Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ket Kov 28, 2024 8:41 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 44 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3  Kitas
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: Re: Literatūra
StandartinėParašytas: Pen Lie 11, 2014 8:43 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
"Praktika rodo, kad patogiausias [lysvės] ilgis - ne daugiau kaip 4 m." Saulius Jasionis "Gamtinė žemdirbystė", Alma littera, Vilnius 2014, p. 103.

Kaip jau aprašiau žinutėje viršuje, patogiau kai lysvės ilgesnės ir gali paslankioti jų turinį į vieną ar kitą pusę. Ne taip dažnai reikia pereiti į kitą pusę. Pakanka, kad praėjimas būtų kas šeši ar dešimt metrų. Kai kurios kultūros reikalauja mažiau priežiūros, tai joms lysvės gali būti ir dvidešimties metrų, ypač, jeigu jos kraštinės. Pavyzdžiui, saulėgrąžų ar kukurūzų lysvė.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Literatūra
StandartinėParašytas: Pen Lie 11, 2014 8:50 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
"Lysves, darykite tokias, kad iš kiekvieno šono lengvai pasiektumėte lysvės vidurį. Tokiu atveju tinkamiausia bus apie 120-150 cm pločio lysvė." Saulius Jasionis "Gamtinė žemdirbystė", Alma littera, Vilnius 2014, p. 104.

Na, lysvės plotis gali būti iki metro. Daugiau žmogus negali patogiai pasiekti. Dar galbūt kol sėji, tai įmanoma, bet kai augalai auga aukšti, tai niekaip neužkiši rankos į platesnę kaip metro pločio lysvę.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Literatūra
StandartinėParašytas: Pen Lie 11, 2014 1:02 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
"Jeigu sėjama ir sodinama ne eilėmis, lysvių orientavimo kryptis neturi jokios reikšmės." Saulius Jasionis "Gamtinė žemdirbystė", Alma littera, Vilnius 2014, p. 103.

Jeigu auginami žemi augalai, tai lysvių orientavimo kryptis neturi jokios reikšmės. Bet jeigu sėjami aukšti augalai - pupos, žirniai, aukštos pupelės - tada reikėtų orientuoti šiaurė-pietūs kryptimi. Nes padarius rytai-vakarai kryptimi, augalai esantys pietuose visada gaus saulės, o esantys šiaurinėje pusėje negaus saulės ir lysvė vystysis neharmoningai. Jau metro pločio lysvėje to nesiūlau, o pusantro metro pločio lysvėje aukšti augalai esantys šiaurinėje pusėje tikrai negaus saulės.

Taigi, lysves su aukštomis kultūromis orientuojame šiaurė-pietūs. Bet kadangi dėl patogumo kaitaliojame kultūras, t.y. į pupų, žirnių gerai paruoštą vietą sėjame smulkias sėklas ir į prasčiau paruoštą sėjame didesnes sėklas, tai geriau visas lysves orientuotis šiaurės-pietų kryptimi, t.y. standartizuoti savo lysves, kad jos tiktų ir žemoms, ir aukštoms kultūroms. Tada patogiau dirbti, kaitalioti. Galima porą lysvių ir kita kryptimi pasidaryti. Vien žemom kultūrom, arba daržo krašte, ar vidurį norint suskaidyt daržą dėl vėjo, bet čia išimtis, o visas lysves geriau standartizuoti ir orientuoti šiaurė-pietūs kryptimi.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Literatūra
StandartinėParašytas: Pen Lie 11, 2014 1:30 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
"Aukšta lysvė - labai šilta, ypač jeigu saulė kaitina jos šoną. Įšildytas visas lysvės tūris per naktį neatvėsta, todėl tokios lysvės pavasarį beveik visiškai atstoja šiltnamius, ypač jeigu nakčiai jose augančios daržovės uždengiamos agroplėvele ar polietilenu." Saulius Jasionis "Gamtinė žemdirbystė", Alma littera, Vilnius 2014, p. 107.

"Aukšta lysvė nebūtinai užpildoma žeme. Užteks jeigu žemės ten bus tik paviršiniame 20-30 cm sluoksnyje."

"Įrenkite ir laistymo sistemą".

