Gamtinė žemdirbystė

Galutinis gamtinės žemdirbystės tikslas pramisti iš gamtos, o ne apželdinti lysves varpučiu. Jei tiesiog lysvės apžels, tai neturėsim ko valgyti. Tas negerai. Lysvių ateityje reikia atsikratyti, bet ne jas sunaikinant, o vietoje jų įsitaisius geresnius pramitimo šaltinius, t.y. tokius, kur nereikia įdėti darbo, kur gamta už tave augina. Konkrečiai mes valgome varnalėšos lapkočius. Varnalėšų nereikia auginti jos pačios auga. Ir lengvai prirenkamos. Ir jau vienos lysvės nebereikia auginti, nes turim ko valgyti. Dar vieną lysvę gali atstoti liepų lapai, dar vieną lysvę garšvos, dilgėlės, agurklių lysvę gali atstoti taukės ir plautės. Maisto gamtoj yra, tik reikia išmokti jį vartoti. Ir jei išmoksim, tai nebereikės lysvių. Jos automatiškai atkris, nes pereisim prie geresnio, malonesnio maisto gavimo būdo.

O gerai kalbi man patinka , Kada darysi valgymo seminarą,?

Laukinių augalų pažinimo seminarus ir asmenines konsultacijas darau dažniausiai gegužę, nes tada daugiausiai būna valgomų augalų ir galima jų paragauti. O valgymo seminaras, tai čia kas kita, nes ne tik susipažįsti su augalais, jų paskanauji, bet ir pasidarai valgyti tiek, kad būtų prikimštas skrandis. Gera idėja tokius seminarus daryti. Reikia tik, kad norintys žmonės susirinktų.

Na ratas mažas GZ forume.

Jei keletas atsiras iš forumo, tada paskleisiu plačiau. Žemdirbystės seminarams tai susirenka daug žmonių. Turėtų ir valgymui susirinkti.

Sveiki. Kadangi Praėjusiais metais bandžiau įdirbti daugiau žemės, tad į išartą lauką (apie 0,5 ha) pasėjom kvietrugius, kad nustelbtų laukines piktžoles, ir sekančiai metais galėtų toliau plėsti sodinimus...

Rezultatas... kur rugiai tankiai sugaugo, laukinių žolių vos viena kita, kur rečiau - jų gerokai daugiau. Maniau, kad turėsiu daug šiaudų ir dar liks, o gavosi taip, kad net neužteko apmulčiuoti ~ 1000 aviečių krūmelių. Tiesa, stengiausi dėti storesniu sluoksniu, kad nelįstų piktžolės ir mažiau reiktų ravėti, tačiau pastebiu, kad tokiai žolei kaip garšva ar varputis, tai visiškai nė motais. Viliuosi, kad bent jau patiems augalams dėl to bus geriau, ypač sausomis karštomis dienomis. Tik vat, nežinau, gerai, ar ne, jog tie šiaudai yra kartu su ne visai sunokusiomis varpomis - kadangi nelaukiau kol pilnai sunoks, be to neturėčiau galimybės nukulti.

Prisegu foto kaip daugmaž tai atrodo: http://www.zalumosspektras.lt/wp-content/uploads/2014/06/mulcias.jpg

Susimąsčiau: sunkiai įsivaizduoju, kaip reikėtų apmulčiuoti tarkim kokį 0,5 ha aviečių, kadangi tai užima ir nemažai laiko visa tai darank rankomis, be to, savų šiaudų tikrai neužtektų...

Sakykim, tokiu principu mulčiuojant ir daugiau jokiu mechaniniu būdu nedirbant žemės (išskyrus tarpueilių šievanimu ir tokiu būdu papildant mulčio sluoksnį), ar užtenka apmulčiuoti šiaudais vieną kartą per sezoną, ar vegetacijos periodu tai daryti reiktų kur kas dažniau?

Pažiūrėsiu, kas iš viso šito mano eksperimento gausis...

