurių sėklos visą žiemą pratūnojo ant stiebų, o po to tiesiog buvo vos vos užpiltos žemėmis (sudėjau stiebus ant žemės palei lysvės kraštą ir sėjau kitus dalykus, tai pastarnokai man lindo per visur :) )

Agurkai: ar juos geriau leisti ant kokios tvoros ar geriau leisti pievoje?


Patogiau ant tvoros, nes piktžolės jų nepuola ir lengviau susirinkti. Geriau derės ant tvoros jei nestelbs piktžolės. Bet tvorą reikia turėti arba daryti specialiai.

Jei sodinama pievoje, tai jis pasiklysta tarp žolių. Kad to išvengti, tai kai agurkas būna iki kelių aukščio ir dar nepradėjo kabintis į aplinkinius stiebus, kai dar patogu jį pakelti ir kontroliuoti, tada, būtent tada, paimi daug mulčio ir didelį plotą apmulčiuoji. Taip išvengiama žolių aplink agurką. Nes jei to laiku nepadarai, tada paskui sunku uždėti mulčią kai agurkas jau prisitvirtinęs prie kokių nors žolių.

noriu paklausti, kokias darzoves po kokiu geriau auginti?

Sėjomainos gamtinėje žemdirbystėje nereikia, nes dirvožemis nenusialina. Todėl nereikia keisti augalų vietos. Ką po ko auginti, galima nebent atsižvelgiant į tai, kad vienos daržovės didelės ir aukštos, ir todėl labai gerai panaikina piktžoles. Į tokią vietą kitais metais labai patogu pasėti smulkias daržoves – morkytes ir burokėlius. Ir atvirkščiai, jei auginote ką nors, kad atsirado velėna, tada kitais metais ten ką nors stambaus sodinate.

pernai bandziau braskes apdelioti samanomis. man visai patiko, o kaip pakomentuotumet jus? ar tinkamu medziagu gavo braskes, ar geriau butu mulciuoti tik zole?

Gyvomis sąmanomis apdėliojote? Braškėms reikia kiek rūgštesnio dirvožemio, todėl joms tinka pjuvenos. Ir sąmanos gal parūgštino jūsų dirvą. Labai gera idėja tarp gyvų samanų auginti. Lengva surinkti, o samanos duos rūgštingumą. Yra laukuose šlaitinių žemuogių arba laukinių braškių dar kitaip vadinamų. Arba pabėgusių braškių yra į laukus iš sodybų. Reikia pažiūrėt kaip jos auga. Dažniausiai visai be mulčio, tankiai. Užtat gaunasi aromatingos. Bet žmogui taip sunku auginti. Pas žmogų atsiranda piktžolės ir smėlyje pasodinti nesigauna. O gamta augina smėlyje, žvyre, kur maisto medžiagų rodos visai nėra. Bet ir jokios priežiūros.

Yra kitas variantas. Braškes susodinti vieną šalia kitos. Tankiai. Tada braškės mažesnės, bet užtat irgi ravėt nereikia.

Nedidelis papildymas apie javus:

Grikiai (Fagopyrum esculentum) ir judros (Camelina sativa) yra greitai sudygstančios ir sparčiai augančios kultūros. Maždaug per 3 mėnesius (grikiai ir greičiau) duoda derlių. Grikiai, lyginant su kitais javais, daug lengviau įveikia konkuruojančius augalus. Judros pasisėja ir gerai auga be priežiūros. Atsižvelgiant į šias savybes, verta įtraukti grikius ir judras į GŽ daržą.

Dar gal kam įdomu, dėl maistinės vertės: grikių kruopos pasižymi didesne aminorūgščių (baltymų sudedamoji dalis) įvairove, todėl yra galimai vertingesnės už kitus javus. Judrų sėklose esančių riebalų sudėtis panaši į linų sėmenų - santykinai daug omega-3 riebalų rūgščių.

Grikiai Lietuvoje auginami jau seniai. Gerai auga mažiau derlingoje žemėje, jei pertręšta - užaugs dideli lapai, bet mažiau sėklų. Mažesnis derlingumas esant vasaros karščiams (tuomet galima sėt vasaros pabaigoj, ir iki žiemos dar bus derliaus).

Sunkiau gauti šių augalų sėklų, nes parduotuvėse dažniausiai parduodami skrudinti grikiai (iš jų niekas neišaugs), o judros nedaug kur auginamos.


Papasakokit, jeigu kas auginate. Aš turiu kelis kilogramus sėklos grikių, tai galiu pasidalint, jei kas norit bandyt auginti.

Teko matyti kaip Amerikoje morku derliu pries ziema ne nukasa, o palieka zemeje ir gana storai uzkloja siaudais. Tada ziema, kai reikia pakelia siaudus kartu su sniegu ir pasirauna svieziu morku. Nezinau tik kokioje klimatineje juostoje vyko veiksmas. Kaip manot, pas mus tai veiktu? Gal ne tik su morkom, bet burokeliais ar pan?

Veikia ir pas mus. Tik pelės puola ir šalčiai pamažina derliaus, todėl jei nori neprarasti dalies derliaus, tada susirenki ir nusineši į rūsį.

1) Kažkiek suabejojau: skonis pvz. braškės po nuskynimo 5 min ir 1 val. negi tikrai skiriasi, ar čia tik išlavinę skonio receptorius tai pajunta?

Skiriasi visų daržovių skonis tik ką išrautų ir pastovėjusių. Net tokių dalykų kaip šakniavaisiai, kurie ilgai išlaiko savo savybes nepakitusias. Todėl ir reikia gyventi šalia daržo ir valgyti šviežią produkciją. Tirai šviežios produkcijos nė milijonieriai neįperka, nes kol atkeliauja iki jo stalo, tai daržovės jau nebe šviežios. O daržininkas reiškia, valgo brangesnį maistą už milijonierių. Deja, taip yra.