"Dėl savo šiltumo aukštos lysvės labiausiai tinka auginti šilumamėges kultūras: agurkus, paprikas, bazilikus, taip pat ankstyvąsias pavasarines daržoves ir daržovių daigus, tinka ir iš šiltensių kraštų kilusiems augalams (levandoms, rozmarinams ir pan.).
Jeigu mėgstate komfortą ir nenorite darže lankstytis - aukštose lysvėse galima auginti viską, tik tuomet reikės pasirūpinti <...> saulės apšviečiamų lysvių šonų užpavėsinimu." Saulius Jasionis "Gamtinė žemdirbystė", Alma littera, Vilnius 2014, p. 107.

Na, šiose lysvėse nėra nieko gamtiško. Kaip tik priešingai. Pilna negamtiškumo - polietilenas, lentos, plytos, keramzitas, laistymas, agroplėvelė, vinys... ir visa tai apibūdinta - "jeigu mėgstate komfortą". Aš suprasčiau, jeigu rašytų, jog geriausias ir gamtiškiausias variantas yra paprastos lysvės ir tik jose auginkite ir tik vietoj šilnamio ar kitoje krizinėje situacijoje įsirenkite vieną pakeltą lysvę. Na, tada galima suprasti, žmogus atsisako šiltnamio ir pereina ant stalo aukščio lysvės. Geras žingsnis. Bet knygoje žemos lysvės negarbinamos, o aukštos negamtiškos išvadinamos komfortiškomis ir net neužsimenama, kad gamtiškumo jau čia nėra. Kas gi nenorės komfortiškų? Visi norės ir darys kas tik pakankamai medienos turės. Todėl ši knygoje pateikta medžiaga kenksminga. O kodėl knyga vadinasi "Gamtinė žemdirbystė"? Kas šioje lysvėje gamtiško? Kad mulčių uždedi? Tada reikėjo knygą vadinti - ekologinis ūkininkavimas, ūkininkavimas be trašų, modernus daržas be chemijos ar panašiai, bet ne gamtine žemdirbyste.

Taip pat toliau pateikiamos Holcerio lysvės, kurioms reikia didžiulio kiekio medienos. Mediena kaupia drėgmę kaip kempinė, o kadangi Lietuvoje drėgmės trūkumo nėra, tai ir tokios lysvės Lietuvoje neprasmingos. Rašoma, kad tada jas galima naudoti dėl šilumos. Bet dėl šilumos galima ir mažesnes naudoti, nebūtina tiek resursų iššvaistyti. Ir laistyti reikės aukštai pakeltą lysvę, niekur išvažiuoti negalėsit, išvažiavot prie jūros, nepalaistėt, užėjo sausra netyčia ir augalai numirė.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Literatūra
StandartinėParašytas: Pen Lie 11, 2014 6:15 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
"Jeigu norite anksčiau turėti pomidorų, saugiau jaustis dėl galimų ligų ir dėl to galite paaukoti šiek tiek kokybės - pirmyn, šiltnamis jums suteiks daugiau garantijų už lauką dėl mūsų neprognozuojamų sąlygų." Saulius Jasionis "Gamtinė žemdirbystė", Alma littera, Vilnius 2014, p. 131.

Ir toliau aprašoma kaip šiltnamyje auginti pomidorus. Sakykite, kodėl knyga pavadinta "Gamtinė žemdirbystė"? Paimkite bet kurią daržininkystės knygą ir ten rasite aprašymus kaip auginti pomidorus šiltnamyje. Pagal tokią logiką reikėtų visas knygas apie daržus pavadinti "Gamtine žemdirbyste".

Gamtinės žemdirbystės išskirtinumas - maisto kokybė. Mūsų produktuose daugiau vitaminų ir kitų bioaktyvių medžiagų, mikroelementų, makroelementų, todėl yra sotumo, stipresnio aromato ir turtingesnio skonio. Todėl mes ir auginame kitaip, kad gauti aukščiausios kokybės produktus. Ir tai yra gamtinės žemdirbystės išskirtinumas. O numoti ranka ir sakyti - auginkit šiltnamiuose, bus tik šiek tiek blogesnė kokybė, tai nelabai suprantama. Na, tai auginkim tada viską bet kaip, arkime žemę, užsiimkime ekologine žemdirbyste, auginkime kaip kaime močiutės. Ten irgi gera kokybė, tik šiek tiek blogesnė už gamtinę. Kas čia tokio? Tik šiek tiek paaukosit kokybės? Tai kam ta gamtinė žemdirbystė buvo išrasta, jei net siekti neapsimoka kokybės?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Literatūra
StandartinėParašytas: Pen Lie 11, 2014 7:13 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Daržas rudenį

