Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Šeš Rgs 22, 2018 8:24 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 15 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Pen Kov 20, 2015 12:59 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ket Kov 19, 2015 11:31 pm
Pranešimai: 6
Mielas Laimi,

Tikiu čia vis pasipasakoti ir paprašyti patarimų.

Prieš dviejus metus už 16,000 LTL nusipirkau 80 kv.m. karkasinį namelį ir 12 arų Eičiūnų kaime, Alytaus rajone. Drįstu manyti, mūsų šviesiausias kaimas Lietuvoje, yra folkloro grupės "Žolynas" ir "Vieversa", turime savo koplyčią ir taip pat dalyvaujame Pivašiūnų parapijoje, turime internetinę televiziją, palaikome blaivybę, turime nemažai jaunimo. Gyvenu vienas, įsivaizduoju ateityje kursiu šeimą. Tėvai padovanojo pinigų, kuriais nusipirkau namą ir dar galėsiu jį ilgai remontuoti. Taip pat dirbu draugui Kalifornijoje per internetą. Daug laiko lieka užmojui viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti, kas man svarbiausia. Savo mintis pristatau ir menais. O žinių tikslas, tai palaikyti šviesuolių bendrystę, Jėzaus skelbiamą dangaus karalystę. Po truputį pasiteisina mano "kūrybos namelis". Tikiu apie jį išpuoselėti ir atitinkamą kiemą. Man dirba jaunimas, dar pažaidžia šachmatais, padainuojame ir pagiedame, pasportuojame.

Pasidalinsiu dėsniais, kuriais vadovaujuosi. Man labai artima architekto Christopher Alexander "derinių kalbos" (Pattern Language), jo knyga "The Timeless Way of Building" (Amžinasis statybos menas). Perskaičiau Sauliaus Jasionio knygą "Gamtinė žemdirbystė". Ji buvo naudinga. Taip pat skaitau Toby Hemenway knygą "Gaia's Garden: A Guide to Home-Scale Permaculture" ir Art Ludwig knygą "Create an Oasis with Greywater". Beveik metai, kaip kompostuoju savo išmatas, tai tuo matysiu, kas gavosi. :)

Man gal svarbiausia, kad aplinka tarnautų man, kad joje būčiau visapusiškai kūrybingas, joje amžinai atsiskleisčau ir bręsčiau, o kartu ir mano aplinka, šeima, draugai, svečiai ir kaimynai. O taip pat norėtųsi gyventi teisingai, taip kad jausčiausi teigiama gamtos dalimi. Juk čia Lietuvoje per tūkstantmečius, orams besikeičiant, mes žmonės esame praturtinę gamtą, taip kad čia auga augalai užsilikę iš šaltesnių ir šiltesnių laikų. Panašiai, norėtųsi paskatinti tokią įvairovę, kurios šiaip nebūtų gamtoje. Ir be didelio triūso. Kad gautųsi botanikos sodas palaikantis įvairią veiklą.

Gyvenu susispaudęs viename kambaryje, kur pečius, tad šilta. :) Miegu ant grindų, man patinka, kad kieta. Tikslas yra sugebėti gyventi viename kambaryje. O tas kambarys tai ir bus virtuvė. Paskui dar padalinsiu kitą kambarį, kad būtų vietos lovai (guoliui) ir voniai. O kūrybai lieka salė, darbų kambarys ir veranda. Jau numatau tris vietas pro kur leisiu vandenį į lauką, iš virtuvės, vonios ir skalbimo mašinos. Juo laistysiu augalus. Užtat dabar bandau geriau susigaudyti, ką auginsiu ir kokios žemės reikia. Atsivežėme kokius 8 vežimus dirvožemio iš durpyno, galiu gauti žvyro, medienos, drožlių, mėšlo, durpių, turiu savo išmatų komposto, pjuvenų, lapų, pelenų. Pernai nešienavau, betgi būtų ir šieno. Klausimas kur ką kaip panaudoti.

Noriu auginti tai, kas nereikalauja priežiūros. Daržovių galiu gauti iš kitų. Labai pasiteisino gėlės, nes jos man gražios ir galiu dovanoti. Norėtųsi uogų. Patinka, kad savaime auga augalai, kuriuos galiu valgyti - krapai, garšva, rūgštynės, pienės, dilgėlės - tad būtų gera susipažinti su daugiau tokių maistų. Čiobreliai gerai augo. Moliūgai gerai augo. Dviračiu pasitrankau ir parsivežu augalų, pasodinau lubinų. Taip pat nusipirkau daugiamečių gėlių Žemaičio gėlyne. Didelių medžių yra šalia esančiose jaukiose kapinėlėse. (Jose prikrenta begalė lapų.) Galvoju pasisodinti nedidelių medelių, pažintinių, kokių būna Lietuvos miškuose, pavyzdžių, putiną, ievą ir įvairiausių. Taigi, klausimas kur. Ir kokią žemę puoselėti.

