Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ket Kov 28, 2024 1:13 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 3 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: Daržinė žliūgė
StandartinėParašytas: Pir Bir 17, 2013 8:58 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Daržinė žliūgė: salotoms, sriuboms ir vaistams
http://www.skrastas.lt/?data=2012-06-22 ... 2012-05-29


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Daržinė žliūgė
StandartinėParašytas: Pir Bir 17, 2013 10:27 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bal 02, 2013 2:41 pm
Pranešimai: 209
Bendra pastaba - internetinės nuorodos yra neilgaamžės, todėl naudingą informaciją vertėtų gal pilnai nukopijuoti į forumą ateičiai, nes juk ir po metų kitų norėsis paskaityt.

Cituoti:
Daržinė žliūgė: salotoms, sriuboms ir vaistams
2012 m. gegužės 29 d.

Nau­din­gi pa­ta­ri­mai

Įky­ri pa­žįs­ta­ma ga­li tap­ti drau­ge

Ko ge­ro, dar­ži­nę žliū­gę pa­žįs­ta vi­si. Net ir mies­tie­čiai, nuo gi­mi­mo dar­žų ne­tu­rin­tys. Mat ši įky­ri pikt­žo­lė au­ga vos ne ant as­fal­to. Ima ir su­ža­liuo­ja žie­mą gė­lių va­zo­nė­ly­je ar bal­ko­no kam­pu­ty­je.

Žliū­gės žy­di vos ne iš­ti­sus me­tus bal­tais, pa­na­šiais į žvaigž­du­tes, žie­de­liais. At­ro­do, jog ši pikt­žo­lė am­ži­na, ta­čiau šio vien­me­čio au­ga­lo gy­ve­ni­mas trun­ka tik apie pu­sant­ro mė­ne­sio. Per tą lai­ką au­ga­las spė­ja pa­si­sė­ti ir nau­jų pa­li­kuo­nių užau­gin­ti. Ir taip: der­lius po der­liaus. Bars­to sėk­le­les, ku­rios bū­na dai­gios net 25 me­tus. Ir ža­liuo­ja nuo anks­ty­vo pa­va­sa­rio iki vė­ly­vo ru­dens. Su­ma­nus au­ga­las. Žliū­gės la­pai vi­sa­da sul­tin­gi, nes ji ir per saus­ras su­ge­ba la­pais su­rink­tą ra­są nu­kreip­ti ir ja pa­lais­ty­ti šak­nis. Mo­ka su­kaup­ti van­dens at­sar­gas tar­pu­bamb­liuo­se ir rei­ka­lui esant iš šių at­sar­gų at­si­gai­vi­na – ne­pra­žū­na.

Žliū­gė mo­ka ir orus at­spė­ti. Jei­gu ji iš ry­to neišsk­lei­dė žie­dų – die­ną tik­rai bus lie­taus.

Su pikt­žo­le žliū­ge ga­li­ma ne tik ka­riau­ti. Ga­li­ma su­si­drau­gau­ti. Žliū­gės žo­lė – ne­blo­gas pa­ša­ras dau­ge­liui na­mi­nių gy­vu­lių ir paukš­čių. Tin­ka ir žmo­nių mais­tui. Žo­li­nin­kai žliū­ge ne vie­ną li­gą iš­gy­do.

Me­džia­gos ir jų po­vei­kis

Žliū­gė­je moks­li­nin­kai ra­do ne­ma­žai nau­din­gų me­džia­gų. Jos žo­lė­je yra sa­po­ni­nų, vi­ta­mi­no E, as­kor­bo rūgš­ties, ka­ro­ti­no, fla­vo­noi­dų, mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų...

