Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Tre Lap 20, 2019 6:33 am

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 30 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Šeš Gru 27, 2014 4:41 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Jau daug metų tyrinėjame gamtinės žemdirbystės produkciją su nitratų testukais. Skirtumas nuo tradiciškai augintų daržovių akivaizdus. Nuotraukoje kairėje mūsų pastarnokai, o dešinėje pirktinis pastarnokas ir pirktinė šakninė petražolė.
Prikabintas failas:
SAM_0122.JPG
SAM_0122.JPG [ 54.41 KiB | Peržiūrėta 7266 kartus(ų) ]


Su nitratų testuku galite pasitikrinti ar teisingai mulčiavote. Gamtinėje žemdirbystėje dedame gerą mulčią ir ne bet kaip, o taip, kad jis būtų sumaitintas augalams. Kadangi mulčiuje yra visų medžiagų, kokių tik reikia gyvam augalui, tai jo mityba būna subalansuota. Reiškia - nitratų pertekliaus nebūna.

Ir atvirkščiai, jeigu naudojame kompostą, mėšlą, juodžemį, durpes ar net tiesiog suariame žemę ir nepamulčiuojame, tada laisvai gali būti nitratų perteklius, nes augalas be mulčio negauna pilnavertės subalansuotos mitybos, jis jaučia trūkumą kokių nors elementų ir kitų elementų sukaupia per daug. Šiuo atveju sukaupia per daug nitratų.

Dar kartą pakartoju: mulčiuoti reikia ne bet kaip. Jei nesilaikote pagrindinių mulčiavimo kriterijų, tai nors ir mulčiuojate vis tiek pas jus gali būti nitratų perteklius. Todėl reikia teisingai mulčiuoti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Sau 07, 2015 1:24 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Kov 21, 2014 4:22 am
Pranešimai: 603
Miestas: Kaunas
O kur tokių testukų galima nusipirkti?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Sau 07, 2015 9:00 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Nitratų testus galite nusipirkti čia:
http://gerva.lt/index.php/tyrimu-testai


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Sau 18, 2015 6:19 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Tre Gru 17, 2014 6:13 pm
Pranešimai: 8
O kur galėtume panaudoti tokį gėrį kaip mėšlas?Auginant gyvulius ir paukščius jo susirenka nemažai.Paprastai iškratoma ir apariama.O jeigu nualintą dirvą padengsim mėšlu ir užklosim mulčo sluoksnį tai jau bus negerai?Gal jau kažkur apie tai buvo diskutuota lyg ir...Neberandu kur.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Sau 19, 2015 6:10 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Gamtinėje žemdirbystėje visada žiūrime į gamtą. Savo veiksmus kopijuojame nuo gamtos. Pažiūrėkime kiek mėšlo yra gamtoje. Labai nedaug. Yra stirnos, šernai, lapės - jie šen bei ten padaro, bet jie iki begalybės nesidaugina, gamta sustabdo jų dauginimąsi ir ekosistemoje būna visada švaru ir nesmirdi.

Tai jei norime gyvulius laikyti pagal gamtinę žemdirbystę, tai turėtume jiems skirti žymiai didesnius plotus nei tai daro tradiciniai žemdirbiai. Dideliuose plotuose mėšlas "pasimeta", spėjamas suvirškinti ir tada su juo nėra jokios bėdos.

O jeigu tradiciniai žemdirbiai sukoncentruoja per daug gyvūnų į vieną vietą, tada prasideda negamtiški dalykai. Tada ir smirda, ir vaizdą gadina, ir žmogus turi įdėti papildomai darbo, kad perneštų mėšlą iš vienos vietos į kitą, o dar nitratų patenka ir į šulinius, ir į upes, ir į maistą.

Gamtinėje žemdirbystėje mėšlas nenaudojamas. Jis reikalingas tradicinei žemdirbystei. Ten žemė yra ariama, ji visada prastėja, todėl reikia į ją dažnai įnešti trąšų ar mėšlo. O gamtinėje žemdirbystėje dirvožemis neariamas, todėl jis neblogėja. Dalį dirvožemio medžiagų mes išnešame su derliumi, tačiau tas medžiagas gražiname žemei kartu su mulčiumi, nes mulčiuje yra visko. Trumpai tariant, mėšlas mums nereikalingas, nes ir taip viskas gerai auga.