Paveikslėlis

Numatau maždaug taip:
* Namo "pilkuosius vandenis" siųsiu į šiaurines ir rytines puses. Galvoju iškasti ravelį ir pripilti mediena ir mulčio paklote. Manau ten auginti serbentus, avietes ir kitas uogas.
* Rytiniame šone galvoju sodinti medelius. Ten gal reikėtų kažkiek žvyro?
* Netoli durų supylėme kupstą auginti žoleles, prieskonius. Apačioje iš senų lentų sukalėme bokštelį, galvojau gal pritrauksiu kokių gyvūnėlių, driežų, žalčių ar gyvačių? ;) Supylėme žemės, dar pilsime dirvožemio, bet kur ne kur galėtumėme pridėti pelenų, žvyro, kad skirtingiems augalams būtų skirtingos sąlygos, tik nelabai susigaudau.
* Kieme saulėta, išvingiavau taką per kiemą iki tolimojo komposto krūvos (ten pilu vasarą - žiemą pilu arčiau namų). Šalia tako sodinu gėles, taip pat galiniame sklypelyje auginu gėles ir moliūgus. Ten gal reikėtų mėšlo? Palei taką auginu uogas ir gėles.
* Gal ateityje šalia namo auginčiau kokias daržoves, pomidorus, pipirus. Galėčiau ir verandoje. Kad tik nebūtų per daug darbo. :)
* Yra dvi kaukazietiškos slyvos. Tarp jų labai gražiai matosi dideli kapinėlių liaudies meistro kryžiai. (Kitų paminklų beveik ir nėr.) Kapinėlės tai primena katedrą su keturiomis kolonomis, medžiai visai įspūdingi. Ten kur geriausiai žiūrisi, šalia kupsto, greičiausiai atsitempsiu kokį puntuką pasišildyti.
* Tarp slyvų ir kapinėlių bandžiau auginti kukurūzų labirintą. Ten kol kas velėna.
* Būtų gerai išvystyti visokių kampelių. Pavyzdžiui, turiu maudyklę, už jos dar pastačiau širmą apsaugoti jauną kiparisą. Radau truputį samanų miške, tai žiūriu ar prigis tame pavėsyje. Domina tokie bandymai.

Taigi, bendrai lyg ir susigaudau, ko noriu, ir vis plėtosiu toliau. Bet man dabar svarbiausia išsiaiškinti, kokios žemės reikia serbentams, avietėms ir kitokioms uogoms; kokios medeliams; kokios gėlėms; kokios moliūgams? Ir ką veikti su dirvožemiu, žvyru, mediena (pakelėse paliktų šakų krūvas galim vežimais prisivežti), išmatų kompostu, mėšlu, pjūvenom, lapais, pelenais?

Ačiū už patarimus ir visokiausias mintis!


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Kov 20, 2015 8:48 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Laba diena, Andriau,

jūs matau daug skaitėte, daug girdėjote ir daug visokių minčių prisigaudėte iš kitų žemdirbystės sistemų. Gamtinėje žemdirbystėje darome viską paprasčiau. Prisitaikome prie esamų sąlygų, o ne bandome keisti jas - užsivežti žvyro, mėšlo, durpių, juodžemio, pjuvenų, medienos, biohumuso ir t.t.

Lietuvoje žemės geros, kritulių pakankamai ir beveik visoje Lietuvoje savo sklype nieko nereikia tobulinti, nieko nereikia atsivežti papildomai. Tiesiog imi ir sodini. Ir viskas auga. Žinoma, yra išimčių. Kai kur Lietuvoje yra grynas smėlis arba grynas molis, arba apsemiama, arba statūs šlaitai... Tokiais atvejais reikės kaip nors pakeisti situaciją, bet tokie atvejai yra reti. Didžiumoje sklypų galima išsiversti nieko nekeičiant, o tiesiog sodinant.

Jūs pradžiai nustatykite kokia pas jus žemė. Priemolis ar priesmėlis, ar nėra ji probleminė. O jei nėra probleminė, tada nieko nevežkit papildomai, o tiesiog ieškokite sklype tinkamų vietų ir sodinkite.

O dabar konkrečiai apie jūsų sumanymus:

* Namo "pilkuosius vandenis" siųsiu į šiaurines ir rytines puses. Galvoju iškasti ravelį ir pripilti mediena ir mulčio paklote. Manau ten auginti serbentus, avietes ir kitas uogas.

Ar pilkuosiuose vandenyse bus kokių nors teršalų? Pavyzdžiui, šampūno, muilo, indų ploviklio, dantų pastos, WC valiklio, skysto muilo, skalbimo miltelių? Jei visiškai nekenksmingas pilkasis vanduo, tada galima jį naudoti, o jei nors kiek pavojingų medžiagų ten yra, tada geriau jo nenaudoti vaisinėms kultūroms auginti. Paprastai tokie vandenys išleidžiami ten, kur auginama mediena. Mediena, net jei ji paima iš dirvožemio su pilkaisiais vandenimis atėjusius teršalus, tai ji vis tiek yra sudeginama ir į žmogaus organizmą nebepatenka. O jeigu su pilkaisiais vandenimis į dirvožemį patenka teršalų, tai augalai juos paima ir su uogomis galime suvalgyti kartu ir teršalus.

Drėgmės reikia juodiesiems serbentams, avietėms, bet užmirkimo nereikia.

* Rytiniame šone galvoju sodinti medelius. Ten gal reikėtų kažkiek žvyro?

Nežinau koks pas jus dirvožemis. Jei ne grynas molis, tai žvyro nereikia.

* Netoli durų supylėme kupstą auginti žoleles, prieskonius. Apačioje iš senų lentų sukalėme bokštelį, galvojau gal pritrauksiu kokių gyvūnėlių, driežų, žalčių ar gyvačių? ;) Supylėme žemės, dar pilsime dirvožemio, bet kur ne kur galėtumėme pridėti pelenų, žvyro, kad skirtingiems augalams būtų skirtingos sąlygos, tik nelabai susigaudau.

Pelenų ir žvyro papildomai pilti nereikia. Visi prieskoniai ir žolelės ir taip augs. Jei netyčia neaugtų arba norėtumėt užsiimti vaistažolių aukštuoju pilotažu, tada galima ką nors daryti, bet normaliam auginimui nieko nereikia.

* Kieme saulėta, išvingiavau taką per kiemą iki tolimojo komposto krūvos (ten pilu vasarą - žiemą pilu arčiau namų). Šalia tako sodinu gėles, taip pat galiniame sklypelyje auginu gėles ir moliūgus. Ten gal reikėtų mėšlo? Palei taką auginu uogas ir gėles.

Palei taką labai gerai uogos ir gėlės, nes taku dažnai vaikštai ir dažnai pamatai tiek gėles, tiek uogas. Jeigu leidžia sklypo dydis, tada nedarykite komposto krūvų. Tiesiog pilkite kompostuojamas medžiagas atokiai po medeliais ir krūmeliais. Tegu kompostuojasi vietoje. Ir medžiagų neprarasite bekompostuodami ir nereikės tysti komposto paskui niekur. Jis jau bus padėtas ten kur ir teiks naudą.

