Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Tre Lap 20, 2019 3:17 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 29 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Šeš Rgp 02, 2014 2:13 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Kov 21, 2014 4:22 am
Pranešimai: 603
Miestas: Kaunas
Mes vienoj lysvėj sėjom keturis pakelius pirktinių sėklų, pusė sudygo, kitas lysves užsėjom senom savos gamybos sėklom, paskui atradom pernykščių savų, tai dar tų įterpiau, jei senos nedygtų, tai visi puikiausiai sudygo, užteko ir perkelti ten, kur buvo nesudygusios pirktinės sėklos. Tiesa, iš pradžių ten pasodinau kambary paaugintų agurkėlių, bet visi nunyko, šalta vasaros pradžia buvo, nepatiko jiems. Kol buvo šalta, neaugo ir sudygusieji, nors buvo nemulčiuoti, bet kai atsirado mulčio ir užmulčiavau, visi agurkai dėmėti auga. Manau todėl, kad laistom ir mulčiuotus. Bet jeigu lietinga vasara būtų ir lytų, tai irgi turbūt tas pats būtų. Aišku, per didelius mulčiavau, tada ilgų šieno stiebų neišeitų sukaišioti tarp susiraizgiusių agurkų. Smulkint su žoliapjove ne per sudėtinga - nusiveži ją į pievą ir pavažinėji per šieną :) ta pieva prie pat daržo. O nušienautų 50-80 cm pločio tarpulysvių žolės tikrai nepakanka lysvėms mulčiuoti. Gal per menkai šiemet žolė auga, bet apskritai, stambiu mulčiu kad ir storai mulčiuojant man nepavyko pasiekti, kad po juo būtų drėgna. O smulkus mulčius, kad ir gerai išdžiovintas, po apačia lyg ir pelija. Bet po juo tai drėgna :)
Cukinijas persodindama pamulčiavau tik vieną, nes nebuvo kada ir kuo, ir pačią menkiausią, nes laistant jos lapai nuskęsdavo, ir ji pradėjo staiga augt ir praaugo visas kitas, ir pirmą cukiniją jau didelę išaugino (vėliau visas apmulčiavau). Beje, visos cukinijos smarkiai žydi ir beveik vien tik vyriškais žiedais. Ar čia mitas, kad pirmų metų sėklos augalai daugiausia vyriškai žydi, ar nuo oro ar dar ko priklauso?
Saulėgrąžų lapai suglebę tik pačių mažiausių per kaitrą buvo, dabar dar geriau apmulčiavau (jas tai jau lengva ne kokios morkytės :) ) Bet visos tokio skirtingo dydžio, nuo mažų iki didžiulių. O tokiom pačiom sąlygom, atrodo, auga.
Taip, žinau, kad pirmų metų GŽ bandymas dar nėra tikra GŽ, kitąmet rezultatai bus aiškesni. Labai geras dalykas platūs tarpulysviai, tradicinėj daržo daly, taupant kasamą žemę jie siauručiai, o platūs tikrai daug patogiau.
Dar dėl stambaus šieno - gerai, jei jis vien iš kokių smilgų, o pas mus daug kiečių, išsišakojusių į visas puses, dar kitokių irgi šakotų žolių, tai labai sunku, tarkim, prie morkų priglaust, kad aplink jas būtų žemė nesusislėgusi ir drėgna. Be to, cukinijas mulčiuodama tai ir tarpueilius mulčiavau skersai lysvės, ir dar išilgai ant viršaus kryžiavau, kad atstumai tarp daigų būtų mulčiuoti. O tai irgi sudėtinga net kai jos apylygiai sodintos, o jei būtų sudygusios bet kaip? Aš bent jau įsivaizduoju, kad neturi būt plikos žemės. Tai kaip tada ilgom žolėm mulčiuoti atstumus tarp daigų eilutėje?
Ravėti man sunkiau mulčiuotas lysves, nes raunant žolę ji keliasi su visu mulčiu ir smarkiau truktelėjus iš mulčio, žeme apsibarsto daržovės. O truktelint ir neištraukiant iš mulčio - vėl prigyja. O norint nuskint tai nebent žirklėm kirpt reiktų.
Kad mulčiuotas dirvožemis visada purus - iškart įsitikinau, kad ir kaip mulčiuotum, taisyklingai ar ne, kad būtų visada drėgnas - dar neišmokau, kad mulčiuoti agurkai su puvinukais ir dėmelėm - nusivyliau...


