Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ket Lap 21, 2019 12:37 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 24 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Sek Bal 27, 2014 2:58 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Kov 21, 2014 4:22 am
Pranešimai: 603
Miestas: Kaunas
Gal ne ideologija, bet kultūra tai tikrai. Ką gamta Lietuvoj duotų žmonėms valgyti? Duotų šį bei tą, bet žmonės keliauja, vienur atranda bulves, kitur pomidorus, trečiur olandiškus šparagų daigus :) Žmonės nepasitenkina tuo, ką turi, ieško naujų skonių, eksperimentuoja su naujom veislėm, jei ne išvedinėdami, tai jas augindami ir skanaudami, ir vis tiek čia GŽ :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Bal 27, 2014 8:47 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Kultūriniai augalai atsirado palyginus visai neseniai, o iki tol žmogus pramisdavo tūkstančius metų. Ir šiltuose klimatuose ir tokiuose kaip Lietuvos. Net dabar viename klimate gyvena skirtingų kultūrų žmonės. Vieni sėja kultūrinius augalus, kiti pragyvena iš gamtos. O jei neišgyvena iš gamtos kai kurie, tai čia klausimas ar toks nutolimas gali būti vadinamas evoliucija ar, greičiau, regresu.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Bal 29, 2014 12:48 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Kov 21, 2014 4:22 am
Pranešimai: 603
Miestas: Kaunas
Tai kultūra, vadinasi, blogis. Regresas. Tai kodėl jūs, gamtiniai žemdirbiai, auginat būtent kultūrinius augalus, nesitenkinat tuo, ką duoda žemelė? Peikiat kultūrą, bet naudojatės jos vaisiais?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Bal 29, 2014 6:55 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Bir 30, 2013 8:04 pm
Pranešimai: 316
Tai Sauliu kitame forume įvardino kad vėliau rezultate daržų nebeliks.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Bal 29, 2014 8:18 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Tai kodėl jūs, gamtiniai žemdirbiai, auginat būtent kultūrinius augalus, nesitenkinat tuo, ką duoda žemelė? Peikiat kultūrą, bet naudojatės jos vaisiais?


Mes neturėjom pasirinkimo. Mus pagimdė į šią kultūrą ir išmokė valgyti kultūrinį maistą. Kokius aborigenus iš karto išmoko valgyti gamtos maistą, tai jiems gerai. O mums reikia iš pradžių susivokti, kad nesveikas yra kultūrinis maistas, o po to, rasti būdus kaip po truputį jo mažinti ir didinti laukinių augalų skaičių, kol pereisime prie maitinimosi iš gamtos. Ilgas čia procesas, toli esam nutolę nuo gamtos, todėl daugeliui nei viso savo gyvenimo neužteks, kad pradėt valgyt vien iš gamtos, bet tikslas gražus ir geras, galime pradėti judėti kaip Žmonija. Ne mes, tai mūsų vaikai ar anūkai galės misti iš gamtos. O mes turim nors mažus žingsnelius daryti, atrasti būdus kaip misti iš gamtos, išmokti ir perduoti tas mažas žinias ateinančioms kartoms, kad joms startuoti gamtos link jau būtų lengviau.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Bal 30, 2014 1:08 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Kov 21, 2014 4:22 am
Pranešimai: 603
Miestas: Kaunas
Tai kad aš čia nematau ėjimo į gamtą ir bandymo pramisti vien (ar kuo daugiau), tik kai ką natūraliai augančio rekomenduojat, o daugiausia eksperimentuojat su naujom šparagų, pupų, kitokių augalų veislėm, o ir tos senosios vaismedžių ir vaiskrūmių veislės, kad ir gamtiškesnės, vis dėlto ne laukinės...
Bet žinoma, kiekvienas turi pasirinkimą, kiek gamtos įnešti į savo daržą, į stalą, į buitį... Svarbu judėt pirmyn :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Bal 30, 2014 7:27 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Siūlau paskaityti GŽ žiemos mokymų medžiagą, ten ėjimas gamtos link yra vienas iš leitmotyvų. O ir forume tas pats raginama daryti.