* Gal ateityje šalia namo auginčiau kokias daržoves, pomidorus, pipirus. Galėčiau ir verandoje. Kad tik nebūtų per daug darbo. :)

Auginkite daug darbo nereikalaujančias daržoves. Pradinukams skirtos daržovės surašytos čia:
viewtopic.php?f=51&t=349

* Radau truputį samanų miške, tai žiūriu ar prigis tame pavėsyje. Domina tokie bandymai.

Samanos lengvai prigyja. Reikia joms panašias sąlygas parinkti. Jei samanos iš atviros vietos, tai dėti jas į atvirą vietą, jei samanos augo šešėlyje, tai patalpinti jas šešėlyje. Jei samanos augo ten kur skurdus dirvožemis ir žolė neauga, tai reikia į panašią vietą jas ir patalpinti. Jeigu samanas pernešite į ten kur žemė gera ir puikiai auga varpinė žolė, tai varpinė nukovos samanas.

>>>Taigi, bendrai lyg ir susigaudau, ko noriu, ir vis plėtosiu toliau. Bet man dabar svarbiausia išsiaiškinti, kokios žemės reikia serbentams, avietėms ir kitokioms uogoms; kokios medeliams; kokios gėlėms; kokios moliūgams? Ir ką veikti su dirvožemiu, žvyru, mediena (pakelėse paliktų šakų krūvas galim vežimais prisivežti), išmatų kompostu, mėšlu, pjūvenom, lapais, pelenais?

Kaip jau sakiau - nustatykite ar jūsų žemė neprobleminė ir sodinkite viską drąsiai. Jeigu probleminė, tada sakykite kokia problema pas jus ir tada aptarsime konkrečias kultūras ir ką galima padaryti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Kov 20, 2015 10:09 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ket Kov 19, 2015 11:31 pm
Pranešimai: 6
Laimi,

Ačiū už išsąmų atsakymą.

Nu, gal "gamtinė žemdirbystė" nėra mano tikslas. Tiesiog noriu teisingai gyventi pagal savo supratimą. Ką tai reiškia, tai nevisai aišku, bet kažkiek aiškėja, kaip asmeniškai suprantu.

Darėme gręžinius. Mano žemėje po dirvožemio yra priesmėlio ir priemolio sluoksnių. Maždaug 3 metrų gylyje plavūnas.

Bandau susigaudyti savo aplinkoje, įsigyventi namelyje ir stebėti aplinką, rasti savo vietą joje. Tačiau tuo pačiu noriu ir ketinu joje padidinti įvairovę. Tuo tikslu įsivaizduoju galiu išryškinti įvairias galimybes. Tai vienas dėsnis. Tai reiškia, įsidėmėti kurioje kiemo dalyje labiausiai tiktų auginti uogas, kurioje medelius, kurioje žoleles, kurioje gėles, kurioje moliūgus ir taip toliau. Ir vis po truputį palaikyti tokias skirtingas aplinkas, kad jos dar labiau išsiskirtų. Manau, tokiu būdu aš kaip žmogus vaidinu savo vaidmenį gamtoje ir dar ją praturtinu, kaip ir priklauso.

Kitas dėsnis, tai sumaniai panaudoti įvairiausius išteklius ar tiesiog šiukšles. Pelenai kaupiasi - kur geriausiai panaudoti? Išmatas kompostuoju - ateityje patogumo dėlei greičiausiai pastatysiu priestatą, kad jos sukristų - tokiu būdu jos irgi kaupsis - tad kur geriausiai panaudoti? "Panaudotas" vanduo liesis iš namo - kur toliau panaudoti (sakai, medienai). Gretimose kapinėlėse prikrenta kalnai lapų, kuriuose paskui sugrėbia ir išveža. O kodėl nepanaudoti? Prieš pora dienų iš kaimyno gavau gerą kubą pjuvenų, per valandą sukasėme į 20 maišų bulvėms, man gi reikia kompostavimui - o kur dar galėčiau panaudoti? Tolimesnis kaimynas yra išpjovęs aibę medelių šalia kelio, liko šakų krūvos, man leidžia pasiimti - kaip panaudoti? Pasitaiko ir medienos atliekų. Žemė apie namą šiaip prastoka - taip sako kaimynai - kodėl neatsivežti dirvožemio, kurio yra už kelių šimtų metrų ir man dovanoja? Tik kaip panaudoti?

Man dabar svarbu neauginti kažką, o pirmiausiai pasirūpinti žeme, ir dar kad ji būtų įvairi. Susigaudyti, kokios sąlygos ir kryptingai jas puoselėti. Augalai patys atsiras, taip pat jų rasiu pakelėj ir miške, dargi pasodinsiu vis po truputį.

Paveikslėlis

Šiuo metu man svarbiausia nors kiek susigaudyti, ką kur pilti, ką kur panaudoti, tiek dabar, tiek ateityje. Turbūt reikia vis pamąstyti, kokių skirtingų sąlygų yra gamtoje ir jas atkartoti mažesniais mąstais savo aplinkoje. Pavyzdžiui, supylėme kupstą, kuriame iškart atsiranda viena pusė saulėje, kita pavėsyje, viena priešais vėją, kita užuovėjoje. Tad teks pamąstyti, kur kokias žoleles sodinti. Ir kurioje dalyje pilti pelenus?

Visa tai su laiku galėsiu ir pats išsiaiškinti, bet labai vertinu patarimus, kas ką numano. Ačiū!

Pridedu pora nuotraukų, ką matau pro savo langus - kupstą, ūkinį pastatą ir laukus, taip pat ąžuolą, kapinėles ir kryžkėlę. Šitie vaizdai labai svarbūs, juk nuo jų labai priklauso gyvenimo kokybė, labai mane veikia. Ir visi sprendimai labai susiję su vaizdų išsaugojimu ir išpuoselėjimu. Tokie klausimai labai svarbūs bet dažnai iš viso neaptariami gamtinėje žemdirbystėje. Tad ieškau savo kelio, mokausi.