Tačiau jeigu netyčia gavome mėšlo pirkdami sodybą, arba nevisai gamtiškai laikome gyvulėlius ir susidaro kažkiek mėšlo, tada, žinoma, reikia jį panaudoti. Saugiausias variantas - plonu sluoksniu paskleisti jį po medeliais ir krūmėliais, o ypač ten kur jų pagrindinės mitybinės šaknys, t.y. ten kur baigiasi laja ir truputį toliau. Ir iškračius mėšlą uždengti jį mulčiumi.

Po medeliais dėti gerai, nes ten retai kas vaikšto. Jei padėsime į daržą, tai mums patiems bus blogai, nes daržoves prižiūrime, patiems tada teks kišti rankas į mėšlą. Galima nedaug mėšlo dėti ant lysvių rudenį, kada nusiima derlius. Irgi pridengiame mulčiumi, kad nesmirdėtų, nesiveistų musės, neplistų parazitai ir negadintų vaizdo. Iki pavasario mėšlo nelieka. Tik negalima į tas lysves dėti mėšlo, kur auginsite daržoves, kurios nemėgsta mėšlo.

Šiaip, jeigu turite nualintą žemę, tai galima ją atstatyti su mėšlo pagalba. Bet irgi geriau ne apariant (nes taip gamtoje nedaroma), o uždedant jį ant žemės paviršiaus ir pridengiant mulčiumi. Tačiau daugelis juk ūkininkaujame ant normalios žemės, viskas ir taip auga, žemės nealinam, tad tokių žemės gerinimų turėtų retai kam prireikti. Nebent tiems, kurie neturi geros daržo žemės ir nori auginti ant kokio smėlyno, ar molyno. Tada galima žemę gerinti. O jei ji ir taip gera, tai kam ją gerinti?

Apie mėšlą jau yra tema. Ją galite rasti čia:
viewtopic.php?f=8&t=182


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Sau 19, 2015 10:26 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Tre Gru 17, 2014 6:13 pm
Pranešimai: 8
Labai ačiū už atsakymą.
Tik nevisi turim tuos hektarus,kad galėtume sau leisti visiškai gamtiškai auginti gyvulius.Ir vistiek užsiauginam kokybiškesnių produktų,nei parduodami supermarketuose.O pabandytume dabar kiaules auginti gamtiškai,kaži kaip į tai pažiūrėtų įstatymų sergėtojai. :D Prie daug ko tenka prisitaikyti beieškant geriausio varianto.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Sau 19, 2015 12:27 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Suprantama, nebūtina persistengti, viską mesti ir visko atsisakyti. Perėjimas turėtų būti lėtas ir sklandus, be kančių. :) Bet judėti turime. Čia gamtinės žemdirbystės forumas ir aš turiu pasakyt link ko judėti, o jau kiek žmogus pajudės link aprašyto tikslo, tai čia jo reikalas.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Sau 19, 2015 1:46 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 9:35 pm
Pranešimai: 563
Miestas: Širvintų raj.
Pasakysiu savo nuomonę apie mėšlo panaudojimą. Ji reikia drąsiai naudoti plonu sluoksniu po vaismedžiais, uogakrūmiais, į avietyną, į braškyną ir ant viršaus užkrėsti lapais ar pjuvenomis. Tiks ir kita stambi organika. Į daržus tinka bulvėms, moliūginėms daržovėms. Plonu sluoksniu ne šviežias mėšlas, ypač pakankamai šiauduotas tiks visam daržui. Tik to mėšlo nereikia įterpinėt į dirvą, o dėt ant lysvės. Rudenį dedant, gal ir patogiau su juo tvarkytis, bet galima ir pavasarį.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Sau 19, 2015 1:57 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
"Pirmaisiais metais mėšlu tręštoje dirvoje neauginamos morkos, ridikėliai, ridikai, bulvės, nes šviežio mėšlo kvapas privilioja jų kenkėjus – spragšius, morkines museles.
Labai didelis mėšlo kiekis derliaus nedidina. Be to, kasmet tręšiamuose plotuose susikaupia daug fosforo, derlius pradeda mažėti, į vandens telkinius bei šulinius patenka kenksmingų medžiagų. Tada tvenkiniai užželia, juose bei upėse nyksta žuvys ir vėžiai."

