Gamtinė žemdirbystė

Kaip prisiruošti ateinančiam pavasariui savo šieno? Ar pavasarinis mulčiavimas pradedamas tada, kai jau užtenka šviežios žolės? Ar naudojate tą nuo rudens sudžiuvusį šieną, kurį susigrėboti labai sunku? O ypač jei šieno reikia daug, kuomet norima pačioje pradžioje nusipūdyti velėną.

Pirmas šienavimas gali įvykti tada kai žolė bent iki kelių, t.y. apie gegužės mėnesį. Iki tol žolė trumpa ir reikėtų didelius plotus iššienauti norint gauti pakankamą kiekį mulčio. Be to, nebūtų kaip jo surinkti tokio smulkaus. O sėjame jau balandį. Taigi pradžiai reikia seno mulčio.

Seno mulčio būna likusio ant lysvių nuo praeito sezono. Plius dar galima prisigrėboti šieno pavasarį, kovo-balandžio mėnesiais kol dar žolė neprasikalė. Grėboti labai lengva, tik reikia lengvą tvirtą grėblį turėti (ne metalinį) ir grėboti ten kur buvo palikta praeitą sezoną aukšta žolė.

Šieno pavasarį prigrėboti reikia iš maždaug keturis kartus tokio ploto kiek yra lysvių. Tarkim pas mus šeimai užsiauginant visą maistą reikia apie keturių arų ploto lysvių, tai mulčio reikia prigrėboti iš keturis kart tiek, t.y. šešiolikos arų. Arą aš paskaičiavau, kad sugrėboju per valandą maždaug, tai šešiolikos valandų vieno žmogaus lengvo darbo ir turi uždengęs visus didelius daržus. Tuos šešiolika valandų išmėtai po visą mėnesį ir gaunasi valanda per dieną ar dar mažiau. Kuo anksčiau sugrėboji ir uždedi ant lysvių, tai tuo mažiau pavasarinių piktžolių išlįs uždengtoje vietoje.

Galima ir iš rudens šieno prisišienauti. Bet tada reikės jį šienauti dalgiu, tada džioivnti, vartyti, tada surinkti, susandėliuoti, o pavasarį vėl pernešti į daržą. Matot, pavasarinis šieno grėbojimas daug lengvesnis procesas, nereikia nei šienauti dalgiu, nei džiovinti, nei sandėliuoti, nei tįsti į sandėliavimo vietą. Be to, pavasarinis grėbojimas yra gamtiškesnis, nes aukštoje paliktoje žolėje žiemoja daug rūšių gyvybės, taip pat žolė užkloja žemę ir padeda peržiemoti žemėje žiemojantiems organizmams. Šieną paimam tik tada kai jau visi peržiemojo ir nepadarom gyvybei žalos.

Jei norima uždengti didesniu sluoksniu, t.y. naujos velėnos nupūdymui, tai reikės daugiau mulčio. Šešiolikos arų neužteks. Tokiu atveju yra išeičių. Vienais metais pūdyti tik dvi lysves, kitais - dar dvi, kitais dar dvi, t.y. daržą įdirbti ne per vienerius metus, o kasmet plečiant. Kitas dalykas, galima įdirbti velėną kitais būdais. Pavyzdžiui, sodinant topinambus. Topinambus vis tiek reikės rudenį nukasti, taigi gausime sukastą žemę be jokio nupūdymo. Taip pat galima pomidorus sodinti tiesiai į velėną ir užmulčiuoti juos vėliau prišienauta žole. Kopūstų daigus sodinti į kastuvo pločio iškastą velėnos gabalėlį, o likusią lysvės dalį užmulčiuojant irgi vėlesniu mulčiu.

Apie dirvos įdirbimą yra atskiras skyrius forume:
viewforum.php?f=12

Galima nupūdyti velėną ir be mulčio. Yra parašyta kaip. Taip pat yra pateiktos strategijos kaip įdirbti daržą nuo nulio.

Ačiū už išsamų atsakymą. Taip, gal ir lengviau tuomet iš pavasario grėbti, bet kaip man sunku tai pasirodė pirmi metai, tai naudojamės technikos pagalba gautu šienu, bet ateity teks galvot kaip gamtiškiau tai padaryt.

errnute, aš šiais metais taip pat pirmą kartą "mulčiavau" (analogija grybavimui) grėbliu Mano pastebėjimai: sunkumas priklauso nuo grėblio - kaip Laimis minėjo, geriau plastikinis, irrrr nuo to, kokią žolę grėbiat. Vienoj sklypo daly buvę tikrai aukštos ir stambios sugulusios žolės (gal kada ir vardu mokėsiu įvardyt), ją grėbti buvo labai lengva ir greita. Krūvos augo akyse. Gaila, kad plotelis gana nedidelis.. Didžiuma pievos buvo padengta daug kuklesne, smulkesne žole ir sunkumas čia rados iš lėčiau surenkamo kiekio.

O tas plotelis viena žolės rūšimi dominuojančia ir užžėlęs? Nes retai taip būna su laukinėm pievom.