Pavyzdžiui, smidrų sodinimas yra ėjimas gamtos link. Smidras Lietuvoje pats pasisėja. Jis auga pavasarį, kai dar nieko nėra, todėl padeda atsisakyti šiltnamio ir jame auginamų ankstyvų daržovių. Pradžiai perkame įmantrias derlingas smidrų veisles, paskui vartosime tik pasisėjančias gamtišksnes, kurios pačios gali plisti Lietuvoje, o galiausiai smidras padeda priprasti prie panašaus skonio ir formos laukinių augalų - šakio, jonpaparčio, siauralapio vingirio.

Taip pat gerbiam kitas savaime pasisėjančias daržoves. Mokymuose buvo atsiliepimas, kad savaime pasisėja lapiniai salierai. Teko girdėti apie savaime pasisėjančius ir gyvenančius česnakus, geltekles. Daržuose žmonėms pasisėja pomidorai, dumplainiai, burokėliai, kartais išlieka per žiemą saulėgrąža, moliūgo ar cukinijos sėkla, lieka pernai metų derliaus bulvių. Jeigu nenuimami visi, tai ir žirniai pasisėja. Žinoma, iš daugelio tokių pasisėjimo dar nepramisi, reikia vis tiek sėti, bet tai jau žingsnis link normalesnio pasisėjimo, nes augalai metai iš metų prisitaiko prie klimato. Jau Lietuvoje turime pasisėjančius ir išgyvenančius savaime pomidorus. Taip pat gamtoje pradėjo plisti topinambai.

Laukinius augalus irgi raginu valgyti. Taip pat pakeisti kultūrinius laukiniais. Pavyzdžiui, forume turi rasti raginimų atsisakyti salotų ir pakeisti jas laukinėmis žolėmis, nes laukinių nereikia auginti, o jei įsigilinus, tai ir skonis geresnis, nei salotų. Jau rukolų ir panašių - šatreinių, traukių vartojimas yra ėjimas gamtos link, nes tai ne kultūrinės, o tiesiog atvežtos į Lietuvą žolės.

Vienas geriausių augalų Lietuvoje - varnalėša. Juo galima pakeisti šakniavaisius. Taip pat forume rašoma apie tai kaip valgyti varnalėšų lapkočius. Taip pat blynai daromi iš liepų, garšvų, dilgėlių ar kitų lapų. Sriubą panašią į barščių skonį raginu darytis iš lietuviško sibirinio barščio.

Ėjimas nuo vienmečių prie daugiamečių arba vienmečių bet savaime pasisėjančių irgi yra ėjimas gamtos link. Todėl labai skatinu valgyti daugiau rabarbarų, smidrų, įvairių rūšių laiškinių česnakų, kurie nėra vietiniai, bet kartais patys pasisėja, plinta arba tiesiog auga kaip daugiamečiai be jokios priežiūros, o tas primena gamtą.

Gamtoje beje irgi turime svogūnų ir česnakų. Galima juos kultyvuoti, lietuviškus. Taip pat lietuviškas morkas imti sėti, pastarnokus, pūtelius, rūgštynes, varnalėšas... Jų yra ir kultūrinių, bet galima auginti ir laukines.

Esmė čia pakeisti žmogų, jo valgymo įpročius, o tas procesas yra lėtas. Pavienis žmogus gali pakankamai greitai pereiti, o masėms tai truks ilgai.

Dėl vaiskrūmių ir vaismedžių, tai irgi einame gamtos link. Pirma, yra forume primygtiniai raginimai neskiepyti, rinktis senas, gamtiškesnes veisles, o paskui pereiti ir prie laukinių. Pavyzdžiui, galima pasisodinti iš miško prisikasus laukinių raudonųjų serbentų, savaime pasisėjusių ir plintančių medlievų, lietuviškų putinų, šermukšnių, raugerškių, gudobelių, pasisėjusių trešnių, laukinių kriaušaičių... Lygtais kalbame forume apie atsitempimą vaismedžių ir vaiskrūmių iš gamtos ir jų kuo didesnį vartojimą. Bent jau mokymų medžiagoje to yra. Yra lentelės kurias sodines kultūras galima paimti iš gamtos, kad nereikėtų pirkti.