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Rgp 02, 2014 7:17 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
bet kai atsirado mulčio ir užmulčiavau, visi agurkai dėmėti auga.


Lapai dėmėti ar agurkai? Pas mus tai stipriai mulčiuoti, keturiose vietose pasodinti šiais metais - ir drėgnose, ir sausesnėse, ir ant šiltlysvės. Ir visų lapai gražūs, žali. Ir kitais metais gerai būdavo. Ir išdygsta iš pirmo karto. Nieko neatsėjam. Nes stengiuosi, kad sėklos negautų per daug drėgmės ir nesupūtų. Aš galvoju, kad pas jus gal žemė per šalta nuo mulčio, todėl jie prastai auga. Kitais metais pabandykit žemės temperatūrą pamatuoti su termometru. Dabar jau per vėlu, nes visur žemė įšilo, bet svarbu vasaros pradžioje kai augimas prasideda, kad tinkama agurkams būtų. Nematęs aš dėmėtų agurkų, tai negaliu nieko apie tai pasakyt. Galiu tik pasakyt, kad mulčiuoti jie labai gerai auga ir jokios ligos nepuola ir viskas yra su jais gerai.

Cituoti:
O nušienautų 50-80 cm pločio tarpulysvių žolės tikrai nepakanka lysvėms mulčiuoti. Gal per menkai šiemet žolė auga, bet apskritai, stambiu mulčiu kad ir storai mulčiuojant man nepavyko pasiekti, kad po juo būtų drėgna. O smulkus mulčius, kad ir gerai išdžiovintas, po apačia lyg ir pelija. Bet po juo tai drėgna


Taip, nepakanka. Žiūrint kokia žolė ir kokios kultūros, bet mulčio reikia paimti iš maždaug tris, keturis ar penkis kartus didesnio ploto, nei lysvių yra. Jeigu daržas aro dydžio, tai reikia dar apie tris arus šienauti.

Keista, kad su stambiu mulčiu nepavyksta pasiekti, kad drėgna būtų. Aš tai uždedu stanbaus mulčio sauso ant sausos žolės ir jau po dienos ar dviejų jaučiasi drėgmė po juo. Gal jūs tą smulkintą kietą mulčią dedat ir per didelį kiekį, kad drėgmės nesigauna? Nes aš dedu ilgą šieną, su dideliais oro tarpais, puriai uždedu, kad oras prieitų ir drėgmė iš karto atsiranda. Kitas dalykas, gal tikitės, kad ten iš karto bus upeliai? Upelių neturi būti, iš po mulčio neatsigersi, bet žemė jaučiasi, kad drėgnoka, pirštus išsiterlioji. Gal ten gerai pas jus viskas? O po smulkiu mulčiumi, jeigu pelyja, tai negerai. Šiaip jeigu tokios bėdos, tai labai padėtų nuvažiuoti pas ką nors į svečius, kam gaunasi.

Cituoti:
Be to, cukinijas mulčiuodama tai ir tarpueilius mulčiavau skersai lysvės, ir dar išilgai ant viršaus kryžiavau, kad atstumai tarp daigų būtų mulčiuoti. O tai irgi sudėtinga net kai jos apylygiai sodintos, o jei būtų sudygusios bet kaip? Aš bent jau įsivaizduoju, kad neturi būt plikos žemės. Tai kaip tada ilgom žolėm mulčiuoti atstumus tarp daigų eilutėje?


Beveik visos daržovės yra smulčios ir užtenka mulčiuoti vien tik tarpuleilius, o tarp augalų tarpeliai tiesiog užsiglaudžia esamu mulčiu arba užsitamsioja lapais ir to užtenka. Bet jeigu augalai dideli, kaip cukinijos krūmas ir gaunasi tarp augalų dar nemažas tarpas, tada aš ilgą šieną susuku į gniūžtę ir tą gniūžtę padedu į reikiamą vietą. Kryžiuoti ilgą mulčią negerai, nes jis vienoje vietoje liesis su žeme, o kitur kabės ore. O gniūžtės telpa į tarpą ir guli kaip ir mulčias tarpueiliuose. O jei būtų sudygusios kitaip? Na, reikia sėti taip, kad sudygtų teisingai. Tiesiog sėji eilutėmis, o paskui išretini kaip tau reikia.