"dėkite storą, bent 20 cm mulčio sluoksnį. <...> O storai apmulčiuotas lysves pasibaigus rudeniniams lietums uždenkite agroplėvele." Saulius Jasionis "Gamtinė žemdirbystė", Alma littera, Vilnius 2014, p. 160.

Rudenį sunku gauti mulčio, todėl mes paliekame jo tiek, kiek buvo, plius pasilieka kultūrinių augalų dalys nuėmus derlių, plius į arčiau namų esančias lysves iki žiemos vidurio pilame virtuvines atliekas. Žinoma, galima būtų pašienauti arba lapų prisinešti. Bet nesinori iš pievos atimti apsaugos, ir iš medžių. Visiems vabaliukams ir kirmėliukams reikia išžiemoti priklotiems. Todėl gamtiškiau tą ilgą žolę ar lapus pasiimti pavasarį jie jau atliko apsauginę funkciją nuo žiemos šalčių.

"Tokios lysvės net šalčiausią žiemą neįšala, pavasarį greitai nubunda ir galima sėti ankstyvąsias daržoves." Saulius Jasionis "Gamtinė žemdirbystė", Alma littera, Vilnius 2014, p. 160.

Iš tikrųjų, tai tokios lysvės įšala. Na, agroplėvele nedengėm, bet mulčio teko dėti daug, bet vis tiek įšala. Bet tarkime, kad uždėjus agroplėvelę neįšala. Kas mums iš to gero? Rašoma, kad galėsime sėti ankstyvąsias daržoves. Iš tiesų ankstyvųjų daržovių nėra tiek daug, ypač kai kitame skyriuje Saulius siūlė vietoje salotų valgyti laukines žoles (pavyzdžiui, kartenes). Dauguma produkcijos auginama žiemai ir sėjasi vėlai, kada žemė ar šiaip ar taip jau įšilusi. Taigi, didžiausią daržo plotą galime laikyti neuždengtą mulčiu. Jis spės įšilti kol prasidės sėja. Kai kurios anksti sėjamos daržovės vis tiek negali sėtis bet kada kai tik dirva atšilo. Reikia palaukti dar ir oro temperatūrų tinkamų. O realiai laukti tenka labai ilgai. Mėnesį. Kartais ilgiau. Ir per tą laiką žemė įšyla. Tokius ankstyvus kaip žirnius, saulėgrąžas, geltekles, morkas nors ir galima būtų pasėti anksčiau į šiltą dirvą, bet kam to reikia? Geriau neįdėti pastangų ir pasėti vėliau kai dirva natūraliai įšilusi ir viskas puikiai užauga. Turbūt vienintelės tos ankstyvosios daržovės, kurias galima pasėti anksčiau yra salotos ir ridikėliai. Štai galbūt dėl jų ir verta turėti vieną stipriai užmulčiuotą lysvę ir pavasarį pasėti anksčiau, bet kaip sprantate be agroplėvelės (arba polietileno plėvelės) čia neišsiversite. Ir nepralenksite žiemojančių šaknų, pavasarinių laukinių žolių, žieminių česnakų laiškų, daugiamečių svogūnų laiškų, smidrų ir rabarbarų. O jeigu jau naudosime agroplėvelę rudenį mulčiui užtiesti ir dar agroplėvelę ar polietileną pavasarį nuo šalnų, tai žinokit nelabai toli nukeliaujame ir nuo šiltnamio. Šiltnamyje dar saugiau ir paprasčiau.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Literatūra
StandartinėParašytas: Pen Lie 11, 2014 7:28 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Daržas pavasarį

"Jeigu reikia ypač greitai įšildyti dirvą (sėsite ar sodinsite anksti ir dengsite plėvele, pavyzdžiui, ankstyvąsias bulves), lysves uždenkite skaidria plėvele. Nenaudokite juodos, ji greitai įšyla pati, bet žemės neįšildo. Ir geriau, kai plėvelė ne guli ant žemės, o yra šiek tiek pakelta." Saulius Jasionis "Gamtinė žemdirbystė", Alma littera, Vilnius 2014, p. 160.