Taigi, ėjimo gamtos link čia yra pilna. Taip pat, kad ir imame kultūrines veisles - stengiamės jas auginti kuo gamtiškiau. Tas irgi yra ėjimas gamtos link. Auginti ekosistemose, o ne pavienius augalus irgi yra ėjimas gamtos link. Taip pat gyvenimo būdo keitimas į gamtiškesnį yra ėjimas gamtos link.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Geg 01, 2014 1:26 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Kov 21, 2014 4:22 am
Pranešimai: 603
Miestas: Kaunas
Taip, suprantu - svarbiausia eiti pirmyn, į gamtą. Tik man nepatinka šitoks kultūros nuvertinimas, jos kaip nesveikumo, regreso įvardijimas. Viskas, ką žmogus kuria, yra kultūra, tos pačios smidrų veislės, išvestos teptukėliais dulkinant augalus, jau yra kultūrinės, ir palikus jas natūraliai daugintis gamtoje, jos jau bus ir žmogaus, ir gamtos darbo vaisius. Žmogus neatsiejamas nuo kultūros, nes kultūra - jo veikla. Tik reiktų atskirti masių kultūrą, kai žiūrima vien savo naudos, ir iš tiesų kultūringą kultūrą, kai siekiama darniai gyventi su gamta ir su žmonėmis ;) Ką žmonės tiek milijonų metų kūrė - nėra blogis, ir džiaugsmas nusiraškius obuolį nuo obelaitės, kurią ta pati ranka prieš dešimtį metų pasėjo iš mažutės sėklytės tikrai didesnis nei nusiskynus vieną kitą miške augantį obuolėlį nuo obelaitės, kurią praėjai ir galbūt daugiau pro ją nebeisi. Žmogus pašauktas kūrybai, joje jis randa pasitenkinimą, savęs realizaciją, o tai ir yra kultūra. Ir kol forume bus žodžiai "žemdirbystė" ir "ūkininkavimas", tai bus ne vien gamtinis, bet ir kultūrinis forumas :)
P.S. Puiku, kad sudėliojat pasisakymus pagal temas, dažnai diskusija vienoj temoj įsibėgėja visai apie ką kita :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Geg 01, 2014 6:37 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Tik reiktų atskirti masių kultūrą, kai žiūrima vien savo naudos, ir iš tiesų kultūringą kultūrą, kai siekiama darniai gyventi su gamta ir su žmonėmis


Kai išvedinėjo smidrus Olandijoje, tai negalvojo apie darnų sugyvenimą su gamta. Jiems rūpėjo pinigai.

Sutinku, kad gali būti kultūra ir nekenkianti gamtai. Labai geras pavyzdys su pasėta obelėle. Bet atkreipčiau dėmesį, kad mūsiškėje kultūroje tokios gamtinės kultūros yra nulis kablelis nulis nulis nulis vienas procento. O gal dar mažiau. Štai todėl ir nuvertinu didžiają dalį mūsų esamos moderniosios kultūros. O gamtinėje žemdirbystėje bandome didinti tos gerosios, gamtinės kultūros kiekį ir mažinti esamos, griaunančios kultūros kiekį.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Geg 02, 2014 1:16 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Kov 21, 2014 4:22 am
Pranešimai: 603
Miestas: Kaunas
Pinigai juk irgi nėra blogis. Smidrų augintojai dirba daug gamtiškesnį darbą nei kokie plastiko fabriko darbininkai.
Lietuvių kultūroje vis tiek palyginti nemažai gamtos. Ir tradiciniuose daržiukuose laisvalaikiu plušantys miestiečiai yra daug arčiau gamtos nei viską perkantys maximose...


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Geg 02, 2014 6:53 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Taip, viską perkantys maximose teršia daugiau, nei dirbantys daržiukuose ir užsiauginantys maisto, bet neturėtume ties pastaruoju sustoti. Tobulėti dar yra kur ir nuo tradicinių daržiukų, ir nuo ekologinių daržiukų ir net nuo dabartinės gamtinės žemdirbystės daržiukų. ;)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Geg 03, 2014 2:02 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Kov 21, 2014 4:22 am
Pranešimai: 603
Miestas: Kaunas
Tobulėti visada visiems yra kur. Ir bent truputį gamtiškos ar gamtiškėjančios kultūros tikriausiai yra daugiau nei 0,0001 proc. :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Geg 26, 2014 8:09 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Šeš Kov 01, 2014 10:02 am
Pranešimai: 107
o as noreciau, kad gamtine zemdirbyste pasiulytu metodu ir tradiciniams zemdirbiams, didesniems ukiams, kad ir jie augintu sveikesnius produktus ir nebealintu tos vargses zemeles. Kokia grazi tai butu vizija. turbut yra ka butu galima patarti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Geg 26, 2014 9:51 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Matai, ne čia problema. Yra pateikta daug rekomendacijų kaip auginti ekologiškai, taip pat ekologiniai ūkiai yra subsidijuojami. Trumpai tariant, auginti gali ir moka, ir realiai užauga derlius. Bet pabandę ekologiniai ūkiai grįžta prie tradicinio arba dabar naujo atsiradusio - "išskirtinės kokybės" ūkio. Kodėl? Priežastis paprasta - žmonės NEPERKA! Problema žmonėse, pirkėjuose.

