Nemačiau tokio boniteto. Galvojau mūsų 13 yra pats mažiausias. Bet pasirodo dar visai gerai gyvenam.
Labai įdomu ką ten užauginote ant to smėlio. Ir visai nelaistėt? Tai tikrai įdomu kas užaugo praeitais metais ir šiais.
Mulčias tikrai veikia. Ant tokio smėlio kaip jūsų tradiciniai ūkininkai nieko neužaugintų. Na, nebent laistytų dažnai. Bet nelaistę neužaugintų. O pas jus jau kažkas užauga, reiškia mulčias veikia.
Taip, sakoma, kad su gamtine žemdirbyste galima ir ant smėlio auginti. Taip pat sakoma, kad nelaistomi visiškai daržai. Bet nereikia persistengti - nuėjai į Sacharos dykumą padėjai mulčio ir skini sau pomidorus? Ne, taip nebus. Iš tiesų daržai nelaistomi normalioje žemėje. Galima ir smėlyje visiškai nelaistyti, bet reikia labai labai gerai mulčiuoti. O kartais kokios sausros metu, net ir labai labai gero mulčiavimo nepakaks. Bet čia išimtiniai atvejai. O iš esmės galima auginti ir smėlyje, bet nereikia manyti, jog perspjausi kitų daržus, kurie įrengti derlingoje žemėje. Smėlyje, aišku, augs prasčiau. Bet tai jau nors kaip augs.
Smėlyje geriau augs svogūnai, morkos, pupelės, dumplainiai, pomidorai, moliūgai, kukurūzai (tam tikri). O kitos daržovės augs sunkiau. Vat įdomu kas pas jus auga, o su kuo turit problemų. Pas mus irgi dalis daržų ant smėlio ir norim atrasti augalus ir veisles tinkančias tokiom sąlygom.
O agurkai tai tokie jau yra, augina vieną ar du agurkus. O jei nuskini, tai augina daug. Paprastai auginama kokia dešimt dvidešimt augalų. Pirmasis agurkas užaugęs ant krūmo paliekamas augti, t.y. sėklai. Tai tas augalas tik tą vieną ir užaugina. O visus kitus pradedi skinti ir jie vis naujų ir naujų agurkų priaugina.
Dabar dėl mulčiavimo. Mulčiavimas jau ganėtinai neblogai aprašytas šios temos pradžioje. Nelabai ką daugiau aprašysi, tik praktikos bereikia. Tačiau apie smėlį galima dar keletą žodžių. Smėlis lengvai įšyla. Po mulčiu drėgmė susidaro dėl temperatūrų skirtumo - žemė vėsi, o oras karštas. Kuo didesnis skirtumas, tuo daugiau drėgmės iškrenta po mulčiu. Štai todėl nereikia laistyti, nes kuo karščiau, tuo daugiau drėgmės turime. Tačiau smėlis lengvai įšyla. Jo temperatūra darosi panaši į oro temperatūrą ir nauja drėgmė ten jau nebesikondensuoja. Todėl su smėliu reikėtų atsargiau. Stengtis, kad jis neįšiltų, mulčiuoti šviesiu mulčiumi, dideliu storiu, didelį plotą, kad ir pro lysvės kraštą nebūtų įšildomas smėlis. Akmenų pridėti. Tada galima prikaupti drėgmės. Žinoma, ne iki begalybės, bet Lietuvos klimatui gali ir užtekti, kad visai nelaistyti daržų.
Kitas dalykas, kodėl smėlyje mažiau drėgmės - jis sunkiai struktūruojasi. Kituose dirvožemiuose šaknys, sliekai, vabzdžiai ir kita gyvybė pridaro kanalėlių. Oras prieina iki tų kanalėlių ir ant jų sienelių kondensuojasi drėgmė. Tokiu atveju drėgmė kondensuojasi ne tik ant žemės paviršiaus po mulčiu, bet ir dvidešimt centimetrų po žeme ant kanalėlių. Paviršiaus plotas ant kurio gali kondensuotis drėgmė žymiai padidėja ir jos iškrenta daugiau. Smėlyje nei sliekai negyvena, nei tunelių nedaro, o jei ir padaro, tai jie lengvai užgriūna. Ir vėlgi netenkame drėgmės, kurią gauname kituose dirvožemiuose.
Na, ir žinoma mechaninis smėlio laidumas. Pro jį tiesiog bėga vanduo žemyn. Pro molį nebėga.
Dar drėgmės išskiria gyvybė. Bet vėlgi smėlyje jos nedaug.
Taigi, drėgmės kontrolė smėlyje įmanoma, galima ją efektyvinti, bet, žinoma, ne iki begalybės. Tačiau nemažai galima ir sukaupti. Jei trūksta, tai galima bandyti kitais būdais sukaupti drėgmę. Pavyzdžiui, akmenų piramidės kondensuoja vandenį iš oro. Jei kalniukas, tai terasavimas padeda vandeniui nenubėgti. Sodinti galima duobutėse, vėlgi bus daugiau drėgmės, tas daroma dykumose norint jas apželdinti. Taip pat užkasus po žeme didelį tūrį medienos. Mediena kaip plaušinė laiko vandenį ir atidavinėja jį po truputį. Šį būdą naudoja Holceris savo aukštose lysvėse. Na, ir jeigu net tokiais visokiais būdais ir dar teisingai mulčiuojant vistiek neužtenka drėgmės, na, tai tada galima įterpti į dirvožemį geresnės žemės. Arba tiesiog palaistyti tą vieną kartą ar du per sezoną.