Plėvelės plėvelės plėvelės...


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Literatūra
StandartinėParašytas: Pen Lie 11, 2014 9:52 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 9:35 pm
Pranešimai: 563
Miestas: Širvintų raj.
Bet knyga parašyta mažiems sklypams ir pasitaikys ir ligų, ir kenkėjų. O gamtinės aplinkos mažai. Apsauginiai augalai padės.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Literatūra
StandartinėParašytas: Šeš Lie 12, 2014 7:32 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
O jeigu vietoje apsauginių augalų paliktume vietinius gamtinius, arba pasėtume gamtinius, tai nepadėtų? Gamta silpnesnė už atvežtinius augalus?

Po maisto kokybės antras gamtinės žemdirbystės arkliukas ir išskirtinumas, kad joje nėra ligų ir kenkėjų. Tai su šiltnamiu ir šiltlysvėmis naikiname pirmą svarbų iškirtinumą, o su apsauginiais augalais - antrą. Kodėl knyga vadinasi "Gamtinė žemdirbystė"? Apsauginiai augalai, šiltnamis, plėvelės, neveikiantis nei vienas išskirtinai gamtinės žemdirbystės bruožas... Kodėl tada tokios knygos nepavadinus "Ūkininkavimas mažuose sklypuose be chemijos"?

Jeigu rašai apie gamtinę žemdirbystę, tai turi parašyti kuo ji skiriasi nuo kitų. Kas gerai parašyta teorinėje dalyje. Teorinei daliai beveik neturiu priekaištų. Ten dėstoma gamtinės žemdirbystės teorija. O praktinėje dalyje gamtinės žemdirbystės nematau. Kam tada rašyti teorijoje viena, o praktikoje naudoti visai kitą žemdirbystės formą?

Gamtinė žemdirbystė mažuose sklypuose? Gerai, tai ir rašykime kaip mažuose sklypuose pritaikyti gamtinę žemdirbystę, o ne pereikim iš karto prie kitos žemdirbystės sistemos. Jei viską teisingai darysime, tai ir mažame sklype be apsauginių augalų gerai gyvensime. Mūsų augalus saugos palikti natūralios gamtos ploteliai, taip pat savos sėklos duos gyvybingumo mūsų augalams, taip pat teisinga subalansuota mityba duos imuniteto, mikrobiologinis fonas pas mus bus stipresnis ir augalai mažai sirgs arba visai nesirgs. Bet ir reikia rašyti, kad savo augintos sėklos duoda atsparumą nuo ligų ir kenkėjų, o ne rašyti, kad ai, nupurškite ligą ir tiek. Jei knygoje parašyta, tai žmogus ir daro. Nerašo kaip apsiginti be purškimo ir apsauginių augalų, tai štai žmogus ir neieško kitos išeities, profesionalas gi parašė - purškite, sodinkit apsauginius augalus, dėkite plėveles ir jūsų daržai klęstės.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Literatūra
StandartinėParašytas: Šeš Lie 12, 2014 7:38 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Apie braškes

"Daigus sodinkite nesilaikydami jokios tvarkos, po visą lysvę, maždaug 10-20 cm atstumais vienas nuo kito. Rudenį tokią lysvę apmulčiuokite nukritusiais lapais (geriau vaismedžių), nepagailėkite, uždėkite bent 10 cm storio sluoksnį. Tai bus vienintelis mulčiavimas per metus. Per žiemą lapai susislėgs, pavasarį bus plonas sluoksnelis, per jį lengvai išlįs braškių lapai." Saulius Jasionis "Gamtinė žemdirbystė", Alma littera, Vilnius 2014, p. 199.

Gavau du nusiskundimus. Vienas Vilniaus apskrityje, kitas - Klaipėdos. Pabandė žmonės šį variantą ir braškės žuvo. Tad būkite atsargūs.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Literatūra
StandartinėParašytas: Šeš Lie 12, 2014 8:39 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Sodas

"Sode visą sezoną, nuo pavasario iki rudens, turi būti žydinčių nektaringų augalų."