Cituoti:
Ravėti man sunkiau mulčiuotas lysves, nes raunant žolę ji keliasi su visu mulčiu ir smarkiau truktelėjus iš mulčio, žeme apsibarsto daržovės. O truktelint ir neištraukiant iš mulčio - vėl prigyja. O norint nuskint tai nebent žirklėm kirpt reiktų.


Kai kurie žmonės ir karpo žirklėmis. Jiems patogiau ir gražiau gaunasi. Man tai nesigauna su žirklėmis, atrodo daugiau darbo. Tačiau jūsų atveju gali būti, kad su žirklėmis patogiau būtų. Pabandykit. Pas mus darže, tai tokių problemų nėra, nes mulčias ilgas ir piktžolės normaliai išsirauna. Bet teko padirbėti ir daržuose kur mulčias trumpas, iš po žoliapjovės. Ten tikrai pastebėjau tokį efektą kaip Fleitutė pasakoja. Raunasi su visu mulčiu ir žemėmis apsibarsto daržovės. Pas mus tokio dalyko beveik nebūna, nes mulčias nesmulkintas. Kitas dalykas, gal pabandykit skinti, o ne rauti. Taip palei žemę lenki ir nusiskina. Ne visos. Kitos sunkiai skinasi, tai jas rauni, bet irgi palei žemę ir tempi tarpueiliu žemai, kad tik neiškelti virš augalų ir jų neapibarstyti žemėmis. Be to, galima jų ir netysti, tiesiog palikti ten kur nurovei. Bet jeigu mulčias smulkintas, tai tikrai Fleitutės aprašytas efektas gaunasi ir sunku ravėti. Ir dar blogai tuo, kad sėklos sudygsta pačiame mulčiuje. To nebūna, jeigu šienas purus ir stambus. O jeigu iš po žoliapjovės ir smulkus, tai jis lengvai skaidosi ir iš karto gaunasi toks kaip mėšlo konsistencija, o štai ten gali sudygti sėklos. Mūsų mulčiuje to neatsitinka ir sėklos mulčiuje nesudygsta, o kitur teko matyti tokius atvejus smulkiame mulčiuje. Tada tikrai keliasi su visu mulčiumi.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Rgp 07, 2014 3:09 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Kov 21, 2014 4:22 am
Pranešimai: 603
Miestas: Kaunas
Agurkų lapai labai gražūs, nors mama laisto ir saulei spiginant, o va vaisiai beveik visi augo dėmėti, su mažais puvinukais, o nuėmus mulčią pradėjo augti gražūs. Ir iš viso, jie kažkaip įsirausdavo į mulčią augdami, net po mulčiu rasdavau. Manau, kad auginant kaip Eimutė, lizdais, ir mulčiuojant apie šaknis, kai virkščios eina tolyn ir agurkų vaisiai neguli ant mulčio, tada gerai, taip pat ir kai pakelti nuo žemės agurkai būna, o va vaisiams ant mulčio būt nepatiko.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Rgp 07, 2014 11:18 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Tre Kov 27, 2013 10:36 pm
Pranešimai: 197
Dėl laistymo, tai manyčiau, kad senelis Bublikas teisus:
https://www.youtube.com/watch?v=f8P-B1ndqtA


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Rgp 07, 2014 8:40 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Bublikas sako, kad lietaus pas juos iškrenta 50-60 cm per metus. Jeigu paliekam stagarus darže, tai sniego užsilaiko dvigubai nei pas kitus, todėl prisideda dar apie 30 centimetrų ir dar apie 12 centimetrų susikaupia, jeigu žemės neariame ir struktūruotas dirvožemis būna. Tada rasa iškrenta ant dirvožemyje esančių tuneliukų sienelių, kuriuos padarė mirusios šaknys ir dirvožemio mikro ir makrofauna. Sumoje, jeigu teisingai viską darome, tai gauname toną vandens į kvadratinį metrą.

Teisingai daryti yra: nearti dirvožemio, dirvožemio paviršius turi būti lygus, kad krituliai nenubėgtų (todėl siūloma terasuoti) ir palikti stagarus darže, kad kauptųsi sniegas.

