Laimis Žmuida rašė:
Gamtinei žemdirbystei yra svetimas egzotikos auginimas. Egzotiniai augalai - medžiai, krūmai ar daržovės, žoliniai augalai - yra labai nutolę nuo gamtos ir reikalauja daug priežiūros, dažnai nušąla.
Gamtinėje žemdirbystėje stengiamės auginti kuo gamtiškiau. Augalus renkamės kuo gamtiškesnius. Geriausia būtų išmisti vien gamtos duodamais augalais, nereikėtų vargti, prižiūrėti, tik susirinkai gamtos dovanas ir tiek. Bet, deja, nebemokame gyventi iš gamtos. Todėl sėjame ir sodiname kultūrines daržoves. Tačiau reikėtų stengtis auginti veisles senoviškas, kuo mažiau nutolusias nuo gamtos.
Drįsčiau nesutikti, nors dauguma egzotinių augalų ir reikalauja daug priežiūros, dažnai nušąla, bet reikia nepamiršti, kad yra tokių, kurie tinka mūsų klimatui, tarkim sausmedis , šilauogės , graikinis riešutmedis,citrinvytis, kinva , burnočiai,aktinidijos ir tt , sarašas gali būti gan ilgas. Iš esmės dauguma dabar auginamu augalų kazkada ir buvo egzotika, tad manau reiktu pervadinti temą į šiltųjų kraštų egzotika, nors ir ten galima rasti augalus, kurie be didesnės priežiūros augtų ir pas mus.
Mano manymu egzotika nėra blogai, bet tik proto ribose. Viskas priklauso nuo situacijos, tarkim jei sugebi užsiauginti vietines daržoves ir turi papildomo laiko ar vietos egzotikai , tai kodėl gi ir ne, tuo pačiu galima ir eksperimentuoti , galbut net išeis aklimatizùoti prie mūsų sąlygu, kaip kad tie gandai su pomidorais , kurie sugeba patys pasisėję sunokinti vaisius
. Tad net ir gamtinėj žemdirbystėj galima rasti vietos egzotikai.
Laimis Žmuida rašė:
Žemės riešutai? Kuriems galams?
Sėklų parduotuvėse parduodamos žemės riešutų sėklos ir žmonės perka, sodina, kankinasi, nieko rimto neužaugina, bet vis tiek stengiasi, prakaituoja. Pasodintų vieną lazdyną ir turėtų tūkstantį kartų geresnių riešutų ir derliai geresni, ir priežiūros nereikia, ir sėklos pirkti nereikia. Dar Lietuvoje neblogai auga graikiniai riešutmedžiai. Aišku kol mažiukai apšalinėja kaimo vietovėse, bet kai įšauga į didelį medį, tai nereikia rūpintis.
Dar norėčiau pridėti prie sarašo Cyperus esculentus ( Valgomoji viksvuolė,Žemės migdolai, Čufa). Geras pakaitalas riešutam, reikalauja tiek pat priežiūros, kiek ir auginant koki buroką
Laimis Žmuida rašė:
Gamtinėje žemdirbystėje mes turime elgtis priešingai. Auginti kuo paprastesnes daržoves, vaisius. Eiti prie tokių, kurie išvis yra lietuviški ir nereikalauja jokios priežiūros. Ir reikia gilintis į skonį. Burokėlių būna tūkstantis rūšių. Bulvių du tūkstačiai. Ropučių - šimtai. Net išragauti visų nespėsi per gyvenimą. O auga paprastai, tai ir ragausi, ir kartu dar užsiauginsi maisto.
Didžiausias klausimas man kyla, kur būtų galima gauti tą tūkstantis burokėlių rūšių bei šimtą ropučių šiais laikais, kai yra susidariusi tokia priespauda nepriklausomų sėklų šaltiniams. Kaip suprantu šiuo metu galima gauti retesniu sėklų per sėklų mainus, bet visgi abejojiu ar ten bus daug skirtingų rūšių, tad net norėdami mes jau praradome galimybe ragauti net ir šimtą rūšių.