Se­no­vė­je žliū­gė pla­čiai bu­vo nau­do­ja­ma įvai­rioms li­goms gy­dy­ti. Pir­ma­me šios eros am­žiu­je se­no­vės Ro­mo­je gy­ve­no vais­ta­žo­li­nin­kas Dios­ko­ri­das. Jis pa­ra­šė 5 to­mų vei­ka­lą apie vais­tin­guo­sius au­ga­lus. Tarp 800 au­ga­lų bu­vo mi­ni­ma ir žliū­gė, mo­kan­ti su­stab­dy­ti akių už­de­gi­mą, nu­mal­šin­ti au­sų skaus­mą.

Tiek se­no­vė­je, tiek da­bar žliū­gė liau­dies me­di­kų daž­niau­siai var­to­ja­ma išo­riš­kai. Ja gy­do­mos žaiz­dos, šun­vo­tės, eg­ze­mos, vabz­džių įkan­di­mai, spuo­gai, žvy­ne­li­nė, aler­gi­nės ir ki­tos li­gos. Ga­li­ma žliū­ges dė­ti ant art­ri­to pa­žeis­tų są­na­rių. Pa­ta­ria­ma karš­tais žliū­gės komp­re­sais mal­šin­ti ra­di­ku­li­to, reu­ma­tiz­mo skaus­mus. Nuo­vi­ru ar švie­žio­mis žo­lės sul­ti­mis ga­li­ma gy­dy­ti žaiz­das, stab­dy­ti krau­ja­vi­mą. Ki­ni­jo­je žliū­gės šak­nis var­to­ja­ma krau­ja­vi­mui iš no­sies ir gau­siam krau­ja­vi­mui mė­ne­si­nių me­tu stab­dy­ti.

Tei­gia­ma, kad žliū­gė įvei­kia už­de­gi­mus, nes tu­ri an­ti­bio­ti­nių sa­vy­bių. To­dėl ja ga­li­ma gy­dy­ti šla­pi­mo ta­kų in­fek­ci­jas. Žliū­gė ga­li pa­dė­ti per­ša­lus, ser­gant bron­chi­tu, ko­sint. Su­ge­ba iš­lais­vin­ti už­kie­tė­ju­sius vi­du­rius.

Tvir­ti­na­ma, kad žliū­gė žmo­gų vei­kia to­ni­zuo­jan­čiai. Sti­mu­liuo­ja šir­dies dar­bą. Pa­ge­ri­na me­džia­gų apy­kai­tą. Nau­din­ga cent­ri­nei ner­vų sis­te­mai. To­dėl la­bai svei­ka pa­gu­lė­ti vo­nio­je, į ku­rią įpil­ta žliū­gės nuo­vi­ro. To­kia vo­nia ne tik ner­vus nu­ra­mins, bet ir su­mu­ši­mus ar nu­broz­di­ni­mus, iš­bė­ri­mus pa­gy­dys.

Daug ge­rų žo­džių apie žliū­gę yra pa­ra­šiu­si ir pa­sa­kiu­si mū­sų žo­li­nin­kė Ade­lė Ka­ra­liū­nai­tė. Pa­sak žo­li­nin­kės, se­ny­vi žmo­nės žliū­gės ar­ba­tą ga­li ger­ti vi­sus me­tus: pa­ge­rės re­gė­ji­mas, pa­ge­rės šir­dies dar­bas, su­stip­rės krau­jas, ma­žiau trū­ki­nės krau­ja­gys­lės, nu­si­ra­mins ner­vai, su­ma­žės skaus­mai, su­minkš­tės aug­liai, li­po­mos, lim­fo­mos, ge­riau gis žaiz­dos, pa­gra­žės oda, na­gai, plau­kai...