Henris Deivis Thoreau rašė, kad nė vienas bostonietis nėra valgęs mėlynių. Taip yra todėl, kad jie neina į mišką rinktis jų patys. Jie perka turguose, o ten jau nebe mėlynės. Visai kitoks skonis ir kvapas.

Aš tikiu, kad šiandieninės braškės mutantės skonis gali ir nesiskirti ką tik nuskintos ir palaikytos penkias valandas. Dar daugiau. Kai kurios braškės visai neturi skonio, tai nėra ten kam ir skirtis tada. Labiau „išsivysčiusiose“ šalyse jau pardavinėjamos braškės ir šalia braškių skonio tepaliukas. Nes braškė pati skonio jau nebeturi. Tai pasidažai ir jauti braškės skonį. Tai štai tokios tikrai nesiskiria kada tu jas valgyti, po penkių valandų ar po dviejų savaičių. O visas kitas normalus gamtiškas maistas skiriasi ir reikia valgyti kuo šviežesnį.

2) Ravėjimas, kol užaugs... kažkiek nustebus. Aišku logiška, nors buvau girdėjus mintį, kad geriau nuskinti, nei rauti.

Taip, geriau nuskinti. Pažiūrėkite pirmą temą. Ten rašoma, kad šaknys yra gėris, ir jei jos lieka, tai formuoja dirvožemio struktūrą. Geriau jų nerauti.

3) Sėjimas morkų. Pasimokiau, kai neretinau. Bet paskutinį sezoną pasisekė gal neblogai su mažu semtuvėliu ir dantų krapštuku pasėti taip, kad praktiškai nereikėjo retinti...
4) Dėl bulvių. Du metus jau bandžiau pagal gž principus sodinti-paslėpti po šiaudais. Patiko. Rezultatas minimalus, nes daug žalių bulvių, bet mini darbo. Pastebėjau, kad abejais kartais vis pritrūko šieno... kai užaugo pakankamai didelė žalia viršutinė dalis (virkščia) nebuvo kaip užmulčiuot, bijojau nulaužti.... tad radau vėl dalį žalių bulvių. Eksperimentuosiu vėl, bet gal galėtumėte visgi išduoti paslaptį... kiek pradžioje uždėti, kad nereikėtų dar pridėti...


Galima uždėti daug mulčio ir daugiau nieko nedaryti. Bet tada reikia daug mulčio. O mulčius juk irgi yra darbas. Jo reikia pasigaminti. Todėl geriau pridėti mulčio papildomai. Sodinkit bulves eilėmis, taip, kad būtų patogu prieiti ir pridėti antrą kartą mulčio. Nereikia apdėti kiekvieno bulvės lapelio aplinkui. Bulvienojus stovi ir aplink jį užmuturiuoji dar mulčio. Jei jis įsišakojęs, tai nereikia bandyti į vidų dar pridėti. Tiesiog visą suspaudi ir apmulčiuoji. Jis paskui vėl išsišakos kaip jam reikės. Tik reikia antrą mulčiavimą daryti laiku, tada patogu. O jei pražiopsot ir dar nepatogiai susodinta, tada mulčiuoti tikrai sunku.

Jei dėti mulčio vieną kartą, tai reikia rinktis mulčią, kuris ne taip greitai suvalgomas mikroorganizmų. Pavyzdžiui, šiaudus. Ir dar nupurkštus. Tada jie stovės gal du metus nesuvalgyti ant lauko, ir bulvės nepažaliuos. Bet visi suprantam, kad paskui valgysim chemiją papuolusią iš šiaudų. Arba jei nepurkšti šiaudai, tai bulvės neturės tiek medžiagų kiek gautų iš šieno. Šienas įvairus ir turtingas mikroelementais, o šiaudas auga lauke, nualintame lauke, kur jokių mikroelementų dirvožemyje jau nebėra, nebėra jam ko ir pasiimt iš to dirvožemio. Todėl šiaudas yra prastesnis mulčias už šieną. Dar galima naudoti stagarus. Jie irgi ne taip greitai suslūgsta. Bet, bet kuriuo atveju, jei uždedam daug, tai žemė vėsesnė, bulvė vėliau pabunda, lėčiau prasikala ir derlius ne toks geras.

6) Vis sprendžiu dėl tarplysvių: leisti augti žolėms, pjauti su žoliapjove ar užmulčiuoti kokiais ąžuolo lapais, kurių aplink l. daug.

Pasistenkite daryti kaip gamtiškiau. Parašykite ką nuspręsite ir pateikite argumentus. Mums būtų įdomu paskaityti kodėl pasirinktas vienas ar kitas variantas.

Gal kas nors iš jūsų pastebėjote, kuri moliūgų veislė užaugina daugiausiai sėklų (kiekybiškai), atsižvelgiant į moliūgo dydį ir sėklų juose proporciją. Kadangi tokios rūšies kaip sėkliniai moliūgai nėra, bandau rasti kuri gi veislė užaugina daugiausiai sėklų, kurias galima būtų naudoti maistui. Bent jau aliejiniai moliūgai "Miranda", kurių sėklos neturi lukšto ir yra tinkamiausios maistui, sėklų užaugina ganai nedaug.

Man irgi būtų įdomu tokią veislę atrasti. Kitas dalykas, gal sėklų skaičių galėtų padidinti dulkinimas. Tada reikia daugiau vabzdžių, daugiau žydinčių moliūgų vienas šalia kito. Papildymas mokymų eigoje: sako, kad belukščių sėklų daugiausia moliūguose - "Kakai", o sėklų su lukštais - "Melonowa Zolta".


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 0 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007