Paveikslėlis


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Kov 20, 2015 12:53 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Nu, gal "gamtinė žemdirbystė" nėra mano tikslas. Tiesiog noriu teisingai gyventi pagal savo supratimą.


O mes čia kaip tik aptarinėjame gamtinę žemdirbystę ir galime duoti patarimus tik apie gamtinę žemdirbystę. Juk tokia pas mus tema.

Tik nereikia galvoti, kad savo sklypą privalote įsirengti pagal gamtinę žemdirbystę ir taškas. Ne. Gamtinė žemdirbystė yra kelionė. Vienas žmogus nužengė pirmus žingsnius, kitas jau kelio gabaliuką paėjėjo. Vienas žmogus gali tik medžius gamtiškai sodinti, o daržovių dar negali. Antras sugebėjo jau šiltnamio atsisakyti, trečias nuėjo dar toliau... Visi savo tempu.

Bet mes negalime duoti patarimų kuo nupurkšti ir kokias trąšas pilti. Mes galim duoti tik patarimus kaip pridėti gamtos į sklypą, parodyti kokie yra gamtiniai sprendimai, padėti žengti žingsnį gamtiškumo link su pomidorais, su morkomis, su rabarbarais...

Cituoti:
Darėme gręžinius. Mano žemėje po dirvožemio yra priesmėlio ir priemolio sluoksnių. Maždaug 3 metrų gylyje plavūnas.


Labai gerai. Reiškia ten kur podirvyje yra priemolio, ten geriau laikysis drėgmė, ten galima sodinti sunkiau sausumą pakelenčius augalus, o kur priesmėlis ir sausiau, ten ką nors sausumui atsparaus.

Cituoti:
Tai reiškia, įsidėmėti kurioje kiemo dalyje labiausiai tiktų auginti uogas, kurioje medelius, kurioje žoleles, kurioje gėles, kurioje moliūgus ir taip toliau. Ir vis po truputį palaikyti tokias skirtingas aplinkas, kad jos dar labiau išsiskirtų. Manau, tokiu būdu aš kaip žmogus vaidinu savo vaidmenį gamtoje ir dar ją praturtinu, kaip ir priklauso.


Įdomi mintis kuo žmogus gali praturtinti gamtą. Reikėtų iškelti tam atskirą temą.

Cituoti:
Kitas dėsnis, tai sumaniai panaudoti įvairiausius išteklius ar tiesiog šiukšles. Pelenai kaupiasi - kur geriausiai panaudoti?


Pelenai yra medžio atlieka, tai geriausia juos po medeliais ir krūmeliais dėti. Ypač po tais, kurie mėgsta šarmingesnį dirvožemį, pavyzdžiui, slyvos, abrikosai, trešnės, vyšnios... Tik reikia nedidelį sluoksnį berti. Kaip gamtoje po gaisro? Tik šiek tiek papudruota. Nebūna centimetro sluoksnio ar penkių centimetrų. Pelenai "degina", naikina bakterijas. Su jais reikia atsargiai. Galima ir į daržą papudruoti, nes dauguma daržovių mėgsta šarmingesnę terpę. Jei norite tuo užsiimti, tada reikėtų jums pH matuoklį nusipirkti. Tada žinosit kur kalkinti reikia, o kur nereikia. Internete yra surašyta kokio rūgštingumo reikia kiekvienam augalui, tai štai ir sodinsit ten kur šarmingiau - šarmą mėgstančius, o kur rūgščiau - kitus augalus. Ir su pelenais palaikysit tą šarmingumą viename plotelyje. O kur norėsit rūgščiau - ten obuolius, spyglius, pjuvenas spygliuočių pilsite.

Cituoti:
Išmatas kompostuoju - ateityje patogumo dėlei greičiausiai pastatysiu priestatą, kad jos sukristų - tokiu būdu jos irgi kaupsis - tad kur geriausiai panaudoti?


Geriausia kompostuoti tiesiai prie medelių ir krūmelių kur žmogui nemaišo. Ar turit tokių vietų?

Cituoti:
"Panaudotas" vanduo liesis iš namo - kur toliau panaudoti (sakai, medienai).


Taip, o konkrečiai drėgmę mėgstantiems karklams sparčiai augantiems naudoti.

Cituoti:
Gretimose kapinėlėse prikrenta kalnai lapų, kuriuose paskui sugrėbia ir išveža. O kodėl nepanaudoti?


Principas - jei gali, tai nenaudok. Energijos saugojimo dėsnis. Jei ir taip sklype viskas auga, tai kam dar gerinti lapais ar juodžemiu. Tiesiog pasitenkini tuo, kas yra. Pridėti galima tik jei trūksta. O jei netrūksta, tai tik jėgas išnaudosi, laiką, energiją, o gero nieko nepadaryti. Tai jeigu neauga kažkas sklype, tada galima panaudoti lapus. Lapai tiks medeliams ir krūmeliams, nes gamta būtent ten ir deda lapus, o mes kopijuojam nuo gamtos.

Cituoti:
Prieš pora dienų iš kaimyno gavau gerą kubą pjuvenų, per valandą sukasėme į 20 maišų bulvėms, man gi reikia kompostavimui - o kur dar galėčiau panaudoti?


Pjuvenos tiks medeliams ir krūmeliams, taip pat braškėms arba medelynui.

Cituoti:
Tolimesnis kaimynas yra išpjovęs aibę medelių šalia kelio, liko šakų krūvos, man leidžia pasiimti - kaip panaudoti? Pasitaiko ir medienos atliekų.


Jeigu pas jus gerai auga medeliai ir krūmeliai, tai neimkit tų šakų. Nebent malkoms. Bet jeigu reikia praturtinti dirvožemį, tada dėkite po medeliais ir krūmeliais. Nes tai irgi medienos atlieka. Pasmulkini tiek, kad apsimoka smulkinti, ir dedi.