Galima išmokinti ir didelius ūkius auginti gamtiškiau. Netgi yra atidirbtos sistemos. Jos veikia. Galima tiesiog nusikopijuoti nuo esamų. Bet vėlgi - nepirks.

Gamtinė žemdirbystė apima tris sferas: dirvodarą, ekosistemas ir gyvenimo būdą. Dirvodaros sferoje aiškinamės kaip išauginti nekensmingus ir netgi sveikus, vitaminingus produktus. Bet jeigu rūpinsimės vien dirvodara, tai nei paukščių, nei gyvūnų Lietuvoje nepadaugės. Žemė - taip, ji nedegraduos, gerės, bet turėsime tuos pačius monokultūrinius laukus į kuriuos ekosistemos kojos negali įkelti, nes jie dideli ir vienodi. Ekosistemų sferoje gilinamės kaip padaryti, kad ne tik dirvožemį sutvarkyti, bet ir ekosistemas. Štai būtent todėl atsisakome didelių laukų ir monokultūrų. Tada pas mus grįžta įvairovė. Ekosistemos dar priedo prie dirvodaros sferos kiekio prideda sveikatos augalams ir vitaminų į augalus. Bet ir to neužtenka. Jeigu net sudalinsime žemę į mažus sklypelius, išvengsime monokultūrų, praturtinsime aplinką bioįvairove ir gausime labai sveikus produktus, netgi tada Žemei tai nebus gerai, nes mulčią imsime iš vargingesnių šalių, nes jis ten pigesnis. Ir mes klęstėsim, žaliuos mūsų aplinka, o trečios šalys dar labiau skurs ir augalų pas juos visiškai neliks, tik dulkės ir purvas. Kad apsisaugoti nuo to įtraukiame į gamtinės žemdirbystės teoriją dar ir gyvenimo būdo sferą. Čia kalbame apie gamtinį gyvenimo būdą. Jeigu auginsime mulčiuotus ir vitaminingus augalus ir tieksime juos įmiestą, tai situacija nelabai pasikeis. Oras vis tiek bus užterštas, vanduo vis tiek chloruotas ir atbėga vamzdžiais, o maistas, nors ir buvęs pradžioje kokybiškas, maisto gamybos metu bus tiek užterštas cheminiais priedais, kad nieko sveiko ten nebeliks. Todėl gamtinėje žemdirbystėje einame kitu keliu, kad užauginta produkcija būtų šviežia, nechemizuota, kuo mažiau perdirbta, standartizuota ir netransportuota. Ir kad naudą gautų augintojas, o ne perpardavinėtojai ir ofiso darbuotojai. Gamtinėje žemdirbystėje naudą ir sveikatą gauna tie, kurie to tikrai nusipelnė, t.y. tie, kurie tuo užsiima.

O norite mieste sveikiau gyventi? Prašom, yra ekologiškos produkcijos kiekviename prekybos centre. Pirkite, valgykite. Neperkat? Kodėl? Taip pat yra gamtinės žemdirbystės produkcijos atvežamos į miestą. Kodėl neperka didžioji masė žmonių? Jiems nereikia, jie nenori, jų toks pasirinkimas ir per prievartą jiems kišti nereikia. Norės - prašom, yra visos galimybės sudarytos. Bet kol jie nenori, tai kam daryt už juos?

Gamtinėje žemdirbystėje turime nuostatas nedaryti nieko per prievartą. Jei žmonės nenori, tai nereikia jų versti. Jei dabar laimėtume rinkimus ir per mokyklas bei darbovietes pradėtume mokyti visus mulčiuoti ir auginti pagal gamtinę žemdirbystę, tai būtų tragedija, nes tai daroma būtų per prievartą. Ir žmonės nepriimtų ir atmestų, protestuotų ir pradėtų kovoti prieš GŽ. Nes jie to nenori.

