Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Sek Lap 17, 2019 3:13 am

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Ant Kov 04, 2014 10:12 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Jei norim užsiauginti morkų, burokų ir pan. sėklų, ar geriau palikt keletą lysvėje per žiemą, ar palaikyt rūsyje ir pavasarį sodint atgal?

Jei paliekate lauke, tai juos bandys sugriaužti visokie dirvožemio gyvūnėliai ir pelės. Taip pat šaltis kai kuriuos supūdys. O rūsyje išlaikyti irgi nėra labai paprasta. Kas turi gerą rūsį, tai gerai. Abu variantai geri ir įmanomi, bet abiem variantais dalis žus, todėl sėklai reikia kiek daugiau palikti vienetų, kad nors vienas išgyventų.

retorinis klausimas:
jeigu beveik viską sodinam suvartojimui t.y. daržus - daržovėms, vaismedžius - vaisiams, medžius - kurui, tai kam reikalingi gėlynai? Jų nevalgysim, laiko atima daug, o dėl estetinės naudos galima ir daržoves gražiai pasėti ar pasodinti ir derinti pagal lapų spalvingumą, žiedų grožį. :)


Gėlės yra maistas sielai. Reikia ne tik pavalgyti, fizinį kūną pamaitinti, bet ir sielai maisto duoti. Bet ir fiziniam kūnui gėlės duoda – žiedadulkes. Jas įkvepiame, jos per odą patenka į mūsų organizmą, kvapai irgi patenka į mūsų organizmą. Yra net gydymosi metodikos kai vyšnioms žydint reikia išeiti į lauką ir leisti kūnui gerti jų žiedadulkes ir aromatus. Ir panašios terapijos – spalvų, kvapų.

Kita vertus, labai sutinku su jumis, kad tai užima daug laiko. Todėl rekomenduoju auginti tik tokias gėles, kurios nereikalauja priežiūros. Stenkimės kuo gamtiškesnes gėles rinktis ir kuo natūralesnių, neklykiančių atspalvių, ramesnių pastelinių spalvų. Kaip darže, sode, taip ir su gėlėmis stenkimės orientuotis gamtos link.

Be to natūralių gėlių žiedadulkės mūsų organizmui ir sielai geriau tiks. Kaip ir daržovės vietinės labiau tinka, taip ir gėlės mums tiks labiau vietinės.

pastebėjome, kad nusipirkus parduotuvėje sėklų, pvz.: cukinijų, pirmų metų derlius būna gausus, skanus ir gražus, tačiau pasilikus sėklų, kitais metais gausiai žydi, bet nemezga vaisių ir taip ne su viena kultūra. Ar čia su visom cukinijom, patisonais ir aguročiais ar visgi galima iš jų nuolatos turėti savo sėklą?

Kai kurios kultūros palaikytos keletą metų duoda geresnį derlių, nei pirmais metais pasėtos. Pavyzdžiui, pomidorai. Kelių metų senumo sėklos bus derlingesnės, nors ir blogesnio daigumo. Kadangi parduotuvėse pardavinėjamos dažnai ne pirmų metų sėklos, tai gali būti stebimas šis efektas.

Kita priežastis kaip jau minėjau – F1 hibridai yra derlingesni. Juos specialiai atrenka. O jei pasigamini sėklų pats, tai jau nebe tokie derlingi gaunasi augalai. Ir nebūtinai F1, gali ir kiti hibridai taip veikti. Visgi mokslininkai išvedinėja veisles, jie remiasi tam tikrais tyrimais, stengiasi tą daryti kryptingai, t.y. išvesti derlingus augalus. O gamtoje susikryžminę tie augalai susikryžmina visaip – gali tapti dar derlingesniais, o gali tapti nederlingais. Didesnė tikimybė, kad taps ne tokiais derlingais, nes mokslininkai jau patraukę genetiką į derlingumo pusę ir gamta bandys grįžti atgal.

Trečia priežastis gali būti dėl sėklinių augalų auginimo sąlygų. Sepp Holzer sėklinius augalus specialiai augina skurdžiame dirvožemyje. Augalai sunkiai auga ir užsiduoda programą, kad kitais metais gaus tokias pat sunkias sąlygas. Bet gauna geras ir išbujoja. Galbūt šį dalyką naudoja ir sėklas gaminančios įmonės. Todėl jų sėklos derlingesnės. O jūs pasodinat į gerą žemę, surenkat sėklas ir kitais metais augalai vėl tikisi tokių gerų sąlygų ir duoda prastesnį derlių.

Tai štai kuris nors iš šių variantų galbūt atsitinka ir pas jus. Nereikėtų to bijoti. Kaip tik reikėtų džiaugtis. Derlius prastesnis, tas tiesa, bet augalai grįžta gamtos link ir įgyja kitokių gerų savybių. Pabandykite pastebėti gal atrasite kokių pliusų, kas kompensuoja derlingumo sumažėjimą.

Kokios sėklos kopūstus geriausia rinktis mūsų klimato sąlygomis? ankstyvus, vėlyvus? Kartą bandėme sodinti, tai iš 20 sodinukų užaugo 4 kreivos galvos :) O norisi savų turėti.

