Cituoti:
O per kiek maždaug laiko buvusi sukasta žemė, pradėjus ją mulčiuoti, susistruktūruoja? Hm, nelabai įsivaizduoju mirusių pupelių, burokėlių ir t.t. šaknų - juk raunant stiebus ar šakniavaisius - didžioji dalis išsirauna, lieka nebent smulkmė.
Kaip tik priešingai - žemėje lieka didžioji šaknyno dalis, o išsirauna tik mažoji. Kai kurių augalų galima išvis nerauti, teisingiau reikėtų nerauti visų išskyrus šakniavaisius, kuriuos privaloma rauti. O kokius agurkus, pomidorus, žirnius, pupeles, tiesiog nuėmus derlių palikti pūti lysvėje nenurautus. Dar ant viršaus mulčio uždėti daugiau, kad greičiau "pūtų".
Per kiek laiko susistruktūruos priklauso nuo purentojų kiekio. Jei geros sąlygos purentojams sudaromos, tai per metus susistruktūruos, o jei molis grynas, tai prireiks keleto metų.
Cituoti:
O visi prieš sėją nuima mulčią? Anksčiau rašyta, kad per daug darbo nuiminėt mulčią pavasarį, kad greičiau įšiltų žemė, bet jei vis tiek jį reik nuimti, tai geriau anksčiau nei vėliau
Ūkininkavimo būdų yra įvairių. Galima nuimti, galima nenuimti, o tiesiog praskėsti ir sėti. Jei labai gerai nupuvę, tai lengviau yra tiesiog mulčių praskėsti ir ten pasėti, bet jei buvo augintos smulkios kultūros ir prastai prižiūrėta, pridygę piktžolių, tada lengviau viską nuimti, praskusti su plokščiapjove ir pasėti.
Nuėmus mulčią nuo drėgmės trūkumo ir nuo ultravioletinių spindulių žūna dirvožemio gyventojai, kurie ir kuria derlingumą. Todėl nuiminėti mulčio nereikėtų. Gamtoje visa žemė numulčiuota ir niekada nebūna atvira, nebent šernas paknisa, bet jie paknisa nedaug ir tai labiau išimtis nei taisyklė. Konkrečiai mes viską auginame be dirvožemio pašildymo. Ir viską užsiauginame. Taigi šildymas iš esmės nereikalingas. Galima pašildyti, bet nebūtina. Jei labai norisi pašildyti dirvožemį, tai reikėtų naudoti dirvos lygio pakėlimo metodą. Taip vadinamos šiltlysvės. Jose greičiau įšyla dirvožemis, tačiau mulčius visada dengia žemę ir bakterijos nežūna. Žinoma, nieko baisaus neatsitiks, jei nuimam mulčią ir keletą dienų palaikom dirvožemį nuogą. Pasaulis dėl to nesugrius. Bet jei norim gamtiškiau, tai mulčio nuiminėti nereikėtų.
Cituoti:
Neseniai gan storai užmulčiavau česnakus, o paskui galvoju - kaip dabar krapai augs? Mes jų niekada nesėjam, kiek patys prisisėja, tiek visada užtenka, dar kai kuriuos ir nuravim, kad smulkesnių augalų neužgožtų, bet česnakams jie nekenkdavo, o dabar pro mulčią jau turbūt neprasikals...
O ridikėlių tarpueilius, jiems paaugus, sėjam naujų ridikėlių, kol pirmuosius nuvalgom, antrieji užauga, bet tuos tarpueilius dabar pamulčiavau... Tai vėlgi nesusigaudau, kaip juos mulčiuot, turbūt teks nuimti norint ir tarpuelius apsėti. Bet tada nepasitręš...
Taip, dėl mulčio teks atsisakyti šių dviejų sodinimo būdų. Ir kitų panašių. Bet vis tiek mulčiuje rasim daugiau pliusų, nei minusų.