O štai kiekvienam asmeniškai yra sudarytos sąlygos išeiti iš sistemos ir užsiimti gamtine žemdirbyste. Kiekvienas kas tik nori, ne per prievartą, o savo noru gali užsiimti gamtine žemdirbyste ir "išsigelbėti save". Kitų gelbėt nereikia. Jie to nenori. Koncentruokimės ties tais, kurie nori. Yra žmonių, kurie nori gamtinės žemdirbystės, tai štai patiekime geros produkcijos jiems, išmokykime juos pačius ūkininkauti. Tikrai veiklos yra daug ir turime ką veikti. Geriau jėgas atiduokime tiems, kurie tikrai to nori ir netrukdykime savo brukimu tiems, kurie to nenori.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Geg 27, 2014 1:02 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Kov 21, 2014 4:22 am
Pranešimai: 603
Miestas: Kaunas
Kodėl gi taip griežtai? Daug žmonių net nežino, kad yra tokia gamtinė žemdirbystė, tai kaip jie gali jos norėti? Aš pati visai negamtiškame puslapyje perskaičiau, kad žemės nerekomenduojama sukasti. Nustebau, bet prisiminiau, kad draugė kažkada seniai buvo minėjusi gamtinę žemdirbystę, pagooglinau ir iškart atradau šitą forumą. Sėkla buvo pasėta ir ji dygsta. Taip pat labai daug kur rašoma apie mulčiavimo naudą. Taip, tai ne GŽ, bet mažas žingsnelis arčiau jos.
Taip, dideli ūkiai, auginantys produkciją pardavimui, nebus suinteresuoti gamtiškumu, paprasčiausia viską nupurkšti raundapu ar kitokia chemija ir turi daug pigios produkcijos. GŽ sudominti turėtų daugiausia tuos, kurie augina maistą sau. Daugiausia tokių, manau, - kolektyvinių sodų ar šiek tiek didesnių sklypelių "ūkininkai", ir nors jie negalės pritaikyti visų GŽ principų, gali pabandyti auginti bent kiek gamtiškiau. Bus žingsnelis į priekį.
Kodėl žmonės neperka GŽ produktų? Taigi Eimutė sako, kad perka, kad poreikis auga. Be to, ir aš nepirkčiau, brangu. Bet kai sužinau, kad pardavinėjamos garšvos, dilgėlės, kitokios žolės, pasidaro įdomu, kad žmonės jas perka, vartoja, vadinasi - jos vertingos! Jei taip - reikia išbandyti :) Manau, GŽ tikslas kaip tik ir turėtų būti ne pardavinėti, o paskatinti žmones pačius susirasti pirmiausia laukinių valgomų augalų, o paskui - įkvėpti norą patiems užsiauginti ir kultūrinių.
Manau, kad labai gražus jolitosbal noras, kad kuo daugiau žmonių užsiimtų GŽ. Todėl reiktų daugiau kur ją pareklamuoti, geriausia būtų tradicinei žemdirbystei skirtuose tinklapiuose. Juk jauni žmonės, nelabai mokantys daržininkauti, būtent juose ieško informacijos. Ir jei nors vienas ar keli pradės artėti link gamtinės žemdirbystės - geras darbas bus atliktas. Reikia ne tik darže, bet ir žmonėse sėti geras sėklas. Žmonių nepamulčiuosi, bet geri pavyzdžiai dažnai patraukia :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Geg 27, 2014 2:34 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Kodėl gi taip griežtai? Daug žmonių net nežino, kad yra tokia gamtinė žemdirbystė, tai kaip jie gali jos norėti?


Gal aš ne taip supratau jolitabal mintį, bet aš supratau, kad ji siūlo pamokyti didelius ūkininkus auginti produkciją gamtiškiau, pavyzdžiui, didelius laukus neariant, nepurškiant, o mulčiuojant. Ir tie ūkininkai tiesiog darytų viską ką iki tol darė, t.y. augintų ir tiektų produkciją į miestus, tik augintų gamtiškesniais metodais. Tai jei teisingai supratau jolitabal mintį, tada atsakau, kad problema ne tame, kad gamtinė žemdirbystė nepateikia metodų dideliems ūkiams, problema, kad nei tiems ūkiams, nei valgytojams tokių metodų nereikia, o jei ir prireiktų, tai esama monokultūrinių laukų, darbo pasidalinimo, transportavimo ir administravimo sistema vis tiek kertasi su gamtinės žemdirbystės savipakankamumo, savarankiškumo, bioįvairovės, ekosistemų ir panašiais principais.