Po­nia Ka­ra­liū­nai­tė pa­ta­ria vai­kus, ka­muo­ja­mus neu­ro­der­mi­to, ato­pi­nio der­ma­ti­to, vi­du­rių už­kie­tė­ji­mo ar pū­ti­mo, ka­muo­ja­mus ma­žak­rau­jys­tės, mau­dy­ti žliū­gės žo­le­lės nuo­vi­ro vo­nio­se bent 2 kar­tus per sa­vai­tę ir duo­ti ger­ti žliū­gės ar­ba­tos. Pa­sak žo­li­nin­kės, žliū­gės ne­ver­ta džio­vin­ti, nes la­bai ver­tin­gas me­džia­gas ji kau­pia sėk­lo­se. Tad džio­vi­nant žo­lę au­ga­las su­bręs­ta – sėk­los iš­by­ra. Ge­riau­sia žo­lę su­mal­ti mės­ma­le ir ty­re­lę už­šal­dy­ti le­du­kų pa­ruo­ši­mui skir­tuo­se mai­še­liuo­se. Ta­da už­ten­ka paim­ti su­šal­dy­tos žliū­gės ga­ba­liu­ką ir jį už­pli­ky­ti ver­dan­čiu van­de­niu. To­kios ar­ba­tos kas­dien ga­li­ma ger­ti net po 3-4 stik­li­nes.

Žliū­gės švie­žios žo­lės ga­li­ma kiau­rus me­tus tu­rė­ti ir va­zo­nė­ly­je ant pa­lan­gės. Nors jau­nos, dar ne­pra­dė­ju­sios žy­dė­ti žo­lės ga­li­ma ir su­si­džio­vin­ti.

Žliū­gės ar­ba­ta: 1 val­go­ma­sis šaukš­tas žo­lės už­pli­ko­mas stik­li­ne ver­dan­čio van­dens ir pa­lie­ka­ma pus­va­lan­džiui pri­trauk­ti. To­kios ar­ba­tos ga­li­ma ger­ti kas­dien tarp val­gių 3-4 po­rci­jas.

Ga­li­ma iš­si­sunk­ti žliū­gės sul­čių ir pa­ban­dy­ti ne­sku­bant tai­sy­ti svei­ka­tą. Iš pra­džių ger­ti po ar­ba­ti­nį šaukš­te­lį, o to­liau, ste­bint sa­vi­jau­tą, net po val­go­mą­jį šaukš­tą 3 kar­tus per die­ną.

Ta­čiau žliū­gė nė­ra vi­sai ne­kal­ta žo­lė. Pers­pė­ja­ma, jog jos ne­rei­kė­tų var­to­ti esant že­mam krau­jo spau­di­mui, nėš­čioms ar krū­ti­mi mai­ti­nan­čioms mo­te­rims. Kaip vi­sa­da: lie­žu­vis ne­nut­ruks, jei­gu su gy­dy­to­ju ar vais­ti­nin­ku dėl gy­dy­mo­si vais­ta­žo­lėms pa­si­tar­si­me.

Ga­li­ma val­gy­ti

Ta­čiau, ma­tyt, nie­ko blo­go neat­si­tiks, jei­gu neat­sik­lau­sę spe­cia­lis­tų, tie­siai iš dar­žo pa­si­rau­si­me sau­je­lę žliū­gės. Žo­lę nu­plau­si­me, su­kram­ty­si­me ir nu­ry­si­me. Pa­ju­si­me žliū­gės ne­pa­kar­to­ja­mą sko­nį. Taip ar­ti­mai su ja su­si­pa­ži­nus, bus ga­li­ma be bai­mės žliū­gės dė­ti į sriu­bas, troš­ki­nius, sa­lo­tas...

Pap­ras­čiau­sias žliū­gės re­cep­tas: su­smul­kin­ti 100 gra­mų žo­lės, pa­sū­dy­ti, su­mai­šy­ti su 20 gra­mų grie­ti­nės. Sa­lo­tas pa­puoš­ti vir­to kiau­ši­nio ga­ba­lė­liais ir ne­šti į sta­lą. Bus: ir ska­nu, ir svei­ka!

Pa­ren­gė Fe­lik­sas GRUNS­KIS
Fe­lik­so Gruns­kio nuo­tr.

Paveikslėlis




Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Daržinė žliūgė
StandartinėParašytas: Pir Bir 17, 2013 9:43 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Gera mintis. Ačiū.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 3 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007