"Ypač tinka įvairūs lūpažiedžiai, tarpkurių daug prieskoninių augalų, salieriniai, ankštiniai (išskyrus dobilus - jų nektarinės giliai, sunkiai pasiekiamos) ir bet kokie kiti augalai, kuriuos mėgsta lankyti vabzdžiai. <...> Visų medingųjų augalų karalienė - bitinė facelija." Saulius Jasionis "Gamtinė žemdirbystė", Alma littera, Vilnius 2014, p. 221.

Ir sės žmonės faceliją. O kodėl nepasiūlius žmonėms vietoje šio kultūrinio svetimžemio ko nors natūralaus, gamtiško ir tikrai vertingesnio? Nektaringumu nenusileidžia lietuviškieji avietė, barkūnas, gaurometis, ežeinis, vikiai (mėlynžiedis, ruginis), taukė, viržiai. Taip pat lietuviškos notrelės, šaltekšniai, blindės... Iš salierinių sibirinis barštis, garšva, krūminis builis - visi puikiai valgomi. Iš medingų lietuviškų dar paminėtini krūmokšninė žliūgė, dirvinis raguolis, didžiagalvė bajorė, paprastasis perluotis, paprastoji barborytė, paprastoji sukatžolė, pavasarinis pelėžirnis, paprastoji veronika, raudonoji žiognagė, šliaužiojančioji tramažolė, dvispalvis raženis, paprastoji kiaulpienė, vaistinė česnakūnė, paprastasis čiobrelis...


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Literatūra
StandartinėParašytas: Šeš Lie 12, 2014 8:53 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Sodas

Čia necituosiu, nes informacija išmėtyta po visą skyrių. Trumpai - siūloma pirkti medelynuose skiepytus medžius, žemaūgiais poskiepiais ir kolonines obelis. Taip pat genėti ir formuoti. Nesuprantu kuo skiriasi nuo paprasto sodo. Na, gerai, paminėta, kad lapų nereikia sugrėbti ir, kad tankiai medelius galima sodinti. Bet kuo knygoje pateikta sodininkystė skiriasi nuo paprastos? Kodėl ji pavadinta gamtine?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Literatūra
StandartinėParašytas: Šeš Lie 12, 2014 9:23 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Dar nesuminėjau purškalų aprašytų Sauliaus knygoje.

Jis rašo, kad galima purkšti mulčią ar augalų lapus pasigamintais preparatais iš:
mėšlo
mielių raugų
rūgpienio
šieno lazdelių
taip pat galima pasigaminti įvairių žolių "trauktinę"

Jei neužtenka savos gamybos purškalų, galima nupurkšti gamykliniu patikrintu EM preparatu.

Apie EM preparatą "Baikal-EM1" - Saulius Jasionis "Gamtinė žemdirbystė", Alma littera, Vilnius 2014, p. 71:

Cituoti:
1) prieš sėją mirkomos sėklos - sudygsta vienu metu, daigai stipresni, nebūna "juodosios kojelės";
2) prieš sodinimą pošiaudais mirkomos daigintos bulvės - sudygimas vienodesnis, daigai stipresni;
3) purškiama ant augalų lapų - augalai tampa vešlesni, sodresnės spalvos;
4) braškių purškimas apsaugo nuo uogų puvinio;
5) pomidorų laistymas šiltnamyje apsaugo nuo fitoftorozės;
6) lauke laistomi agurkai neserga miltlige ir ilgiau išlieka žali, t.y. ir ilgiau dera.

Iš "Baikal-EM1" pagamintas preparatas "Baikal-EM5" naudojamas augalams nuo kenkėjų ir ligų saugoti. Nupurškus šiuo preparatu augalų nepuola kenkėja, taip pat padeda nuo vaismedžių rauplių, degligių ir rūdžių.