Mes atsirinkome keletą veislių. Vasariniai kopūstai (veislė „Ekspress“), kuriuos valgome birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais. Ir žieminiai „Kamiena glova“, „Pourovo polupozdnij“ ir raudongūžiai „Kalibos“. Raudongūžiai dėl skonio, valgyti žalius juos tinka. O pirmi du – rauginimui. Pabandykit gal ir jums patiks šios veislės. Arba ieškokite kitų veislių.

Mes tai sėjam vienais metais vienos kultūros kokia penkiolika veislių ir rudenį atsirenkam geriausią. Kitais metais sodinam tik ją arba porą veislių. Taip su viskuo – morkomis, žirniais, pupelėm, bulvėm, burokėliais, ridikais...

Kopūstai nuo seno auginami su chemija ir per kartų kartas praranda gebėjimą gintis nuo kenkėjų. Kam gintis, jei ateina žmogus ir nupurškia? Štai ir nesigina. O jei auginsitės savas sėklas, tai pas jus išmoks kopūstai gintis nuo kenkėjų, bus jų geresnis imunitetas ir medžiagas neskanias kenkėjams išskirs. Taip su visom daržovėm, bet ant kopūstų labiausiai jaučiasi.

Del morku ar kt. augalu sugamtejimo, matyt optimaliau butu auginti dali issaugant ju prekines/skonines savybes skrandzio uzkimsimui o salimais tureti ir gamtejanciu, kadangi teiginys jog jum vitaminu nereik, reik tarkim tik angliavandeniu/baltymu/riebalu toks labai dviprasmiskas (o ir pagrindiniai trukumai parduotuviniu minimi butent skoniniu ir vertinguju medziagu stoka), nes daznai tam tikra kultura ir vertinama del joje esanciu vitaminu, skaidulu ir pan, kas sudaro mazaja visos augalo mases dali. Taigi auginant ir taip ir taip net ir pats perejimas prie gamtisku butu lengvesnis arba pasirodytu, kad gal visai neimanomas.

Nesakiau, kad vitaminai nereikalingi. Rašiau, kad vien vitaminais sotus nebūsi, reikia ir angliavandenių, riebalų ir baltymų.

Jūsų idėja apie auginimą dviem būdais – skrandžio užkimšimui ir gamtėjimui įdomi, bet perdėm teorinė.

Nėra taip, kad visas daržoves reikia sodinti dviem būdais, t.y. turėti du daržus – vieną skrandžio užkišimui, kitą – genetikos gamtinimui. Didžioji dalis daržovių tiesiog auginama ir iš sėklų gaunasi maždaug tas pats. Po truputį jos gamtėja, bet tai ne problema – jos duoda tokius pat derlius ir sodinti dar priedo skrandžio užkimšimui nėra prasmės. Gal tik su kai kuriomis kultūromis galima pasižaisti ir auginti jas dviem būdais. O su daugeliu kultūru nėra prasmės to daryti. Nes tiek maistinių savybių, tiek vitamininių jos turi savo viduje abiejų iš karto ir atskirai jų auginti nereikia.

Bet štai su sodu galima taip daryti. Galima pasisodinti skiepytą sodą ir valgyti penkis ar dešimt metų jo vaisius, kišti skrandį ir laukti kol užaugs iš sėklos pasėtos obelys. O tada skiepytąsias iškirsti.

Serbentu krumu dauginimo pagrindiniai variantai per uglius ar sakeliu isaknidinima, ar galima ir per uogas?

Galima ir per uogas, ir šakelėmis. Šakelėmis gaunasi tokia pat veislė, dauginant uogomis – gali gautis kitokia veislė.

šioje temoj klausimų kaip ir neturiu.(Na jei neturi ką paklausti -reiškia nieko neišmanai )Galiu tik pasidalinti kai kuria patirtimi.
Kai pernai iš savo surinktų sėklų pasėjau cukinijas jos užaugo gražios,moliūgiškai geltonu minkštimu, bet nevalgomos.Buvo karčios kaip pelynas.Šiemet nerizikuosiu.
O maišelius ,renkant sėklas, naudoju dažnai.Ne tik dėl to,kad nesikryžmintų,bet tiesiog nereikia saugoti,kad pernoks ir išbyrės,ar išles pauksčiai.Nereikia kadien lakstyti ir tikrinti.Esant tinkamam orui nueinu,surenku ir padžiaunu.O jau kai lauko darbus baigiu sutvarkau ir sudedu į popierinius maišelius.


Mums irgi buvo viena cukinija užaugusi pelyno kartumo. Bet aš buvau gavęs sėklų iš Žilvino Užkuraičio, jis davė būtent tokių – karčiųjų. Sakė naudoja nedideliais kiekiais Indijos virtuvėje. Tai galvojau, kad jo sėklos išdygo. Bet jeigu įmanoma, kad paprastos cukinijos nusivažiuoti gali iki tokio kartumo, tada kitas reikalas. Bet toks atvejis retas ir reikia pabrėžti, kad genetika gali ne tik į blogąją pusę nusivažiuoti, bet ir į gerąją. Tad galbūt verta rizikuoti?

