Gamtinė žemdirbystė

Apie kokį klimatą eina kalba?

Čia man klausimas? Jei taip, tai aš naudojuosi ta pačia nuoroda kur tu kažkada rėmeisi:
http://www.beyondveg.com/nicholson-w/hb ... ew1c.shtml

Sveiki,

Labai įdomi ir įtraukianti tema. Kažin, kaip šiandien sekasi, kaip gyvena jos kūrėja Gintarė?

Į temą Kaimas Vs. Miestas: vienareikšmišką laimėtoją šitoje kovoje išrinkti turbūt būtų labai sunku. Visgi ir miestas ir kaimas turi savo pliusų bei minusų. Nors jie gana stabilūs, bet kiekvieno asmens vertinime gali būti dėliojami labai skirtingai. Pati šiuo metu išgyvenu tam tikras vidines transformacijas, atsargiai jaukinuosi gamtą (arba gamta mane) ir tikiuosi ateityje suderinti kaimo teikiamus privalumus su galimybe tenkinti ir "miesto" poreikius
Būtų smagu, jei ir daugiau kas pasidalintų savo migracijų istorijomis, nors, žinoma, šio forumo pagrindinė tema - kita

Na kol neišmetė manęs Laimis pasidalinsiu. Gimiau ir augau kaime. Mokykon pradėjau eiti jau mieste. Gyvenu priemiestyje sodyboje ,Gyvenau 2 metus archaiškai kaime,buvo labai sunku ir ištisai reikėjo dirbti. Darbo rezultatas neleido išgyventi. Pamenu visi kaimiečiai savo vaikus siuntė bet kokiu būdu į miestus kad tik ne kaime ,buvo manoma kad ten tik vargas.
Šiandieną yra žemės yra galimybė gryžti į kaimą į gamtą bet žmona kategoriškai nenori,o aš vienas nenoriu. Taigi ir gyvenu sodyboje priemiestyje kur žemės man permažai

Esu gimus ir augus kaime. Nuo vaikystės svajonėse niekaip nesėjau savęs su kaimu, nes kaip ir Zoot sako "Darbo rezultatas neleido išgyventi. Pamenu visi kaimiečiai savo vaikus siuntė bet kokiu būdu į miestus kad tik ne kaime ,buvo manoma kad ten tik vargas" Nuo įstojimo į universitetą iki dabar dar savo namais vadinu mieste esantį vienokį ar kitokį bustą. Čia patogumai, geras internetas kiti privalumai, bet nuolat dusulį kelią cementas, asfaltas, mašinos, ramybės stoka. Štai dėl to vis kiekvieną savaitgalį lėkėme pas tėvus į kaimą. Idealus atvejis gyventi gerai privažiuojamam vienkiemį, bet turėti pragyvenimo šaltinį ne iš kaimiško ūkio. Realybė tokia, kad norint gerai gyventi iš kaimiško ūkio reikia turėti daug laukų, daug gyvulių, smarkiai griauti bet kokias sveikas ekosistemas. Turi pasijungti prie to, kas nuodija aplinką ir patį žmogų. Kitaip - daug darbo, bet mažai rezultato.

Gimiau kaime. Kaip ir visi išvažiavau į miestą (Vilnius). Atėjus madai įsigijau nedidelį sodą miesto pakraštyje. Bet ten nepatiko... O dabar jau kokie 5 metai kiekvieną savaitgalį varau į gimtąjį kaimą Dzūkijoje ir džiaugiuosi . Užauginsiu mažiausią savo dukrytę ir tikrai išvažiuosiu gyventi į kaimą. Planuose gyventi tiesiog sau. Žmona tam labai pritaria.

Temos kureja Gintare siuo metu gyvena....mieste:)) ir dar kas idomiau, tai del to neliudi:)) bet visgi, planuoja vel pabegti i kaima. O istorija tokia, kad visgi nusprendeme, kad vienkiemyje mums liudna ir kad norisi kitokios aplinkos nei gyvename (pvz.misko, o ne ariamu lauku aplink). Pardaveme sodyba, kurioje gyvenome ir nusipirkome zemes ekogyvenvieteje. Super zmones, super aplinka, tiesa keliai nesuperiniai, bet negali viskas buti tiesiog idealu:)) Tai kol statysime namuka glaudziames mieste. Tiesa sakant, savi pliusai, savi minusai, bet cia jau ilga diskusija.

Kaip manote kas geriau kaimynai buvę miestiečiai atsivertę į kaimiečius ar tikri kaimiečiai senbūviai?

Geranoriški, draugiški žmonės - geriausi kaimynai. O tokių yra ir tarp kaimiečių ir tarp naujakurių. Bet man taip pasitaiko, kad naujieji kaimiečiai yra geranoriškesni, labiau pastebi kaimo gerus dalykus, kaimo pliusus

Kaip smagu rasti tiek komentarų!


Zoot, o kiek žemės Jums per mažai? Kiek norėtumėt turėti?


Šiandien šis variantas man irgi atrodo optimalus. Ypač turint omeny, kad kraustomasi iš miesto į kaimą dažniausiai su tam tikru profesinės veiklos bagažu, kurio išmetimas ir ignoravimas pradžioje gali sukelti ne tik finansinių, bet ir psichologinų/adaptacinių "nesklandumų".. Tiesa, formuluotėj vienkiemį keisčiau į kaimo vietovę, padoraus dydžio sklypą


Aktyviai ieškot savo vietos - puiku!