Tai atsiprašau - vaistas nuo visų ligų. Ir profesionalas parašė, kad nuo visko gelbėja. Nuo visų galų. Jei gyvulininkystės skyrių paskaitysit, tai ir gyvuliams reikia duoti šio preparato. Ir tai yra gamtinė žemdirbystė. Nesuprantu kodėl žmonės paskaitę knygą turėtų gamintis savo sėklas, rūpintis, kad augalai būtų stiprūs. Juk paėmei ir nupurškei ligą. Kam reikalinga gamta? Puršk! Jei nepadės purškalas visada galėsi panaudoti plėvelę.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Literatūra
StandartinėParašytas: Šeš Lie 12, 2014 9:59 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Reziumuojant: teorija išdėstyta gerai, bet praktinė dalis su gamtine žemdirbyste neturi nieko bendro.

Griežtai parašiau, bet supraskit ir mane. Man dabar teks aiškinti šimtams žmonių, kad gamtinėje žemdirbystėje nenaudojame purškalų, mėšlo, agroplėvelės, polietileno plėvelės, apsauginių augalų, šiltlysvių, skiepyjimo, formavimo, genėjimo, žemaūgių ir koloninių medžių ir viskas labai gerai auga. Ir mažame sklype galima išsiversti be viso šito suminėto.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Literatūra
StandartinėParašytas: Šeš Lie 12, 2014 10:11 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ket Gru 05, 2013 12:08 am
Pranešimai: 345
Miestas: Vilniaus raj. Riešė/Širvintų raj. Jauniūnai
Laimi, reikės rašyti knygą "Gamtinė žemdirbystė praktiškai"


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Literatūra
StandartinėParašytas: Šeš Lie 12, 2014 10:22 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Jau rašau.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Literatūra
StandartinėParašytas: Šeš Lie 12, 2014 11:56 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 9:35 pm
Pranešimai: 563
Miestas: Širvintų raj.
Laimis Žmuida rašė:
"Apie braškes"

"Daigus sodinkite nesilaikydami jokios tvarkos, po visą lysvę, maždaug 10-20 cm atstumais vienas nuo kito. Rudenį tokią lysvę apmulčiuokite nukritusiais lapais (geriau vaismedžių), nepagailėkite, uždėkite bent 10 cm storio sluoksnį. Tai bus vienintelis mulčiavimas per metus. Per žiemą lapai susislėgs, pavasarį bus plonas sluoksnelis, per jį lengvai išlįs braškių lapai." Saulius Jasionis "Gamtinė žemdirbystė", Alma littera, Vilnius 2014, p. 199.

Gavau du nusiskundimus. Vienas Vilniaus apskrityje, kitas - Klaipėdos. Pabandė žmonės šį variantą ir braškės žuvo. Tad būkite atsargūs.

Taip, man irgi pražuvo. Visą laimė, kad nedidelį plotelį uždėjau. Tiesiog, pabandymui. Man gavosi neigiamas rezultatas


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Literatūra
StandartinėParašytas: Šeš Lie 12, 2014 2:08 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pir Vas 18, 2013 12:51 pm
Pranešimai: 74
Laimis Žmuida rašė:
"Kol gyvatvorė dar maža ir nestabdo vėjo, laikinai galima aptverti daržą 1 m aukščio tvorele iš polietileno plėvelės ar kitų medžiagų. Labai naudinga ir atskiras lysves aptverti žema tvorele. (50 cm aukščio). Mulčiuotose lysvėse tai gali dvigubai padidinti derlių." Saulius Jasionis "Gamtinė žemdirbystė", Alma littera, Vilnius 2014, p. 92.

Na, čia net nežinau ar komentuoti. Visas daržas įsiaustas į celofaną ir tai vadinama gamtine žemdirbyste. Man tai skaudu žiūrėt. Viena, kad plastiko daug sunaudoji ir terši gamtą, kita, kad sunku prižiūrėti apjuostas lysves. Mulčius užsikiša iš apačios, aukštesnius augalus lengviau prižiūrėti įkišant ranką tarp augalų ir praraunant piktžoles, o plėvelė tą trukdytų padaryti. Estetikos jokios. Derlingumas gali pakilti iki dviejų kartų? Na, po mulčiu ir taip gerai viskas auga ir jei morka prie morkos užauga, tai apjuosius plėvele užaugs dvigubai daugiau? Na, neužaugs, visos vietos užimtos. Augalai, kuriems reikia apdulkinimo, pavyzdžiui, pupos irgi apjuostos daugiau pupų neužaugins, nes nuo apdulkinimo priklauso pupų skaičius. Nelabai įsivaizduoju kaip celofanas gali pakelti dvigubai derlių.


