Jau truputį aiškiau. Stambias daržoves gerai, kad nusprendėt auginti toliau nuo namų, o kasdien valgomas ir "greitas" daržoves reikia kuo arčiau namų sodinti.
Gamtinė žemdirbystė stengiasi viską padaryti kuo gamtiškiau. Todėl ir šį jūsų variantą turėtume priartinti prie gamtos. Gamta mūsų klimate stengtųsi visą sklypą paversti mišku. Tą turėtume ir mes daryti. Tačiau nė vienas dar nemokame išgyventi miške, taigi pasiliekam kiek norime atvirų saulėtų vietovių, kuriose galėtume auginti daržoves ar žolę gyvuliams. Aš tai apsodinčiau bent sklypo perimetrą medžiais (galima ir vaismedžiais), o daržą krūmais. Tas sustabdo vėją, o vėjas išpustytų CO2 ir drėgmę, kas yra pagrindinis augalų maistas.
Dabar apie tą žemę kur reikia įdirbti. Visos jos daržu neapsodinsit, nes ten pas jus išstumdyta kokia dešimt arų, o dalis prūdo pakrantėje. Tai siūlyčiau pasiskaičiuoti kiek jums ir gyvuliams reikia ploto stambių daržovių auginimui ir ten įrengti daržą, tarkime penkis arus. O likusią žemę apsėti žole. Būtų gerai, kad žolės plotai būtų šalia daržo. Tada nereikia tąsyti mulčio. Vietoje papjovei, pernešei šiek tiek ir viskas.
Dabar ten žemė kaip suprantu sutrombuota, nes važinėjo buldozeris ar pan. Tai tokiu atveju geriau sudrapakuoti, jei norima pirmus metus sodinti. Jei nenorima, tai galima ir nedrapakuot. Ir ne visur jums dėl prūdo sudrapakuos, liks vietelių, kur nedrapakuota. Tai nieko tokio, ten ir taip atsistatys dirva, o drapakuoti verta tą vietą kur daržas bus. Drapakavimas papurens dirvą, ji bus orui laidesnė. Sudrapakavus reikia pasėti ir užmulčiuoti. Visą dabar išstumdytą žemę reikia padengti nestoru mulčio sluoksniu. Ir ten kur daržas, ir ten kur bus pieva. Tas duos drėgmę. Augalai patys pradės sėtis, jūsų pasėti augalai dygs. Taip pat organika duos ir derlingumą. Su šienu atnešite ir sėklų, ir mikroorganizmų. Jie skaidys tą šieną ir duos maisto augalams, purens dirvą.
Mėšlą, žinoma, galima panaudoti, jei jo yra ir nėra kur jo dėti. Mėšlas irgi yra organika, o bet kuri organika bus maistas mikroorganizmams ir didins derlingumą. Tačiau mėšlo negalima užkasti, nes gamtoje jis neužkasamas. Jį reikia dėti ant dirvos paviršiaus. Ten kur pieva, galima išbarstyti mėšlo, o kur daržas, nelabai noris, nes ten reikės kišti savo rankas.
Na, nebent jūs kalbat apie ožkos ir avies spirus. Tada toks mėšlas nėra bjaurus. Priedo mėšlas su lietumi gali nutekėti į jūsų prūdelį. Reikėtų taip susiplanuoti sklypą, kad nereikėtų mėšlo tąsyti ten ir atgal. Ne tokia žmogaus paskirtis, kad mėšlą tąsyti. Todėl gyvuliai turėtų būti tokie, kurie visą laiką praleidžia lauke ir ten palieka savo mėšlą. O jei negalim tokių gyvulių turėti ir parsivedam į tvartą, tada žiūrėti, kad jie kuo daugiau būtų lauke ir mėšlą naudoti kuo arčiau tvarto, kad vėlgi reikėtų kuo mažiau jį tąsyti.
Žodžiu, jeigu mėšlo turit, tai žinoma jį panaudokit, o jei norit kažkur nusipirkti ir užsivežti vien dėl derlingumo padidinimo, tai neverta. Daugiau įdėsit vargo, nei gausit naudos. Mulčias garantuos jums augimą. Gamtinėje žemdirbystėje mes stengiamės ne juodžemį padaryti, o sukurti biodinaminį derlingumo procesą, nes tikras derlingumas yra būtent tai, o juodžemis yra joks ne maistas augalams. Maistas yra kai mikroorganizmai valgo organiką ir iš karto paduoda šviežią suskaidytą organiką su mineralais augalų šaknims. O juodžemyje yra maisto likučiai, kurių nesuvalgė augalai. Ir jie yra užkonservuoti. Ir reikia daug energijos, kad atkonservuoti iš juodžemio maisto medžiagas. Tas įmanoma, bet neefektyvu. Jei norit derlingumo, tada reikia palaikyti dirvos aktyvumą, t.y. kaip gamtoje - visada turi būti organikos ant žemės paviršiaus, kurią skaidys mikroorganizmai.
Pelenų pilti irgi nebūtina. Visų mineralų žemėje yra. Svarbu ne tai, kiek jų yra ir ar jų yra, svarbu, kad juos sugebėtų paimti augalai. O paima jie per tą patį aktyvų dirvos procesą, mikroorganizmų veiklą. Todėl pelenų nereikia pilti. O jei turit atliekamų pelenų, tada juos geriausia pilti po medeliais, nes pelenai juk gavosi iš medžio, tai tą medžiagą ir reikėtų ten gražinti. Tik aišku vėlgi ne dideliais kiekiais reikia. Jei net gaisras gamtoje kyla, tai nebūna ant žemės penkių centimetrų pelenų sluoksnio. Pievoje išvis mizeris būna, miške gal kiek didesnis sluoksnelis. Tą ir turėtume daryti - šiek tiek pabarstyti. Bet vėlgi, pelenai dedami tradicinėje žemdirbystėje dėl mineralų trūkumo. Gamtinėje žemdirbystėje mineralų trūkumo nėra, todėl ir pelenų pilti nereikia. Gamtoje juk niekas jų nepila, o viskas auga.
Šilnamiukas ne GŽ, bet jei yra tai galima naudot. Prūdelis kątik iškastas, todėl yra gera proga įleisti į jį ne tik žuvų, bet ir augalų. Atsineškite įvairovę. Ji lengvai prigis, nes nėra konkurencijos. O jei neatsinešit įvairovės, tai užžels keliomis tai vietai būdingiausiomis žolėmis.