Gal su naujaisiais kaimiečiais būtų šiek tiek lengviau dėl bendros patirties/ tikėtina panašesnio amžiaus/ požiūrių? Ar kaip tik sunkiau? Va, Gintarė gal papasakos kada
Eimutei irgi negalima nepritarti - geri žmonės yra geri žmonės

30 arų tikrai per mažai ,norėtūsi bent 4 ha kad karvę galima būtų laikyti.

O man, kaip miestietei, 30 arų visiškai užtenka, bent jau viskam pasisodinti, nors susidomėjus GŽ pieva tapo truputį mažoka... Močiutės laikais čia dar nebuvo miestas, bet paskui tapo miesto dalimi, nors tikru miestu nelabai pavadinsi. Dar tik metus gyvenu savo senelių ir prosenelių žemėje, bet į nieką nesinorėtų mainyti - savas didelis kiemas vaikams, daržas ir sodas aplink namą, bet kartu tik 20 min. kelio nuo miesto, darbų, darželio, mokyklų... Mieste vaikams daugiau galimybių pasirinkti mėgstamą veiklą, bet gerai, kai gyvent galima bent truputį arčiau gamtos.

Trisdešimt arų jau visai neblogas plotelis. Jei reikėtų malkas augintis, tada norėtųsi didesnio ploto.



Čia gal apie būrelius kalba arba apie konkrečius miestietiškus pomėgius. Nes užmiestyje daugiau visko mėgiamo gali nuveikti. Mieste juk nėra ką veikti?

Žiūrint, kas ką mėgsta Man atrodo, mieste daugiau pasirinkimo yra. Kaimuose ar mažuose miesteliuose kartais susiorganizuoja kokie nors muzikos kolektyvai, būna veiklių bendruomenių, bet tikrai ne visur. Ir bažnyčių mieste daugiau, galima pasirinkt, o kaimuose nelabai... O ką veikt užmiesty? Gamtoj, daržuos? Gerai, žinoma, bet ne vien to norisi...

Na, užmiestyje pilna veiklos. Dabar pavasarį tai tik spėk sekti kokie paukščiai pargrįžta, taip pat pilna gyvūnijos. Galima nueiti prie prūdo, galima į miškelį, galima po smėlį pasikapstyti, po žoles, po dangų pašmirinėti... O mieste nei ant žolės išeisi basas, nei gėlytės pauostysi (nes kaimynas kreivai pažiūrės), nei išsimaudysi prūde. Žodžiu nėr ką veikti mieste. Belieka būreliai. Nuvažiuoji, patrimituoji tarp keturių sienų. Bet tai iš užmiesčio į tuos pačius būrelius galima nuvažiuoti. Į gatvę vaikas negali išeiti. Būdavo atsimenu mūsų laikais tai eidavom į kiemą, žaisdavom visokius žaidimus, o dabar juk nėra vaikų kiemuose, sėdi visi namuose, nes į kiemą nėr ko eiti. Stovi kieme automobiliai, kitų vaikų nėr, nėr ir ką daryt. Kas turi lopinėlį žemės mieste, tas jau į užmiestį panašesnis, tam pasisekė, bet daugiaaukščiai tai tikrai neturi ką veikt.

Jei iš užmiesčio galima į būrelius važiuoti, tai iš miesto galima į užmiestį nuvažiuoti gamtoj pabūti Bet aišku, gyvent daugiabutyje miesto centre gerai nebent studentams, o šeimoms su vaikais geriau priemiestyje - čia turbūt tarpinis variantas tarp miesto ir kaimo. Beje, kai gyvenom bute, kasdien ir važinėdavom į savo priemiestį vien tam, kad vaikai ant žemės pavaikščiotų ar tiesiog pamiegotų vežimėlyje. Kita vertus, šaltuoju metu nuosavų namų rajone nelabai ir lauke pabūsi, priešingai nei miesto parke...

Būreliai retai būna. Kartą į savaitę, ar penkis kartus į savaitę. O į lauką ant žolytės, po medeliais ar ant saulutės pasiddegint ar į prūdą įlįst, tai penkis kartus per dieną eini. Neprivažinėsi tiek iš miesto.

Tai dar ir į mokyklą vaikams reikia kartais eiti (į darželį nebūtina, bet irgi neblogai). Po to - į būrelį. Žolytei ir prūdui tik savaitgaliai ir atostogos lieka, o savaitgaliais galima ir gamton nuvažiuot

Tai gerai gyvenate turite laisvus savaitgalius.

Mano teoriniai pamąstymai.
Labai gera mintis - viskas priklauso nuo to, ką vaikas mėgsta. Kiek tai galėjo įtakoti vaiko auginimas/ugdymas - kitas diskusijų objektas

Miestas man atrodo greitų komercinių sprendimų erdvė. Neturi laiko būt su vaiku - užrašai į būrelį, sumoki korepetitoriui ar būrelio vadovui, kad kažkuo vaiką sudomintų, skatintų jo tobulėjimą tam tikrose srityse, užimtų jį.
Kaime sąmoningu atveju - daugiau tėvų tiesioginės (ne piniginės) iniciatyvos. Bendro laiko kartu. Daugiau vietos vertybių perkėlimui..

Pati norėčiau gyventi nedideliu atstumu (~15-20 min. automobiliu) nuo nedidelio miesto/miestelio. Dėl vaikų ir dėl savęs