Gamtinėje žemdirbystėje visada žiūrime į gamtą. Savo veiksmus kopijuojame nuo gamtos. Pažiūrėkime kiek mėšlo yra gamtoje. Labai nedaug. Yra stirnos, šernai, lapės - jie šen bei ten padaro, bet jie iki begalybės nesidaugina, gamta sustabdo jų dauginimąsi ir ekosistemoje būna visada švaru ir nesmirdi.
Tai jei norime gyvulius laikyti pagal gamtinę žemdirbystę, tai turėtume jiems skirti žymiai didesnius plotus nei tai daro tradiciniai žemdirbiai. Dideliuose plotuose mėšlas "pasimeta", spėjamas suvirškinti ir tada su juo nėra jokios bėdos.
O jeigu tradiciniai žemdirbiai sukoncentruoja per daug gyvūnų į vieną vietą, tada prasideda negamtiški dalykai. Tada ir smirda, ir vaizdą gadina, ir žmogus turi įdėti papildomai darbo, kad perneštų mėšlą iš vienos vietos į kitą, o dar nitratų patenka ir į šulinius, ir į upes, ir į maistą.
Gamtinėje žemdirbystėje mėšlas nenaudojamas. Jis reikalingas tradicinei žemdirbystei. Ten žemė yra ariama, ji visada prastėja, todėl reikia į ją dažnai įnešti trąšų ar mėšlo. O gamtinėje žemdirbystėje dirvožemis neariamas, todėl jis neblogėja. Dalį dirvožemio medžiagų mes išnešame su derliumi, tačiau tas medžiagas gražiname žemei kartu su mulčiumi, nes mulčiuje yra visko. Trumpai tariant, mėšlas mums nereikalingas, nes ir taip viskas gerai auga.
Tačiau jeigu netyčia gavome mėšlo pirkdami sodybą, arba nevisai gamtiškai laikome gyvulėlius ir susidaro kažkiek mėšlo, tada, žinoma, reikia jį panaudoti. Saugiausias variantas - plonu sluoksniu paskleisti jį po medeliais ir krūmėliais, o ypač ten kur jų pagrindinės mitybinės šaknys, t.y. ten kur baigiasi laja ir truputį toliau. Ir iškračius mėšlą uždengti jį mulčiumi.
Po medeliais dėti gerai, nes ten retai kas vaikšto. Jei padėsime į daržą, tai mums patiems bus blogai, nes daržoves prižiūrime, patiems tada teks kišti rankas į mėšlą. Galima nedaug mėšlo dėti ant lysvių rudenį, kada nusiima derlius. Irgi pridengiame mulčiumi, kad nesmirdėtų, nesiveistų musės, neplistų parazitai ir negadintų vaizdo. Iki pavasario mėšlo nelieka. Tik negalima į tas lysves dėti mėšlo, kur auginsite daržoves, kurios nemėgsta mėšlo.
Šiaip, jeigu turite nualintą žemę, tai galima ją atstatyti su mėšlo pagalba. Bet irgi geriau ne apariant (nes taip gamtoje nedaroma), o uždedant jį ant žemės paviršiaus ir pridengiant mulčiumi. Tačiau daugelis juk ūkininkaujame ant normalios žemės, viskas ir taip auga, žemės nealinam, tad tokių žemės gerinimų turėtų retai kam prireikti. Nebent tiems, kurie neturi geros daržo žemės ir nori auginti ant kokio smėlyno, ar molyno. Tada galima žemę gerinti. O jei ji ir taip gera, tai kam ją gerinti?
Apie mėšlą jau yra tema. Ją galite rasti čia:
viewtopic.php?f=8&t=182