http://www.up.lt/straipsniai/skaitykite ... le_id=1518

Tik nuoroda nebeveikia. :(


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Sau 19, 2015 2:00 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
"Valgomieji burokėliai nėra reiklūs nei dirvai, nei klimatui. Jie nepakenčia šviežiu mėšlu tręštos dirvos".

http://www.agrozinios.lt/portal/categor ... -auginimas


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Sau 19, 2015 2:47 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Tiesa, moliūginės daržovės nuo mėšlo bujos. Bet praktiškai garantuota, kad bus nitratų perteklius. Ar mums reikia, kad bujotų, ar mums reikia sveikų produktų? Prisiminkite ko mums reikia - sveikų, vitaminingų, nenuodingų produktų. Moliūgai ir prastoje žemėje gerai auga. Lapai būna mažesni. Bet vaisius subrandina. Ir jokios rizikos dėl nitratų pertekliaus.

Tad su mėšlu reikėtų labai atsargiai, geriausia po medeliais ir krūmeliais. Jie turi didesnius filtrus ir po jais saugiau.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Sau 19, 2015 5:18 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 9:35 pm
Pranešimai: 563
Miestas: Širvintų raj.
Jei neprirausi mėšlo per daug, dirvos paviršiuje ir ypač nešvėžio - viskas bus gerai. Nebus nitratų. Nitratai augaluose atsiranda dėl anglies dioksido trukumo. Jei gž užsiimame buvusioje pievoje, tai mėšlas ženkliai pagreitins gerų derlių rezultatą. Jei žmogus laiko gyvulius, tai tikrai tą mėšlą teisingai panaudojęs jis gali turėti ir puikių kokybiškų daržovių.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Sau 19, 2015 8:44 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Mano pažįstami augino ant komposto krūvos, truputį mulčiavo ir išsityrė su testukais. Gavo perteklių nitratų. O su mėšlu dar lengviau gauti nitratų perteklių. Čia Sauliaus teorija, kad pridėjus daug CO2 nitratai nesikaups, bet praktikoje gi žinom, kad negalim užtikrinti, jog to CO2 pridėsime pakankamai. Štai čia ir problema.

Pas Ritą iš Vėjų irgi buvo nitratų truputį. Kartu tyrėmės laboratorijoje. Ir ji sąžiningai mulčiuoja, gerą sluoksnį deda. Bet pas ją kompostinės lysvės. Dar priedo lysvės aprėmintos, aplinka apsupta medžiais ir vėjas visaip kaip stabdomas. CO2 neišpustomas kiek tik įmanoma. O vis tiek nitratų buvo (normos ribose), bet truputėlį daugiau nei pas mus.

Ar jūs tyrėte daržoves su testais kai naudojote mėšlą? Ar čia labiau išvadas darote pagal Sauliaus teoriją, kad NETURĖTŲ kauptis, jei teisingai mulčiuosime?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Sau 19, 2015 11:44 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Lie 11, 2014 12:44 pm
Pranešimai: 4
O kodėl mėšlą reikia mulčiuoti? Gamtoje pagrindiniai mėšlo gamintojai - žolėėdžiai mėšlo neužskasa. Čia dėl estetikos, kad musių debesų neprivistų ar dar kokios priežastys?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Sau 20, 2015 7:12 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Taip, gamtoje mėšlas padedamas ant žemės ir neužkasamas. Bet ten jo būna mažai ir jis niekam nemaišo. Žmogus deda daugiau, ir dėl musių, dėl estetikos, dėl kvapo, dėl greitesnio mėšlo suskaidymo, dėl to, kad praskiesti mėšlą didesniu CO2 kiekiu, dėl to, kad neištekėtų lietui lyjant taip greitai ir dėl kitų priežasčių mėšlas mulčiuojamas.