Jei sodinom medelius ir laikėmės taisyklių: obelys, kriaušės iki poskiepio, o kaulavaisiai - poskiepis žemiau dirvos paviršiaus, tačiau medelis (kriaušė) užaugino daug vikšakių ir vieną kitą vaisių jau 10 metų. Kas yra negerai ir ar tuos vilkšakius reikia išpjauti?

Nepatinka man skiepyti medeliai ir nieko apie juos nenoriu sakyti. Ieškokite informacijos kitur.

Jei medelis išaugintas iš sėklos ar yra kokios taisyklės kaip jį pasodinti?

Sodinti tokiame pat gylyje kaip ir augo. Galima dar ir pietų kryptį pasižymėti ir pasodinti pagal kryptį. Tas svarbiau spygliuočiams, bet ir lapuočiui bus lengviau, jei pasodinsit taip, kaip augo. Kita taisyklė – nelaistyti. Lieti tik kartą, į duobės dugną, kad šaknys eitų gilyn ir pačios ieškotų vandens. Jei laistysit dirvožemio paviršių, tai medelis formuos paviršines šaknis ir jam gali blogai baigtis atėjus netikėtai sausrai. Jei netyčia prisireikia laistyti, tada lieti labai daug, kad sušlaptų ne tik dirvožemio paviršius, bet ir giluminiai sluoksniai.

Siais metais planavau pasodinti daugiau rusiu zemuogiu (nes labai patiko veisles, kurios brandina uogas visa sezona, kai miske ju jau seniai nebera…) ir dar braskiu. Kadangi vietos sklype nera daug, numaciau joms vieta ir jos augtu salia. Dabar mastau, kad gal sprendimas nera geras, nes jos susikryzmins ir jokios naudos is skirtingu veisliu…gal tada geriau pleciasi jau esamoji veisle. Gal galetumete patarti kaip viskas vyksta praktikoje? Ar galima braskes sodinti salia zemuogiu?

Deja, praktikos su žemuogėmis ir braškėmis neturiu, tai pasakysiu tik iš teorinės pusės. Gal kas pasidalins iš praktikos.

Tiek žemuogės, tiek braškės dauginasi dviem būdais – ūsais ir sėklomis. Jeigu pasidaugino ūsais, tai tikrai nesusikryžmino, jei pasidaugino sėklomis, tai gali susikryžminti, o gali ir nesusikryžminti (žiūrint iš kur žiedadulkė atlėkė). Kadangi iš sėklų sunkiau sudygsta braškės ir žemuogės nei iš ūsų, tai galima nebijoti susikryžminimo, stengtis dauginti ūsais ir savaiminius sėjinukus naikinti. Bet jeigu nepastebėsite sėjinuko, tada jau turėsit vieną augalą kitokį nei pasodinote.

Braškių augintojai sako, kad negalima šalia braškių sodinti žemuogių, nes braškės susikryžmina ir susmulkėja. Gal jie tą sako iš praktikos. Reiškia praktikoje sėjinukų pasitaiko.

Gali susikryžminti ne tik žemuogė su braške, bet ir skirtingos braškių veislės. Jei jos žydi vienu metu. Tas gali būti blogai, bet gali būti ir gerai. Gali gautis dar geresnė nauja veislė. Jei norima, kad nesusikryžmintų braškių veislės, tai siūloma sodinti per penkis metrus vieną veislę nuo kitos.

kokiais tarpais sodinti medelius jaunuolyne? kokios gamtinės priemonės padeda apginti medelius nuo kenkėjų? (pirmais/antrais metais labai puola visi įmanomi parazitai. sodyba miške), jaunuolyne galima sodinti medelius nuo sėklos iki 1metų? ar daugiau? kada vėliausiai reikia persodinti?(2 - 3 metais?) Trąšai pakanka mulčo, ar reikia kažko daugiau?

Vieta kur medeliai laikinai auginami vadinasi medelynu. Ten galima auginti medelius daug metų. Medelynuose pardavinėjami ir „bobkatiniais“ vadinami medeliai. Tai penkių metrų medeliai, kuriuos iškasa tik su technika (bobkatu) ir persodina į kitą vietą. Europoje yra ir tokios technikos, kuri persodina didžiulius suaugusius medžius. Jie irgi auginami medelynuose.

Pirmais metais sėjama tankiai. Antrais metais retinama. Trečiais dar retinama. Galima ir ketvirtais retinti ir penktais. Reikia žiūrėti pagal augalą. Jei trukdo vienas kitam, tai iškasi ir persodini juos rečiau. Medelynuose dar kartais būna taip, kad iškasa kas antrą ir parduoda, o likusieji turi vietos plėstis. Persodinėti kiekvienais metais nebūtina. Tai daroma tik kai pradeda vienas kitam trukdyti, užstoti šviesą. Geriausia medelių išvis nepersodinėti, o sėti į vietą, kaip gamta daro. Tačiau jei medelių dideli kiekiai, tai labai sunku prižiūrėti pasėtus į vietą. Todėl daromas kompromisinis sprendimas – sėjama į medelyną, kurį laiką paauginama ir, po to, sodinama į vietą. Medelyne eilutėmis susodintus medelius lengviau prižiūrėti – palieti, pamulčiuoti, apravėti, nuo graužikų apsaugoti...