Cituoti:
Žemė apie namą šiaip prastoka - taip sako kaimynai - kodėl neatsivežti dirvožemio, kurio yra už kelių šimtų metrų ir man dovanoja? Tik kaip panaudoti?


Galbūt nereikia naudoti? Jei viskas ir taip auga, tai kam tąsytis, gaišti laiką, energiją, savo jėgas? Bet jei neauga, tai, žinoma, galima pasiimt juodžemio.

Cituoti:
Man dabar svarbu neauginti kažką, o pirmiausiai pasirūpinti žeme, ir dar kad ji būtų įvairi. Susigaudyti, kokios sąlygos ir kryptingai jas puoselėti.


Žemė tai ten susikūrė tokia, kokiai jai reikia. Ir augalais apsileidžia ji tokiais, kokiais jai reikia. Turbūt geriausia ką galime padaryti dėl Žemės, tai nesikišti. O visi tie - padaryti čia priemolį, o čia priesmėlį, čia juodžemį, o čia šarminę dirvą, tai čia reikia ne žemei, o žmogui. Taip, žmogui reikia, tai galima pasidaryti. Bet jei išgyvename be gamtos keitimo, tai gal geriau nekeisti, palikti taip kaip jai gerai, tegu pati darosi kaip jai patinka?

Cituoti:
Tokie klausimai labai svarbūs bet dažnai iš viso neaptariami gamtinėje žemdirbystėje.


Aptariami. Yra specialus skyrelis forume "Gyvenimo būdas". Ten aptariamas ir kraštovaizdžio puoselėjimas. Tik gamtinėje žemdirbystėje siekiame ne krikščioniško, o gamtinio kraštovaizdžio, o tai reiškia - norėsime matyti kuo daugiau gamtos.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Kov 20, 2015 5:33 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Vas 19, 2013 5:26 pm
Pranešimai: 200
Miestas: Paežeriai, Radviliškio r.
Pas mane irgi panaudotas vanduo išbėga tiesiai į griovį. Griovys kažkur 6 - 8 metrų ilgio ir pusės metro pločio. Gylio apie pusę metro. Tai karklus į griovį sodint ar šalia? :|


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Kov 20, 2015 5:48 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Šalia iš abiejų pusių. Atstumus reikia sužinoti iš tų kur karklus parduoda. Žiūrint koks karklas.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Kov 21, 2015 11:24 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ket Kov 19, 2015 11:31 pm
Pranešimai: 6
Laimi, Ačiū už naudingus patarimus. Šiandien dviračiu nuvažiavau pas "Gamtinės žemdirbystės" autorių Saulių Jasionį, jisai gyvena už poros valandų kelio į šiaurę nuo manęs, tarp Jiezno ir Stakliškių. Jisai pagavo mano tikslą sukurti botanikos sodelį, nes ir pats yra rinkęs augalus iš miškų ir pakelių. Žodžiu, mano tikslas yra sukurtas erdvę kurioje kiekvienam augalėliui būtų galima surasti tinkamą kampą, parodyti Lietuvos (ir ne vien Lietuvos) gamtos įvairovę. O tuo pačiu palaikyti mano, gyventojo, kūrėjo įvairiausias veiklas ir nuotaikas. Suvesiu, surašysiu, pasidalinsiu ir papasakosiu, kas rūpi toliau.

Tuo tarpu noriu paklausti apie karklus, kuo jie žavūs, įdomūs, naudingi? Ar prasminga juos auginti arti namo?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Kov 22, 2015 7:54 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Karklai yra vieni nuostabiausių krūmų. Jų yra visa įvairovė:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Karklas

Kai kurie iš jų valgomi. Pavyzdžiui, blindė. Pavasarį galima suvalgyti viso krūmo lapus. Ir vėl atželia. Jie greitai auga ir tinka vytelėms. Iš vytelių galima daug ką daryti, tiks ir statybai, ir rakandams pinti. Smulkiems pynimams ko gero tinkamiausias - purpurinis karklas. Yra karklų, kurie labai greitai auga ir užauga gana stori, tai jie tinka malkoms. Bitėms labai gerai karklai ir kitiems žiedadulkes mėgstantiems vabzdžiams. Ryškiausias pavyzdys vėlgi blindė, kuri užmezga didžiausius žiedus - "kačiukus". Pavasarį ji pražįsta vienas pirmųjų ir ant jos dūzgia susirinkę visi žiedadulkių mėgėjai, įskaitant ir peržiemojusius drugelius.

Karklai ne tik patys greitai auga, bet ir skatina kitus greitai augti. Jie išskiria hormoną heteroauksiną, kuris skatina kitų medelių augimą. Galima tą savybę panaudoti daiginant ar tiesiog sustiprinant savo sodo augimą.

Dauguma karklų mėgsta drėgnas vietas ir prie namo nelabai tiks, nes namui - atvirkščiai - renkame sausą vietą. Be to, karklai greitai auga ir yra ganėtinai trumpaamžiai, reiškia jie greitai kis. Vienais metais gražiai atrodys pro langą, kitais metais jau užsilips iki stogo, teks pjaustyti, dar kitais jau negražiai atrodys. Mano manymu geriau ne prie namo juos sodinti. Nebent išimtiniais atvejais - kai pasidarai pelkutę, kai netrukdo kuriam nors kampe, arba parinkti kokį labai gražų karklą, kad ir tą pačią blindę, kuri pavasarį baisiai gražius kačiukus užmezga ant šakų.

Tačiau yra karklų, kurie auga ir tiesiog gryname smėlyje. Pavyzdžiui, pelkinis karklas. Nors gali augti visiškoje perkėje, bet gali ir smėlyne. Kuršių nerijoje, kopose juk matome daug karklų, nors ten ir grynas smėlis.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Kov 25, 2015 9:46 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Žodžiu, mano tikslas yra sukurtas erdvę kurioje kiekvienam augalėliui būtų galima surasti tinkamą kampą, parodyti Lietuvos (ir ne vien Lietuvos) gamtos įvairovę.