Dėl plėvele apjuostų lysvių yra ir kitas dalykas, svarbus gamtinei žemdirbystei. Aptvėrus lysves plėvele eliminuojama smulkioji gyvūnija. Kokia rupūžkė per 50 cm plėvelę jau neperšokuos. Taip netoli ir iki kenkėjų protrūkių.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Literatūra
StandartinėParašytas: Pir Lie 21, 2014 7:31 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
"Taigi, vienas vertingiausių gyvulininkystės produktų - mėšlas. Jo energetinė vertė tokia pat kaip gyvulių suėsto pašaro." Saulius Jasionis "Gamtinė žemdirbystė", Alma littera, Vilnius 2014, p. 231.

"Jeigu visas auginamų gyvulių ir paukščių mėšlas panaudojamas ūkyje, gyvūnai sukuria pridėtinę vertę nenaudojant papildomų išteklių. Visa sunaudota pašarų energija sugrįžta į dirvą ir atitenka auginamiems augalams, o gyvulininkystės produkcija - jau jūsų "dividendai"." Saulius Jasionis "Gamtinė žemdirbystė", Alma littera, Vilnius 2014, p. 231-232.

Čia klaida. Kiekvienas suprantame, kad gyvūnas paima energijos su maistu, dalį jos išnaudoja gyvybiniams procesams ir tik trečdalį ar ketvirtadalį pašalina. Taip daro ir žmogus, ir kiti gyvūnai. Pavyzdžiui, jeigu jautukas suėda 12 kg sausosios masės per dieną, tai su mėšlu pašalina tik 3 kilogramus sausos masės. Taigi energetinė vertė sumažėja keturis kartus. Nėra taip, kad gyvūnai kiek suvalgo, tiek iškakoja ir dar sukuria pridėtinę vertę - pieną, kiaušinius, vilną... Ne. Kiekvienam šiam produktui pagaminti reikalinga energija. Pienas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Tiesiog vienos rūšies energija (šieno) paverčiama kitos rūšies energija (pienu).


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Literatūra
StandartinėParašytas: Pir Lie 21, 2014 8:26 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
"Burokėliai su česnakais". Rudenį 10 cm atstumais eilėse ir 30 cm tarpueiliais soinami žieminiai česnakai. Atėjus laikui tarp česnakų eilučių, lugiai per centrą, sėjami burokėliai (7 pav.). Burokėlių sėjos ankstinti nereikia, užtenka sėti gegužės pabaigoje-birželio pradžioje, o jeigu laikysite per žiemą - visiškai užtenka ir birželio gale. Tuo metu česnakai jau būna gerokai paaugę. Burokėliai dygsta, auga. Vasaros antroje pusėje česnakai nuraunami, o burokėliai tuo metu pradeda greitai augti. Prieš išraunant burokėlius į jų tarpueilius vėl sodinami žieminiai česnakai. Šis variantas tinka tik mulčiuojamoms lysvėms." Saulius Jasionis "Gamtinė žemdirbystė", Alma littera, Vilnius 2014, p. 101.

Labai gražus variantas ir jau du metus noriu taip pabandyti padaryti, bet kai tik prasideda burokėlių žiemai sėja, tai prieinu prie česnakų lysvės ir niekaip nesisėja man ten burokėliai. Pasėti tai galėčiau - praskėti mulčią ir pasėji. Bet mane neramina kas bus toliau. Česnakai mano atveju būna visada apmulčiuoti ir piktžolių prasikala nedaug. Jei atidengsiu žemę ir pasėsiu burokėlius, tai toje vietoje pridygs dar papildomai piktžolių. Ravėti nepatogu, nes jau aukšti česnakai. Bet svarbiausia, kad iš piktžolių šaknų formuojasi velėna, kuri paskui niekaip neišnyksta. O jei susiformuoja velėna, tai paskui negali nieko naujo pasėti. O čia siūloma burokėlių nenuėmus vėl sodinti česnakus. Mūsų atveju čia po metų gautųsi stipri velėna tarp česnakų ir jau kitais metais burokėlių nebebūtų galima pasėti. Bet mūsų atvejis yra kada tarp lysvių auga žolė. Daug gamtos ir gamta braunasi į lysves. Sauliaus aprašytas variantas galbūt būtų įmanomas daržuose su mulčiuotais tarlysviais kur gamta išnaikinta ir piktžolės neauga, arba aprėmintose kompostinėse lysvėse kur piktžolės irgi visos išnaikintos ir neauga. Tada būtų galima padaryti tokią česnakų ir burokėlių kaitą.