Gamtinėje žemdirbystėje taip pat ir mulčio sluoksnis dedamas didesnis negu gamtoje. Ir augalai negamtiniai sėjami. Nes kol kas kitaip nemokame. Bet patys principai gamtiniai. Tik truputį stipresni. :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Sau 20, 2015 3:33 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 9:35 pm
Pranešimai: 563
Miestas: Širvintų raj.
veejas rašė:
O kodėl mėšlą reikia mulčiuoti? Gamtoje pagrindiniai mėšlo gamintojai - žolėėdžiai mėšlo neužskasa. Čia dėl estetikos, kad musių debesų neprivistų ar dar kokios priežastys?

Prie įterpto į dirvą mėšlo nepatenka deguonis (oras) ir šios organikos skaidimesi negali dalyvauti deguoniniai mikroorganizmai. Gamtoje augalai yra maitinami daugiausiai deguoninių skaidytojų paruoštomis medžiagomis. Dėl arimo ir organikos įterpimo į arimą dirvoje vyksta nedeguoninis skaidymasis. Nors arimas su mėšlu, sideratais ar kita organika yra geriau negu mineralinės trąšos, bet gamtinė augalų mitybą galima tik mulčiuojant organika.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Sau 20, 2015 3:53 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 9:35 pm
Pranešimai: 563
Miestas: Širvintų raj.
Kai vyksta intensyvus augalų augimas, medžiagų sintezė - augale nitratų visuomet bus, nes nitratai - tai tarpinė medžiaga vykstant baltymų sintezei.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Sau 20, 2015 5:20 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Taip, nitratai reikalingi augalui, kad jis augtų. Problema yra su nitratų pertekliumi. Šį perteklių fiksuojame kitose žemdirbystės formose ir nerandame gamtinėje žemdirbystėje.

Testukai, kurių nuotrauką įdėjau viršuje, rodo jog vienur yra perteklius, kitur - nėra. Ir tyrimų yra daug padaryta. Ekologiškose daržovėse randa nitratų perteklių. Nes jie naudoja mėšlą ir kompostą. Gamtinėje žemdirbystėje pertekliaus nėra. Jei viską gerai darai. Bet jei kas pradės naudoti mėšlą ar kompostą, tai nitratų pertekliaus tikimybė ryškiai padidėja.

Kaip tik ši tema ir iškelta tam. Išsitiri su testukais ir matai ar pavyko tau subalansuotai maitinti savo augaliukus ar kažką ne taip padarei. Jei nėra nitratų pertekliaus, tai greičiausiai augini pagal gamtinę žemdirbystę, jei radai pas save nitratų perteklių, tada reiškia kažką ne taip darai.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Sau 20, 2015 11:10 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Kov 21, 2014 4:22 am
Pranešimai: 603
Miestas: Kaunas
O kaip jais tirti reikia? Sultis išspausti iš to, ką tirsi? :) Jei burokėlius tirsi, tai ir taip pasidarys raudonas testas nuo sulčių :) Niekad netyriau, neįsivaizduoju :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Sau 21, 2015 7:14 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Taip, burokėlių ar kitų dažančių daržovių tirti negalima, nes jų spalva trukdo matyti testo rezultatus. Burokėlius reikėtų nešti į laboratoriją. Bet beveik visas kitas daržoves galima išsitirti pačiam su tais testukais.

Paprasčiausias būdas - tiesiog atpjauni daržovę ir iš karto prilieti testuką. Padedi minutei ir matai rezultatą. Tik tos vietos kur prilietėt nevalgot, ten chemija! Bet šitas būdas nelabai tikslus, nes daržovėje medžiagos pasiskirstę nevienodai. Prie odelės daugiau elementų, viduryje mažiau.

Tad yra kitas būdas, tikslesnis. Sutarkuoji tarkim bulvės puselę su visomis dalimis - ir vidurį, ir prie odelės. Ir į sietelį įdedi. Išspaudi sultis. Pamerki lakmuso popierėlį į tas sultis ir ištrauki. Po minutės tikslesni atsakymai. Jei norit dar tikslesnių - nešat į laboratoriją. Bet šie testai gerai rodo. Ne kartą yra ištirta su šitais, paskui nunešta į laboratoriją ir gauti labai panašūs rezultatai.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 30 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007