Norint auginti didesnę įvairovę augalų reikia prikurti skirtingų sąlygų. Vienas variantas čia būtų kai kurias vietas pakalkinti, kitas - parūgštinti, vienas pakelti, kitas įgilinti, kad būtų sausiau ir drėgniau, galima specialius smėlio kalnus supilti, nes ten auga kitokia augmenija. Ir nesikišti. Gamta skirtingose sąlygose užaugins skirtingus augalus geriausiai tinkančius toje vietoje.

Kitas variantas, galima pačiam atnešti keletą augalų ir įkišti į jiems tinkančias vietas.

Trečias variantas būtų - viską apsodinti dirbtinai.

Pirmame variante mažiausiai darbo ir daugiausiai gamtos, antrame - daugiau darbo, trečiame dar daugiau darbo. Atitinkamai gamtos mažiau.

Jei nesirenkate pirmo varianto, tada reikėtų iš jūsų augalų sąrašiuko, o mes pagalvotume kaip juos pasodinti gamtiškiau, kad ir jie geriau jaustųsi ir žmogui nereikėtų daug laiko skirti priežiūrai.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Bal 11, 2015 9:56 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ket Kov 19, 2015 11:31 pm
Pranešimai: 6
Laimi, Ačiū labai už patarimus. Buvo taip pat naudinga pakalbėti su Sauliumi Jasioniu. Pasistūmėjau, kažkiek išsiaiškinau savo požiūrį ir siekius.

Man rūpi sukurti aplinką (namą ir kiemą) kurioje galėčiau kaip žmogus bręsti, atsiskleisti, taip pat kurti, auginti šeimą. Noriu erdvių kuriose galėčiau kurti, bendrauti ir bendradarbiauti, dirbti ir ilsėtis. Noriu, kad būtų patogu, nekentėti be reikalo. Negyvenu pačioje gamtoje (visgi name, kaimo pakraštyje) tačiau noriu visaip prisiartinti gamtą ir ko įvairesnę. Tad tokį savo vaidmenį įsivaizduoju gamtoje - mažose erdvėse išryškinti ir suderinti gamtos sąlygų įvairovę. Tai "botanikos sodas" ar asmeninis "rojus". Galiu daug pasimokyti iš gamtinės žemdirbystės ir pačios gamtos.

Išsiaiškinau, kaip galėčiau panaudoti savo išteklius, tai kas čia vietoje arba netgi savo veiklos atliekas. Kaip rašiau, galiu panaudoti "pilkuosius vandenis" ir nukreipti stogo vandenį; panaudoti savo išmatas ir maisto atliekas; naudoti pelenus; rinkti lapus, šiaudus, kurių čia pat begalė, kaupti pjūvenas. Kiek tik reikia, galiu atsivežti dirvožemio ir šakų, šakelių. Pamąsčiau, kur ką panaudoti, kas su kuo deri, kokie tolydumai iškyla.

Vandenį mėgsta juodi serbentai. Jie gali augti vos ne baloje. Ir apskritai uogos mėgsta vandenį ir pūvančią medieną. O saulės joms mažiau reikia. Namelio šiaurinė pusėje kaip tik noriu lieti vandenį. Tad ten paskyriau trikampį, kurio šonai maždaug po 6 metrų ilgio. Pridedu nuotrauką. Žemė truputį nuolaidi nuo namo. Tad man vaikinai iškasė keturis ravus palei žemės kontūrą, maždaug 0,5 metro gylio. Dviejų ilgiausių ravų dugne paklojo juodą plastiką ir iškarpė skyles ten kur kauptųsi vanduo, kad visgi susigertų. Mintis, sulaikyti vandenį, kad jisai skleistųsi palei ravą o toliau slinktų link augalų. Ir taip pat pūdintų medieną. Į vieną ravą atvesiu vandens iš skalbimo mašinos, į kitą nuo stogo latako, o į ilgiausią iš vonios. Ilgiausias turėtų būti šlapiausias, pelkutė, jei pasiseks. Šalia jo auginsiu juodus serbentus, putiną. O šiaip bus drėgmės tolydumas, kur aukščiau, ten bus sausiau. Tad viduryje auginsiu kitus serbentus, avietes, šermukšnį. O sausame gale agrastus. Iš viso bus maždaug 10 krūmų. Ravuose tiesiog susmulkinom šakas, jaunimas privežė kokius šešis vežimus jų. O tarp ravų, kur augs uogų krūmai, pamaišė šakų, pjuvenų, mėšlo.

Paveikslėlis

Arčiau namo, šioje šiaurinėje pusėje, jau yra papartynas.

O už uogų krūmų, arčiau kelio, sugalvojau pasistatydinti berniukišką lieptą-tunelį-tvirtovę, jo šonus apauginti medžiais. Bus galima užlipti ir pasivaikščioti taku maždaug 2,5 m aukštyje, tarsi antrame aukšte. O iš vienos ir kitos pusės bus pasodinti medžiai. Pasodinsiu tankiai, esu matęs kaip miške kai kur auga visai tankiai. Jie pasieks vandenį, mat, plavūnas yra 3 m gylyje. O kartą ar du kart per metus nugenėsim viršūnes ir šonus benzo pjūklu, bus medienos. Taip kad gausis savotiška laukinė (ar tiesiog barbariška) gyvatvorė. Bet tai mane kažkodėl traukia, palaipioti aukščiau, būti tarp medžio viršūnių, turėti ir tunelį. Kieme turiu gerbti dujotiekį. Tad gausis trys atskiros tvirtovės-medelynai. Į šiaurę nuo uogų bus daugiausia pušys, jos gaus daug saulės nes namo šešėlis jų nesiekia. Taip pat šalia uogų, kur šlapiausia, bus blindės, karklai. Kitoje pusėje dujotiekio (ir laukinės, nešienautos pievos) stovi eglė, jei galėsiu pasodinsiu daugiau medžių, mėgstančių šešėlį. O į rytus nuo namo, tarp jo ir kapinėlių, bus trečia tvirtovė, šalia kurios augs lapuočiai. Tikiu ji susijungs su palėpe. O apačioje bus šviesiau, gal kaip pamiškėje, tai tikiu ir ten gali augti miško augalėliai, gėlės. Yra ir maudyklė, širma už jos apsaugo kiparisą nuo saulės, ten gal pavyks samanas auginti. Taigi trys lieptai-gyvatvoriai skirsis savo pavėsiu. Lapuočių kampe taip pat bus kažkiek vandens iš kriauklės, gal bus kažkokios naudos pamiškio augalams, štai nuotraukos ravo.