Medelyne medeliai turėtų būti kiek įmanoma trumpiau ir kuo mažiau persodinėjami, nes kiekvienu persodinimu pažeidžiamos šaknys. Dažnai persodinėjant šaknys susiformuoja į gumulą kaip vazone. Toks medelis lengviau prigyja, bet sunkiau auga. Medelynuose jums pasakys, kad pirktumėt iš medelyno, o ne imtumėt iš gamtos, nes geriau prigyja. Tai būtent todėl, kad pas juos persodinėjama dažnai ir šaknys susiformavę į gumulą. Toks medelis pakenčia persodinimą, bet kitos savybės jo blogesnės.

Sodyboje yra dideli plotai, kuriuos 2 - 3 kart metuose užlieja ištvinęs upelis. Kitu metu ten stipriai drėgna. Kokius augalus galima sodinti tokioje vietoje? Gal yra vaismedžių/vaiskrūmių mėgstančių tokią aplinką?

Apie drėgnamėgius jau rašyta anksčiau. Pasiskaitykite jau atsiųstoje medžiagoje. Užliejamose vietose labai mažai kas augs. Tačiau čia galima pabandyti auginti augalus, kurių kiti negali auginti – vaivorus, spanguoles. Užliejamoje vietoje pas mus auga topinambai. Taip pat augs karklai, gluosniai, kurių lapai valgomi. Dar galima sodinti drebules ir ant jų auginti grybus. Iš vaismedžių drėgmę mėgsta putinai, juodieji serbentai, šermukšniai.

Norėčiau paklausti apie pirktines sėklas, daugelis jų pažymėtos raide H. Ką tai reiškia?

Anksčiau buvo žymima F1 ir F2, dabar pagal naujas Europos sąjungos taisykles žymima raide „H“. Bet kai kuriose šalyse vis dar tebežymima F1. Mokymų medžiagoje apie tai rašyta. Pasiskaitykite.

Ar nemazeja seklu daigumas jei as jas per ziema laikau saltyje ( bet sausai )? Cia kalba eina ir apie seklas, kurioms nereikia stratifikavimo.

Sakoma, kad gerai išdžiūvusios daržovių sėklos nebijo minusinio šalčio. Bet aš nerizikuočiau. Šaltis didelė jėga ir gali kai kurias sėklas pribaigti. Galbūt nevisiškai išdžiūvusias, gal ne pilnai susiformavusias...

Kaip islaikyti burokelius ar morkas seklai? Jie laikomi rusyje apipilti smeliu ar kazkokiu kitu budu?

Taip, rūsyje, smėlyje. Arba tiesiog užkasti į smėlį lauke, apkrauti šiaudais, kad nesušaltų ir kvėpuotų šiek tiek.

prisipažinsiu, nelengvas darbas suplanuoti kur ir ką sodinti...Tiesa, man kiek lengviau, nes nereikia įveisti naujo sodo, tačiau tenka ilgai pasukti galvą kur sodinti naują medelį, krūmą. Yra dar viena aplinkybė apie kurią lyg ir nekalbam. Projektuojant sodą, daržą, reikia turėti omeny, jog tai gyvenamosios aplinkos dalis. Norisi, kad mus supanti aplinka būtų ne tik natūrali, bet ir harmoninga, maloni akiai, turėtų jaukių kampelių pasėdėti, žaisti vaikams. Galima pasodinti gražų ir naudingą augalą, bet, jei jis bus ne vietoje, konfliktuos su kitais augalais, tai rezultato neturėsim jokio, tik sugaištą laiką. Manau, projektavimo etapas padeda bent jau sumažinti klaidų.
Norėčiau sode įrengti pavėsinę iš kokių nors vijoklinių augalų. Esu turėjęs pavėsinę iš vynuogių. Labai patiko, augo 7 ar 8 metus, bet vėliau nušalo. Dabar susidomėjau, ar netiktų tokiam tikslui aktinidija? Nesu matęs kaip ji atrodo natūroje ir nežinau kokio dydžio auga. Iš ankstesnių tekstų supratau, kad aktinidija mėgsta pavėsį, bet auga ir saulėtoje vietoje. O gal tai blogas pasirinkimas ir geriau rinktis ką nors kitą?


Taip, aktinidija galima apželdinti pavėsinę. Vaikai mėgsta uogas, nereikia bijoti, kad suvalgys sėklas (kaip vynuogių), atsparesnė šalnoms nei dauguma vynuogių.