Cituoti:
Manau, kad labai gražus jolitosbal noras, kad kuo daugiau žmonių užsiimtų GŽ. Todėl reiktų daugiau kur ją pareklamuoti, geriausia būtų tradicinei žemdirbystei skirtuose tinklapiuose. Juk jauni žmonės, nelabai mokantys daržininkauti, būtent juose ieško informacijos.


Tai štai skirtingai supratome jolitosbal norą. Aš supratau, kad ji norėtų, jog būtų pateikti gamtiniai metodai apdirbti dideliems laukams, o ne, kad gamtinė žemdirbystė išplistų po kolektyvinius sodus ir kuo daugiau smulkių kolektyvinių sodų ūkelių užsiimtų GŽ.

Cituoti:
Taip, dideli ūkiai, auginantys produkciją pardavimui, nebus suinteresuoti gamtiškumu, paprasčiausia viską nupurkšti raundapu ar kitokia chemija ir turi daug pigios produkcijos.


Vėlgi problemą perstumčiau ant valgytojų. Ūkininkų norinčių auginti pagal ekologinės žemdirbystės principus yra, ir netgi pagal gamtiškesnius principus norinčių ūkininkauti atrastume. Bet esmė, kad nors jie ir realiai užaugina, padeda produkciją ant prekystalių, bet pirkėjai NEPERKA! Padeda bulves ekologiškas ir šalia neekologiškas. Žmonės perka pastarąsias. Ūkininkas užaugino ir kitais metais gali užauginti ekologiškai, bet tonos stovi nenupirktos ir kitais metais nepirks, tai kam sodint, augint? Grįžta tada prie tradicinio sodinimo - purškia, bet užtat išperka visas bulves pirkėjai ir ūkininkas gauna savo atlyginimą už auginimą.

Cituoti:
GŽ sudominti turėtų daugiausia tuos, kurie augina maistą sau. Daugiausia tokių, manau, - kolektyvinių sodų ar šiek tiek didesnių sklypelių "ūkininkai"


Tai štai ir siūlau savo jėgas atiduoti tiems, kuriems to reikia.

Cituoti:
Kodėl žmonės neperka GŽ produktų? Taigi Eimutė sako, kad perka, kad poreikis auga. Be to, ir aš nepirkčiau, brangu.


Perka ir labai stipriai kol augini keletą arų, o stambiems ūkininkams reikia parduoti keletą hektarų produkcijos. Štai tada neperka. Sako - brangu. Kol pardavinėja mažus kiekius, tai atsiranda žmonių, kuriems ne tas pats ką valgo, tai jie ir nuperka, bet jei užauginsi hektarus tokios produkcijos, tai deja, bet tiek supratingų pirkėjų dar nėra.

Vienas iš kelių yra investuoti savo jėgas į reklamą, visaip plauti smegenis žmonėms, propaguoti gamtinę žemdirbystę, kitas kelias - skirti visas jėgas GŽ turiniui, o ne propagavimui. Man prie širdies antrasis kelias. Kam prie širdies reklamavimas - užsiimkit reklamavimu.

Cituoti:
Manau, GŽ tikslas kaip tik ir turėtų būti ne pardavinėti, o paskatinti žmones pačius susirasti pirmiausia laukinių valgomų augalų, o paskui - įkvėpti norą patiems užsiauginti ir kultūrinių.


Labai gerai pasakyta. Bet su dideliais normaliais ūkininkais tai nieko bendro neturi.