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Namo pietų pusėje supylėme kupstą žolelėms. Saulius padėjo susigaudyti, jog saulėta pusė yra sausesnė, tad žemė būna skurdesnė, betgi tokios sąlygos būdingos kvapniems augalams, kurie labiau priklauso nuo vabzdžių, drugelių, bičių. O kita pusė, pavėsyje, bus drėgnesnė, žemė gali būti derlingesnė, tad ten ir pylėme dirvožemį ir lapus. Sausoje kupsto pusėje kaip tik netoliese auga vynuogę, su laiku tikiu jai pastatyti arką. Sakė, kad svarbu, kad būtų už jos drobė ar kažkas tokio, kas įkaistų nuo saulės, šildytų. Taip pat svarbu, kad šaknys būtų saulės apšildytoje žemėje. Apskritai, ta kupsto pusė į saulė prilygsta saulės pakėlimu atitinkamu kampu, tarsi atsirastų šiltesnėje pasaulio dalyje. Kupste parengėme tarsi laiptelius, tarsi ilgą lysvę spirale, nors ne visai. Pristatėme kaladžių, kad būtų patogu atsisėsti ir taip pat palaipioti, taip pat visokių plytelių, ypač vaikams. Tikiu ateityje kada pietų pusėje pastatyti didelį akmenį. Toje dalyje galėtų būti jų daugiau. Gera atsisėsti, labai gražūs vaizdai į visas puses. Kupste panaudojome nemažai pelenų. Kupsto viduryje yra sukaltų lentų, ten galėtų padarėlis įsigyventi, arba gali kažkada sugriūti, taip ir neaišku. Būtų visai mielai turėti driežų. Ar kur nors turėti žalčių.

Paveikslėlis

Šalia kupsto taip pat iškasė duobę, apie kurią yra septyni įdubimai atsisėsti. Tai yra muzikos natų sistemai. Kai pastatys lataką, tai iš to namo pusės leisim vandenį į šį baseinėlį, pamatysim, kas gausis.

Šalia namo, kitoje pusėje durų, taip pat pietų pusėje pastatėme lysvių piramidę, ant kurios irgi galima laipioti. Palikau tarpą tarp piramidės ir namo sienos, kad būtų galima praeiti. Tamsioje pusėje gal pavyks auginti vijoklius. Lysvėse panaudojome dirvožemį. Iš viso atvežė kokius septynis aštuonis vežimus. Vakar viską apsėjome sėklomis, pamatysime kas augs. Piramidėje kažkiek pomidorų, saldžių pipirų, daugiausia salotų. Kupste visokiausių žolelių, kur saulėta tai svogūnus, baziliką. Nusipirkau sėklų už 50 eurų Žalioje stotyje tiesiog pamatyti, kas gausis, pasimokyti.

Paveikslėlis

Jau beveik metai kaip lauke kompostuoju savo išmatas, maišau su pjūvenom, kartu ir šlapimą. Kaupiu dviejuose žieduose, taip kad vienas pusmetį guli nepaliestas. Prieš pora savaičių pasižiūrėjau, kas gavosi, tai iš esmės kažkoks pjuvenų ir žemės mišinys. Saulius patarė nenaudoti gėlėms nes apskritai mėšlas (ir nitratai) maitina jų lapus, bet ne žiedus. Tačiau jeigu tai jau dirvožemis, tada tinka ir gėlėms. Nusprendžiau, kaip pernai, turėti gėlyną ir moliūgyną, ten kur saulėta, dar piečiau nuo namų. Tad kompostą panaudojau moliūgynui, ten pridėjome ir juodžemio. Juodžemio ir lapų panaudojome gėlynui.

Tai bendrais bruožais kaip viskas išsisprendė. Pelenus galėsim barstyti šalia medelių ir kitų augalų, taip pat mulčiuoti lapais, yra ir šiaudų bei pjūvenų.

Aš patenkintas, kad aiškėja mano sklypo bendra logika. Rūpi ne vienas ar kitas augalas, bet atskiros aplinkos, jų prasmė ir santykiai. Daug reiškia veikla. Kadangi tai kūrybos namelis, tai svarbu, kad dirba vaikinai, sėjai prisijungė ir pora merginų, tad buvo labai linksma. Kaskart darom kokio pusvalandžio pertraukas, pavaišinu šokoladu, pagiedam giesmių, padainuojam dainų, kaip ir užsiimame vaidyba. Šiandien buvo labai karšta tai pasitraukėm į pavėsį, kur daugiau vėjo. Tai per veiklą paaiškėja, kas yra kas. Pasiteisino kulbės ir plytos kupste, taip pat plytos piramidėje, berniukai mielai laipioja, taip pat yra kaip viską pasiekti. Pridedu nuotraukų. Taip pat jau daug aiškiau, kur kokį augalėlį galėčiau sodinti, o taip pat manau ir būsiu nustebintas, kas kur įsitaisys. Tame ir esmė. Maždaug kaip ir siūlei, pradėjau nuo aplinkų, o augalai atsiras, vietoj kad nuo paskirų augalų sąrašo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Bal 13, 2015 3:04 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 9:35 pm
Pranešimai: 563
Miestas: Širvintų raj.
Nesutinku, kad juodiems serbentams patiks užmirkusioje vietoje. Sausroje irgi nepatiks, bet ir ne baloje.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Bal 13, 2015 3:53 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Juodieji serbentai GALI augti ir užmirkusioje vietoje, bet jie ten gerai nederės. Juodiesiems serbentams reikia drėgno dirvožemio, bet ne užmirkusio.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Bal 16, 2015 12:19 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ket Kov 19, 2015 11:31 pm
Pranešimai: 6
Laimi, Ačiū už pastabas. Tiesiog kuriu tokią erdvę, tai paaiškės, kas ten geriausiai auga. Jeigu ne serbentai, tai gal kas kita.