1. Giminaiciai turi labai skania vynuoge, kuri apaugusi puse tvarto. Kaip uzsiauginti tokia vynuoge pas save?

Prilenkite šaką prie žemės ir užkaskite ją. Palikite tik viršūnėlę nukreiptą į viršų. Užkastoje vietoje vynuogė išleis šaknis, o paliktas galiukas augs į viršų. Kitais metais išsikasit tokį sodinuką ir pasisodinsite pas save.

Kitas būdas – nupjauti šakelę ir įšaknydinti ją vandenyje ar vazone su žemėmis. Šis būdas sunkesnis ir ne toks garantuotas, bet užtat galima daugiau šakelių pasidauginti ir nereikia antrą kartą aplankyti motininio augalo – prisiskynei nuvažiavęs ir turi. O sodinuko reikės atvažiuoti išsikasti dar kartą.

2. Anglijoje egzistuoja toks pusiau destruktyvus medienos gavimo budas kaip "coppicing", kai lapuotis medis nupjaunamas paliekant aukstoka kelma ir kas keli metai imamas atzalu derlius. Ar bandete? Kaip manot ar verta musu salygomis? Ar sis metodas isipaiso i gamtines zemdirbystes sistema?

Nebandžiau, nes mes žalios medienos nenaudojame. Malkoms imame jau išdžiovintus sausuolius arba bebro nugriaužtus medelius. Gamtiškiau yra imti sausuolius, bet galima ir taip daryti kaip anglai daro. Mūsų klimate irgi gausis. Dideli atžalų kiekiai gaunasi, nes šaknys lieka didelės po nupjovimo ir gerai maitina ūglius. Bet man tai medžio gaila. Medienos tai gausi, gal net daugiau nei įprastai ir patogiau, bet savo sklype aš tokių apipjaustytų medžių nenorėčiau matyti. Labai gamtinį vaizdą gadina. O medienos galima juk gauti ir nesusigadinus sau vaizdo.

Kiek laistomas daržas ir ar laistomas visai?
Kai sėjau savo pirmą daržą, nelaisčiau. Tada mano pupelės išlindo tik po 2 savaičių, morkos tik po mėnesio, ir tt.
Dar minėjot apie daržo/sodo laistymą. Ar jis reikalingas ar kenksmingas? Jei laistyti, tai kada ir kiek.
Girdėjau įvairių įvairiausių nuomonių, nuo visiško nelaistymo iki laistymo tik šiltu vandeniu agurkų (čia dar buvo laistymas šaltu vandeniu ryte, laistymas šiltu vandeniu vakare, laistymas tik kai po mulču sausa, bet nesupratau kiek to laistymo turi būti, laistymas-purškimas ant lapų).


Gamtoje laisto tik lietus. Jei norime gamtiškai, tai turėtume tik tuo ir pasitenkinti. O negalime taip, tada galima ir palaistyti. Konkrečiai mes laistome tik daigus kai persodiname (kol prigyja), taip pat ridikėlius, jei auginama pavasarį (nes tai tokia kultūra) ir šiltlysvę, nes ji pakelta ir per greitai išgarina vandenį. Tai čia išimtys. O iš esmės viso daržo niekada nelaistome. Net per sausras ir karščius.

Šiltu vandeniu žmonės laisto šiltlysves ar šilumamėges kultūras, kad žemės neatšaldytų. O po žeme gruntiniai vandenys šalti – apie plius šešis laipsnius.

Reziumuojant – stengiamės nieko nelaistyti. Jei neišsiverčiam, tada palaistom.

Pomidorai atvirame grunte: Ar imanoma, kad aukštaūgiai pomidorai sunokintų vaisius ant krūmų? Mano krūmai pradeda juodot rūgp.pabaigoje. Vaisiai nespėja įgauti savo natūralios spalvos. Dėje, tenka nuskinti žalius.

Įmanoma. Štarolis turi veislę, kurią pavadino „Šeši metrai“. Augalas pas jo kaimyną užaugino šešių metrų stiebą lauke ir davė pomidorų derlių. Pas patį Štarolį užaugo tik keturių metrų ilgio stiebas. Ir kitų veislių yra, kurios aukštos ir uždeda lauke. Žinoma, žemesnės veislės yra trumpesnės vegetacijos ir daugiau šansų, kad jos užderės, bet įmanoma ir aukštaūges užauginti. Sunkiau, bet įmanoma.

Nedidelis pastebėjimas dėl agurkų sėklų išrinkimo. Paprasčiau yra sėklinį/peraugusį agurką įdėti į vandenį, kad atsiskirtų sėklos nuo minkštimo. Tada bus lengviau išrinkti sėklas.Ar yra skirtumas iš kokio obuolio pasėti sėklas? Galima pirkti iš parduotuvės ar geriau susirasti seną obelį, dar geriau laukinę ir iš jos sodinti?

Paskaitykite dar kartą mokymų medžiagą. Ten rašoma kaip gaunasi sėkla. Atskrenda žiedadulkės ir iš jų gaunasi sėkla. Jei imsite savo sode ir dar senovišką veislę, tai galėsite bent prognozuoti kas išdigs, nes žinote ir motinišką genetiką ir aplinkui matote kokios kitos obelys auga, kurios platina žiedadulkes. O parduotuvinio nematot su kuo jis kryžminosi, todėl prognozuoti sunkiau.