Kitas dalykas, sunku kasti česnakus kai burokėliai auga tarp jų. Šiemet net nusibrėžiau tarp česnakų mulčiuje linijas ir įsivaizdavau, kad ten yra burokėliai. Sunku buvo įkišti kąstuvą tarp tų linijų. Česnakų šaknys apsikabinę priemolį išsitraukdavo su dideliu gabalu žemės. Žemės kartais net nelikdavo ten kur turėtų būti burokėliai arba ji išsikilnodavo. Kasimą irgi pasunkina besiformuojanti velėna. Sauliaus aprašytas variantas tiktų kur nėra piktžolių ir priesmėlis. Ten česnakai lengvai išsirauna ir burokėlių šaknų nepažeistumėt. Taip, kad kas turit priemolius ir gamtą tarpulysviuose atsargiau su šiuo variantu.

Dar reikėtų paminėti, kad yra skirtingos burokėlių veislės ir klimatas kiek kitoks atskiruose regionuose. Viena burokėlių veislė užauga anksčiau, kita - vėliau. Vienos jau dideli lapai, kitos - dar maži. Nukasinėjant česnakus liepos viduryje vienų burokėlių lapai jau bus padengę visą lysvę, kitų - dar tik kyšos kaip pakalnutės dydžio. Vienus bus lengviau nukasinėti, kitus - sunkiau. Dėl skirtingo klimato neatitinka ir laikai. Pas mus, pavyzdžiui, burokėliai nusiima rugsėjo gale, nes paskui prasideda šalnos stipresnės, o gavę šalnų burokėliai ne taip gerai laikytųsi per žiemą. O česnakai sodinami tik spalio pradžioje. Taigi nesigauna pasodinti česnakų į dar augančius burokėlius. Galbūt tai gautūsi Kauno mieste auginant česnakus, nes ten šalnų nebūna kai kitur jau būna ir burokėliai gali ilgiau būti dirvoje ir pelių nėra, kurios gali pradėti juos griaužti.

Ketvirtas dalykas būtų derlingumas. Česnakai mes šiek tiek pavėsio ir burokėlių derlingumas gali būti šiek tiek mažesnis.

Trumpai tariant, labai įdomus variantas pateiktas, bet praktikoje yra daug "bet". Turi nebūti ir piktžolių, ir dirvožemis turi nebūti molingas (o kaip tik molyje česnakai geriau augs, nes daržų gamtinėjee žemdirbystėje nelaistome, o molis geriau laiko drėgmę), ir veislės atitinkamos, ir regionas be šalnų, ir pelių neturi būti... Trumpai tariant, jeigu bandysite šį variantą, tai bandykite pirmais metais mažiuką plotelį - du kvadratinius metrus. Ir ne platesnėje kaip metro pločio lysvė. Nes kitaip bus sunku sėti, ravėti, mulčio papildomo uždėti, nuimti derlių.

O šiaip rekomenduočiau daryti paprastesnį variantą. Tiesiog auginti kitą kultūrą po česnakų. Česnakai patogiai auginami, patogiai mulčiuojami, patogiai nusiima ir tik kai nuimi česnakus, dar patogiai praskuti piktžoles ir pasėji kitą kultūrą, kuri iki metų galo dar spės užaugti. Po česnakų dar daug kas sėjasi - ridikai balti (pailgi ir apvalūs) ir juodi, griežčiai, roputės, ridikėliai, salotos, špinatai... Visada paprasčiau auginti vieną kultūrą, ją pilnai nuimti, praskusti piktžoles ir tik tada sėti naują kultūrą ir ją auginti vieną.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 44 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 6 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007