Įdomu, ar tokia vieta tiktų blindei ir karklams? Ar dar kokiems medžiams ar krūmams?

Įdomu, kaip geriausiai įsigyti blindę ar karklų? Ar tiesiog iš gamtos paimti?

Užvakar kaimynė Danutė padovanojo lazdynų, serbentų, tręšnių, tują. Vakar nuvažiavau dviračiu į Punią, nusipirkau šešis juodus serbentus, taip pat vieną raudoną ir vieną baltą. Ta proga nusipirkau keturis abrikosus, skirtingų veislių. Mat, mūsų Eičiūnų kaime vyksta šventė "Kaime žydi abrikosai". Tai kaimynė Audronė skatina juos auginti. Taip pat vieną persiką.

Medelius sodinu tankiai ten kur numačiau lapuočių lieptą-gyvatvorę. Mano Mama mane bara, kad per tankiai, taip negalima. Bet pamatysim, kaip gausis. Sodininką sudominau.

Nusipirkau įdomią knygą apie gamtos augalus kurie yra gražūs, tuo pačiu, valgomi: Around the World in 80 Plants. Barstow, Stephen. Autorius gyvena Norvegijoje, savo kiemelyje yra užauginęs 2,000 rūšių valgomų augalų ir atrinkęs 80 iš vertingiausių.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Bal 16, 2015 5:41 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Įdomu, ar tokia vieta tiktų blindei ir karklams? Ar dar kokiems medžiams ar krūmams?


Žiūrint kokia tiksliai vieta. Jeigu ten neužmirkę, o tiesiog drėgnas dirvožemis, tai juodieji serbentai puikiai augs. O jei kalbame apie užmirkusią vietą, tada ten tinka visokio plauko karklai. Blindė, nors ir yra karklo giminaitis, bet užmirkimo nemėgsta.

Jums renkantis medžius ir krūmus galima būtų nueiti į kokį nors biotopą, pavyzdžiui, nueinat į užmirkusį miškelį ir prisikasat visų augalų, kurie ten auga. Nereikia nė žinoti pavadinimų. Jeigu auga užmirkusioje vietoje, tai augs ir pas jus užmirkusioje vietoje. Jeigu norite sausumos augalų, tai nueinat į sausą pievą. Jei samanų atvirai vietai, tai tokios vietos paieškokit, jei patamsio sąmanų, tai tokių reikia ieškoti miške ar kitose šešėliuotose vietose. Ir kaip sakiau - galima iš to biotopo imti iš karto daug rūšių augalų. Jie netgi padės vieni kitiems augti, nes gamtoje auga kartu irgi ne be reikalo.

Blindžių ir karklų nelabai yra pardavime. Nebent dekoratyvios išraizgytos ir negamtinės formos. Lengviausia prisikasti gamtoje (nors įstatymai draudžia). Taip pat galima dauginti šakutėmis. Sprindžio dydžio šakutės įkišamos į žemę, kad kyšotų tik trys-penki centimetrai.

Blindžžių būna vyriškų ir moteriškų. Vyriškų kačiukai didžiausi iš visų karklų. Blindės lapai pavasarį valgomi.

Užmirkusias vietas mėgsta alksniai, drebulės, karklai. Daugiau apie drėgmę mėgstančius medžius ir krūmus čia:
viewtopic.php?f=14&t=728

Įdomu kokiu tankumu susodinote medžius. Ir knyga ta įdomi.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Bal 19, 2015 9:44 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ket Kov 19, 2015 11:31 pm
Pranešimai: 6
Laimi, ačiū labai už pastabas. Labai naudinga.

Medžius sodinu maždaug kas metrą. Tiesiog man būtent tokio tankumo norisi. Mama mane moko, kad reikia sodinti kas tris ar keturis metrus. Betgi aš noriu, kad gautųsi gyvatvorė-tunelis-lieptas. Ir noriu kaip tik, kad medžiai neaugtų labai aukšti, nes užlipus ant liepto kokiame 3,5 ar 4 metrų aukštyje juos genėsiu. Aš manau, kad vandens gaus pakankamai (plavūnas 3 metrų gylyje) ir saulės irgi. Lapuočių medelynas yra į rytų pusę nuo namo, tad ten mažai vėjo. Mama sako, kad daug vaisių neduos, bet argi daug vaisių valgau? Tai pasimokysiu, ar medelius kankinu ar ne. Bet aš autobusu važiuodamas matau, kad daug kur pasitaiko taip tankiai ar dar tankiau augančių medžių. Ar taip žmonės sodina ar patys taip užauga, nežinau.

O jeigu medelis numirs ar labai vargs, tai man negaila iškirsti, išretinti, ir jei noriu, naujai ką sodinti. Man svarbu vis kasmet kažką pabandyti. Svarbiausia buvo susigaudyti kažkiek dėl to biotopų, kaip susiskirsto mano kiemas. Taip pat supratau, kad neieškosiu kažkokių "tobuliausių" augalų, rūšių, veislių bet tiesiog puoselėju skirtingus kampelius ir rasiu kur pasodinti kas papuola, ką man dovanoja, ką randu gamtoje. Reiks daugiau laiko praleisti gamtoje ir susipažinti su augalais, išmokti atpažinti. Turiu knygų.

Mama padovanojo vertingą knygą apie sodo gėles. Ten rašo, kad yra miško gėlių, pamiškio, atviro lauko, lysvių, augančių tarp akmenų, kalnų gėlių, pakrančių ir vandens. TIk trūksta lentelės, tad teks ją pačiam pasidaryti.

Barti galima. :) Ačiū.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 15 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 0 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007