Skaitant meddžiagą labiausiai užkliuvo dėmesys apsaugai nuo hibridinimosi ir kilo klausimas- kaip dirbtinė apsauga nuo hibridinimosi siejasi su GŽ? Ar neturėtų tiesiog viskas leisti vykti naturaliai?

Taip. Turėtų būti natūraliai. Turėtume pasitenkinti tais augalais, kurie auga patys Lietuvoje. Bet nebemokame. Todėl perkame visokius porus, kopūstus, bulves, topinambus ir juos auginame. Galėtume leisti bent jiems laisvai kryžmintis ir po truputį grįžinėti į gamtą. Bet ne visi gali ir šitą padaryti. Tada lieka izoliuoti. Bet jau geriau izoliuoti, nei kasmet pirkti sėklas iš kitų, kurie dar blogesniu būdu izoliavo.

Konkrečiai aš nesu dar nieko izoliavęs maišeliais. Morkas, burokėlius stengiuosi auginti vieną veislę, kad nesusikryžmintų, o jokių izoliacinių maišelių nesu naudojęs. Leidžiu kryžmintis laisvai. Tačiau užsiauginu tik kokia 90 procentų sėklų, o dalį vis dar perku, taip, kad negaliu pasakyti, jog „leiskite vykti natūraliai“ kol pats to iki galo nepadariau.

Bet gamtinės žemdirbystės tikslas, kaip jau daug kartų rašiau – artėti prie gamtos. Jei tik galim – išsiverčiam be parduotuvių. Jei tą padarėm, einam toliau – atsisakom izoliavimo. Jei tą padarėm, žengiame sekantį žingsnį – pakeičiam kultūrines daržoves laukinėmis, pereinam prie rankiojimo ir nieko neauginam. Kiekvienas skirtingame žingsnyje.

Informaciją apie kryžminimąsi ir izoliavimą pateikiau tam, kad žinotumėt kaip viskas vyksta ir galėtumėt daryti žingsnius gamtos link. Nebūtina gi maišeliais izoliuoti, galima kaip gamtoje – izoliuoja kalnų grandinės, vandenynai, salos, didelis atstumas, augimo sąlygos. Svarbu žinoti kaip vyksta kryžminimasis ir po to, daryti, kad kryžmintųsi kuo gamtiškiau.

Esu gavusi dovanu kukuruzu seklų, bet jos yra beicuotos, kokiu tikslu tai daroma, ir ar taip nenutolstama nuo gamtos?

Beicuojama cheminėmis medžiagomis, kurios užmuša grybelius ir bakterijas. Idėja yra, kad sėklos nepažeistų pavojingi mikroorganizmai. Tačiau problema, kad beicas užmuša ne tik blogus mikroorganizmus, bet ir geruosius. Žinoma, tai yra nutolimas nuo gamtos. Pirkite nebeicuotas sėklas, o geriausia – nepirkite visai.

Vienas patikslinimas dėl mangoldų, nes įsivaizdavau jog tai salotinė daržovė (auga vien burokėlių lapai)- ar jie ne pirmais metais duoda sėklas, kaip salotos, jei antrais metais reikia sodinti į gruntą, tai ar išsisaugo tuomet visas stiebas per žiemą - kaip jis laikomas, gal smėlyje?

Mangoldai kaip ir morkos, burokėliai, pastarnokai – dvimetė daržovė. Lengviausia tiesiog palikti šaknį žiemoti. Jie peržiemoja ir kitais metais iškelia iš šaknies žiedą.

Būna, kad ir pirmais metais išeina į žiedus burokėliai ar mangoldai, bet su tokiais reikėtų atsargiau. Gali būti, kad jie šią savybę perduos ir savo palikuonims, t.y. ir jie eis į žiedus, o mums juk reikia būtent šakniagumbių ir lapų, o ne žiedų. Todėl geriau su tokiais nerizikuoti ir auginti sėklai mangoldus kaip dvimečius.

Esu girdėjus, kad iš kai kurių pirktinių sėklų sudygę augalai išaugina nevaisingus žiedus arba subrandina nedaigias sėklas. Ar pasitaikė tokių praktikoje ir kaip jas atpažinti?

Kai kurie F1 ir H hibridai duoda sterilias sėklas. Atpažinti tik pagal tai kaip pažymėta ant pakelio. Kitaip nesiskiria šios sėklos nuo kitų. Man tokių auginti neteko, nes F1 niekada neperku.

Iškilo klausimas apie persodinimą - pernai rugpjūtį sodinom nedideles pušeles, stengėmės kuo daugiau smėlio apie šaknis palikti, bet prigijo tik pusė iš sodintų. O vargo daug, smėlis labai sunkus. Tai ar būtinas joms tas smėlis, kad prigytų ar tiesiog nebuvo tinkamas laikas sodinimui?