Cituoti:
Todėl reiktų daugiau kur ją pareklamuoti, geriausia būtų tradicinei žemdirbystei skirtuose tinklapiuose. Juk jauni žmonės, nelabai mokantys daržininkauti, būtent juose ieško informacijos. Ir jei nors vienas ar keli pradės artėti link gamtinės žemdirbystės - geras darbas bus atliktas. Reikia ne tik darže, bet ir žmonėse sėti geras sėklas. Žmonių nepamulčiuosi, bet geri pavyzdžiai dažnai patraukia :)


Reklamuokit, jei taip norit, bet labai prašau daryti tai atsargiai ir ne per prievartą. Prievarta sukelia žmonėms blogus jausmus ir atmetimą. Mūsų tikslas tas pats - sėti žmonėse geras sėklas, tik kai kurie iš mūsų galvoja, kad pareklamavimas yra sėklos pasėjimas, o kiti galvoja, kad savo gyvenimo ir savo daržų susitvarkymas yra sėklos pasėjimas kituose žmonėse. Konkrečiai aš renkuosi pastarąjį variantą, bet nedraudžiu kitiems rinktis pirmojo. Pirmyn, darykit. :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Geg 27, 2014 8:30 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Šeš Kov 01, 2014 10:02 am
Pranešimai: 107
Taip, turejau omeny didziuosius monokulturinius laukus. Tiesig per velykas vaziavom skersai Lietuva. Kaip tik buvo metas kai viskas suarta, bet dar nepaseta ir nesuzaliave. Sacharos dykuma. Nezinau ar as niekad nepastebedavau, bet toks jausmas, kad jau ten toje zemeleje nulis gyvybes...Kai kur geriau, kai kur blogiau, bet mane purto nuo minties, jog taip beatodairiskai alinam Zeme.
As tai pagalvojau gal yra metodai, kurie nekainuotu ir atsipirktu, bent mazais zingsneliais kazka daryt. Pavyzdziui iterpti krumu juostas laukuose ar kazka panasaus. Nereikia daryt revoliucijos, bet kazkiek pagerinti situacija butu gerai.
Siaip manau ekologisku ukiu vardas Lietuvoje yra suteptas, nes labai daznai girdedavau komentarus is draugu, kad niekas cia neaugina ekologiskai tik etiketese ta raso ir ima didesnius pinigus uz tai. As pati kol gyvenom Vilniuj buciau pirkusi daugiau geru produktu ( kaip ir visos mamos), bet ju tiesiog nebudavo, o vaziuoti i ukius toliau nuo Vilniaus nelabai pavykdavo- zymiai paprasciau nueiti i prekybos centra. Tik ismokau branginti ta brangiau nusipirkta maista, nes kai nusiperki kiausiniu uz 12 litu, tada jau ju nededi i blynus ir pyragus - visa tai galima iskepti ir be ju - o valgai vienus su aliejum ir druska... Mano pirkimo filosofija ta,jog as pirkdama kazka paremiu - tad geriau jau samoninga ukininka.
Beje del to nenoro auginti miestui. Man tai gaila tu miestieciu, juk jie ten dirba, plusa, stengiasi, as mielai juos pamaitinciau geru maistu... Tik tas noras tureti daugiau nesvarbu kokios kokybes ir yra siu dienu rykste.
p.s. atleiskt uz lietuvisko srifto nebuvima ir nerislu teksta - neturiu laiko perskaityti - lekiu darzan :D


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Geg 27, 2014 10:00 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Metodai yra tegu ima ir kopijuoja. :) Tiek juostų medžių įterpimas yra į laukus (alley cropping), tiek monokultūrinių laukų auginimas be pesticidų ir trąšų, viskas atrasta ir dar esamai technikai pritaikyta daugmaž.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Geg 28, 2014 7:30 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Šeš Kov 01, 2014 10:02 am
Pranešimai: 107
Taip, tuomet problema edukacija. Tiek ukininku tiek pirkeju :) geras viesuju rysiu specialistas greit cia reikala pakeistu, gaila, ad ne mano cia sritis.. . O del darzeliu tai visai gera mintis :) mano trimete dukra pavyzdziui zino, kad pasodinus augala jam dar reikia duoti valgyti - visada atnesa sieno ar kokiu zoliu. :) kai zinai kazka nuo pat mazumes, tai net nepagalvotum, kad galima uzauginti ant plikos zemes.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Geg 28, 2014 10:36 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Šeš Bal 06, 2013 9:48 am
Pranešimai: 18
Pažiūrėjau internete šitą allay cropping, puikiai atrodo, didelis žingsnis į priekį, ir šiaip manau, jei būtų to noro, tai nebūtų sunku sugalvot, kaip traktorius vietoj trąšų barstytų mulčią ar pan. Pasaulyje tiek agro institutų, universitetų, gautų jie projektų, ir greitai čia viską pritaikytų...


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 24 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 0 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007