Manau esmė yra gerai Bubliko nusakyta - ateina kritulių daug, jų tiesiog reikia neprarasti ir viskas gerai augs. O visa kita detalės - į molį vienaip gersis drėgmė, į smėlį - kitaip, molis ir juodžemis vienaip saugos drėgmę, smėlis - kitaip. Dar drėgmės gali atsirasti dėl kitų priežasčių. Bet esmė aiški - neprarasti vandens.

Lietuvoje irgi iškrenta per metus apie 60 cm kritulių (40 cm šiltuoju metų laiku, o dvidešimt - šaltuoju), o apie 50 jų išgaruoja per metus (40 cm augalų vegetacijos metu ir 10 cm šaltuoju metu).

Bublikas turbūt ten kalbėjo apie Rusijos kritulius, nors pavyzdyje buvo Ukrainos vienuolynas. Ukrainoje kiek kitoks kritulių kiekis ir didesnis išgaravimas nei Rusijoje ar Lietuvoje. Ir rusijų visokių būna. Vienaip viskas vyksta europinėje dalyje, kitaip - azijinėje. Bet kaip sakiau - čia ne esmė.

Ko Bublikas nepaminėjo, tai, kad drėgmę saugo ir kuria mulčias. Tas mums labai svarbu gamtinėje žemdirbystėje. Su mulčiumi gali kiek kitokie skaičiukai gautis. Reikės pasigilinti į tai daugiau.

Kitas dalykas, ko Bublikas nepaminėjo ir kuris svarbus mulčiuotam daržui ir būtent Lietuvos teritorijai - šiltas dirvožemis. Ukrainoje, žinoma, svarbu tik vanduo, dirvožemio šiluma rūpintis nereikia. Bet Lietuvoje vien vandens nepakanka. Todėl reikia galvoti konkrečioje situacijoje kas duos didesnę naudą - vandens kaupimas ar dirvožemio šildymas. Kai kurie gamtinės žemdirbystės šulai kaip tik daro nuolydį darže, kad tik būtų dirvožemis šiltesnis (Žr. O. Telepovą, kuris ūkininkauja Omsko srityje).

Iš savo varpinės pasakyčiau, kad aš tempiu lietuviškąją gamtinę žemdirbystę į tą pusę, kad būtų kuo daugiau gamtos ir kuo paprasčiau. Todėl sklypo terasavimas man prisiskaito prie gamtos niokojimo ir sudėtingumo, o ne prie gamtos tausojimo ir paprastumo. Mano manymu, jei turi sklypą įvairų ir gali jame užsiauginti pakankamai maisto, tada reikia neteresuoti. O jeigu neįmanoma be terasavimo, tada taip - terasuoti. Ką jau padarysi. :) Bet nereikia terasuoti ir gaudyti vandenį be reikalo, iš mados ar prisigaudžius neva pažangių gudrių idėjų. Lietuvą turime maždaug lygią, tai terasuoti mažai kam reikės. Be to, turime šaltus dirvožemius, tad sklypo nuolydis - geras dalykas. Reikėtų kažkaip balansuoti tarp šilumos ir vandens.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Rgp 11, 2014 7:51 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Kov 21, 2014 4:22 am
Pranešimai: 603
Miestas: Kaunas
O tai ką ten tas Bublikas sako (tiems, kurie rusiškai nesupranta :) )? Laistyt per sausras reikia ar nereikia? :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Rgp 11, 2014 8:45 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Bir 30, 2013 8:04 pm
Pranešimai: 316
Manau pirmiausiai reik :D ia vadovautis racionaliu protu.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Rgp 12, 2014 12:07 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Bublikas negali pasakyti reikės ar nereikės laistyti. Reikia pažiūrėti į augalus ir pamatai ar jiems trūksta drėgmės ar ne. O ar jiems truks priklauso nuo daug ko. Neužtenka vien vandenį sugaudyti tiek, kiek jo ateina iš oro. Dar reikia drėgmę saugoti ir neišleisti. Taip pat turi būti atitinkamas dirvožemis. Jeigu smėlis, tai nors ir visą sugaudysi vandenį, bet pupos nudžius anksčiau už šalia, bet geroje žemėje pasodintas.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Vas 10, 2015 10:30 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Puiki palyginimo lentelė:
http://www.kitoksdarzas.lt/tradicinio-i ... alyginimas


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 29 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 0 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007