Pušys labai nemėgsta persodinimo. Jei patenka oro ant šaknų, tai jos ir neprigyja. Jei imate iš smėlio, tai smėlis nubyra ir daugiau oro patenka, tada prigyjimas persodinus apie 50 procentų. Jei imsumėte iš molio, kur molis aplipęs šaknis ir neprieina oras, tada prigyjimas padidėtų iki 80-90 procentų.

Ar įmanoma porus ir salierus išauginti be vazonėlių, tiesiai į dirvą?

Ne. Lietuvoje per trumpas sezonas ir čia reikia prailginti jį vazonėlių pagalba. Kitur – galima ir be vazonėlių auginti. Tiek porų, tiek salierų būna įvairių veislių. Kai kurie būna trumpesnės vegetacijos, bet iki to, kad auginti apskritai be vazonėlių vis tiek nedatempia net trumpiausios vegetacijos veislės.

Bet yra vienas būdas kaip galima išsisukti. Galima pasėti iš rudens. Porai peržiemos ir pavasarį pradės augti jau nuo sodinuko dydžio. Tą patį galima bandyti daryti su salierais. Lapiniai salierai jau girdėjau pasisėja ir spėja užaugti po žiemos patys. Gal ir šakniniai sudygę gali peržiemoti ir pavasarį pradėti augti ne nuo sėklos, o nuo daigelio. Tik reikia rinktis vėlgi trumpos vegetacijos ir sėti ne per anksti. Jei per anksti pasėji porus ir jie iki žiemos dar spėja užaugti iki pieštuko storio, tada jie pavasarį kels žiedus. Reikia, kad žiemojimui liktų visai mažučiukai, kurie nesugebės kelti žiedo, o augs toliau.

O svogūnai iš sėklų galvas užaugina antrais metais?

Taip. Pirmais metais užauginate sodinuką. Jį išlaikote per žiemą ir kitais metais pasodinat sodinuką ir iš jo gaunate svogūną. Jei tą svogūną dar pasodinsite trečiais metais, tai gausite vėl sėklas.

Tačiau galimas ir kitas variantas. Reikia auginti kaip porus. Pasėji į vazonėlį, paaugini, o pavasarį paleidi į lauką. Tada iš sėklų iki rudens per vienus metus užaugs galva.

Ar česnaką geriau dauginti sėklomis ar skiltelėmis?

Žiūrint ką vadinate „geriau“. Iš sėklos gali gautis nauja veislė, genetika atsinaujina, skonis šiek tiek kitoks būna, gamta visada teikia pirmenybę dauginimuisi iš sėklų ir tik dalį augalų daugina dviem būdais – iš sėklų ir iš šakelių. O jei norite kiekio ir jums nerūpi, kad česnakas atsinaujintų per sėklas, tada „geriau“ sodinti iš skiltelių. Iš skiltelių paprasčiau. Iš sėklų sunku prižiūrėti.

F1 hibridai ar jie gali kenkti sveikatai? Gal durnas klausimas, bet kazka girdejau apie tai, kad F1 kiekviena sekla yra apdirbama chemija.

Ne visi hibridai apdirbami chemija. Apdirbami chemija ir ne tik F1 hibridai. Bet šie hibridai yra verslininkų pasididžiavimas. Juk daugiau niekur tokių negausi – tik pas juos. Todėl jie juos vertina ir, žinoma, stengiasi apsaugoti nuo visokių sėklų „žudikų“, todėl didesnė tikimybė, kad F1 sėklos bus kuo nors nupurkštos, beicuotos. Bet čia tik tikimybė. Jos neprivalo būti nubeicuotos.

Ar kenks sveikatai sunku pasakyti. Sveikata sudėtingas dalykas ir nėra tokių tyrimų, kad F1 kenkia sveikatai. Nors mes juk žinome, kad gamta yra gerai, o nutolimas nuo gamtos – blogai. Tai turėtų kenkti. Nors mokslinių įrodymų kol kas nėra.

Noriu pasitikslinti dėl pupelių ir žirnių rinkimo sėklai. Juos reikia auginti iki tol, kol perrauga ir ankštys apdžiūva lysvėje, o tada baigti džiovinti patalpoje ir išlukštenti? Ar džiovinti žirnius tokius, kokius valgome, - išlukštenti žalius ir juos sudžiovint?

Žirnius reikia palikti lysvėje kol jie sukietėja, ankštys išdžiūna. Žali nuimti gali nespėti subręsti ir bus nedaigūs. Pupelės irgi sėklai nuimamos tik sudžiūvus ankštims.

Turiu pasisodinęs svarainių iš sėklų. Papraščiausiai subėriau eilutėmis ir laukiau kol išdygs. Dabar jie apie 5 cm aukščio, ir panašiai sudygo kaip morkos, vienas šalia kito.
Kaip reikėtų elgtis toliau? Laukti kol išaugs daugiau ir tada persodinti į reikiamą vietą, ar pavasarį jau iškart sodint nieko nelaukiant.


Galima iš karto į vietą, bet bus sunkiau prižiūrėti. O galima dar persodinti juos į medelyną tik rečiau. Tegu paauga dar metus ir kitais metais jau į vietą.

norėjau paklausti dėl sėklų, nes jau parduotuvėje parduoda sėklas, o kol kas savo sėklų aš neturiu. Kur ant pakelio žymimas F1 hibridas, nes dabar nupirkau įvairių Nojaus sėklų, tai ten neradau šio ženklo. Dar pasidarė įdomu, ar šios sėklos lietuviškos, nes turguje pvz., rašoma, kad sėklos olandiškos.

Apie F1 jau aiškinta mokymų medžiagoje. Tai – pirmos kartos hibridas. Išvestas itin derlingas ir „kokybiškas“, tikras firmos pasididžiavimas. Tokį turite pirkti kasmet, nes iš sėklos tokių neužsiauginsite. Nes tokios sėklos duoda sterilius augalus arba duoda kitokią veislę. Tokį patį galite gauti tik iš tos firmos.

Turguje nupirkau špinatų sėklų, ant pakelio parašyta sėklos padengtos fungicidų mišiniu (beicuotos), ką tai reiškia? Manau nieko gero, teks jas išmesti.

Fungicidai žudo grybelius, kurie gali pakenkti sėklai. Taip pat fungicidai žudo grybelius, kurie gali padėti sėklai. Išmesti nereikia. Tik nečiupinėkit su rankomis ir nedėkit į burną. Užaugs normalūs augalai, juose nebus daugiau chemijos nei įprastuose. Žinoma, reikia stengtis nepirkti beicuotų sėklų, nes beicas žudo ir mūsų gerąsias bakterijas ir grybelius, bet jei vieną kartą nusipirkot, tai pasėkit, tragedijos nedarykite.

Dar įdomu kaip sodinti obuolio (vyšnios, slyvos kauliuką) sėklą į lysvę, kada ir į kokio gylio duobutę, kokiais atstumais vienas nuo kito?

Paprastai gylis nustatomas pagal sėklos plotį. Sėjama per tris sėklos pločius. Yra išimčių, pavyzdžiui, žirniai nesiekia centimetro, bet sėjami giliau – 5-10 cm gylyje. Taigi, smulkios sėklos sėsis pačiame paviršiuje, o stambios užsikas giliau.

Obelis, vyšnias, slyvas sėkite maždaug kas penki centimetrai. Pirmais metais vietos jiems užteks. Antrais metais persodinsite rečiau, kad turėtų kur šakeles leisti.

ši paskaita įkvėpė peržiūrėti savo sėklų dėžutę :). Pastebėjau, kad visai nesistengiant ir tik todėl, kad jos pakliūna po ranka tvarkant rudenį daržą, 35 % sėklų yra "naminės" :).... Nustebau, kad nemažai, o ir sėklas rinkti įdomu. Ant pirktinių pakuočių nurodytas sėklų galiojimo laikas. O kiek metų būna daigios pačių surinktos sėklos? Čia tikriausiai reikia turėti lentelę.... O gal yra kokie bendri dėsningumai? Skaičiau, kad agurkus geriau sėti antrais metais po sėklų surinkimo...

Sėklų daigumas surašytas čia:
viewtopic.php?f=42&t=310

Sakoma, kad yra toks dėsningumas, kad kelis metus išlaikytos pomidorų ar agurkų sėklos yra ne tokios daigios, bet užtat išdygę augalai derlingesni nei pirmais metais sėti, nes nori labai pasidauginti.

1. Niekad nesu auginus savu kopustu, bet jau siemet noresiu. O ar ju seklu savu irgi galima uzsiauginti?

Taip, jau rašyta. Paskaitykite atsiųstoje medžiagoje. Kopūstą reikia išlaikyti per žiemą ir jį pasodinti į žemę. Arba užauginus nupjauti galvą kiek galima aukščiau, apkrauti stiebą mulčiu ir melstis, kad išgyventų žiemą. Pavasarį pradės kelti žiedyną, jei išgyvens.

2. VIsada rupi, jeigu ant seklu pakelio parasyta veisles pavadinimas ir neparasyta, kad hibridas - tai juo galima tuo tiket? ar nebutina tai ivardint?

Nežinau ar privaloma nurodyti, jog tai yra hibridas. Bet įmonės mielai nurodo. Greičiausiai privaloma. Praktikoje irgi nesusidūriau su tokia problema, kad sėčiau ir pamatyčiau, jog ant pakelio būtų nutylėtas H ar F1 žymėjimas. Visi mano sėti nehibridai elgiasi kaip nehibridai. Todėl siūlyčiau tikėti pakuote.

atsakymuose buvo rasyta, kad pomidorams geriau siltas vanduo. Mano tevas per TV girdejo, kad kaip tik geriau auga, kai laistoma saltesniu vandeniu. Pats taip augino. Kadangi as auginau salia ir liedavau siltu vandeniu tai didelio skirtumo nepastebejai. Aisku, galejom nepastebeti ir kitu veiksniu, del kuriu musu auginami pomidorai pernelyg nesiskyre.

Reikėtų nelaistyti visai, tada atkristų problema kokiu vandeniu laistyti – šiltu ar šaltu. Gamtiški daržai neturėtų būti laistomi.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007