Nekultos varpos tikrai nepamaišis. Puikiai jus padarėte. Jei avietes vieną kartą per sezoną pavyktų storai pamulčiuoti, to pakaktų. Taip, ir aš pastebėjau, kad jei nori auginti ko nors didesniais kiekiais, vadinasi, ne tik sau, bet ir pardavimui, reikia labai daug mulčiaus. Ir čia sau palengvinimas vienas, pakviesti, kad tau iš pašalės privežtų šieno, lapų, šiaudų. O tai jau nevisai GŽ. Man jau kirba viena išvada: arba daug lengvai gaunamo mulčio iš pašalės, arba verslinė daržininkystė, sodininkystė, uogininkystė pagal GŽ yra per daug didelis vargas.

Tiesą sakant, nelabai gilinausi koks auginimas pagal apibrėžimą yra koks. Žinau tik tiek, kad nenoriu auginti cheminių preparatų savo ūkyje arba kaip tik įmanoma tai sumažinti, tad stengiuosi visą auginimo ir priežiūros procesą daryti kaip tik įmanoma natūraliau, būtų tai GŽ, ar ne... O kuomet viskas daroma didesniais kiekiais, t.y. pardavimui , ko gero, nori nenori tenka naudoti tam tikrus pašalinius resursus - atitinkamą techniką pradiniam žemės įdirbimui, pirkti ar prašyti kaimyno šiaudų, lapų ar pan. Kad ir kaip ten bebūtų, manau tai vis vien geresnis sprendimas, negu kas savaitę kultivuoti/ravėti bei purkšti kokioms nors suskystintomis azoto trąšomis... Darbo žinoma daugiau, tačiau didesnis ir pasitenkinimas, kuomet žinai, kad išauginai natūralesnį, sveikesnį produktą, o dar ir prie gamtos tausojimo kažkiek prisidedama...

Netoli manęs yra 5 ha braškynas, kur visos braškės ne tik kad auginamos šiltnamy, bet dar ir vazonėliuose, į kuriuos išvedžiotas kapiliarinis laistymas. Tik siurblį įjungi, ir vanduo su visomis trąšomis plūsta į augalus. Patogu, belieka tik uogas nuskinti. Tačiau čia jau grynai pramoninis auginimas, kuris nors ir matyt pelningas, tačiau manęs nežavi. O pirkėjui vienodai - jis mato gražią braškę, ir atrodo, kad jam nė motais kaip ji užauginta. Nors realiai būtų įdomu ištirti, ar radikaliai skirtųsi dviejų identiškų veislių uogų maistinė/cheminė sudėtis tos, kuri augo šiltnamyje su visais šiuolaikiniais privalumais ir tos, kuri augo natūraliai, sakykime kokiame nors užleistame sode....

Na, o žinant lietuvių bruožus, dauguma pirmiausia rinksis pigesnį variantą. Tokiu būdu pramoninis auginimas yra nuolat skatinamas, kuomet "tikrieji" augintojai turi sukti galvas ir ieškoti būdų kaip išlikti konkurencingiems bei išgyventi. Šiuo atveju, manyčiau padeda pastovių klientų ratas, kurie galbūt apsilankę pas tave ūkyje ir pamatę, kaip viskas iš tikrųjų vyksta, susivokia, kad tie keli papildomi litai už kilogramą nėra jau tokia didelė suma, palyginant su gaunamo produkto kokybe. Tik kur yra ta riba, kuomet gali auginti natūraliu būdu, ir kuomet tai tampa "pramone", dar nežinau. Tačiau galvoje sukasi viena mintis: nedideli/vidutiniai šeimos ūkiai, tiekiantys šviežią produkciją galutiniam vartotojui.

Nepykit, kad pradėjau apie mulčiavimą, o išsiplėčiau iki žemės ūkio politikos Kai pradedu, negaliu sustoti

Tų identiškų braškių tyrimas būtų labai įdomus. Bet manau nėra tobulos tyrimų metodikos. Yra testinės medžiagos, kurios parodo ar yra nitratų, ar ne; yra C vitamino ir kiek, ar nėra. Manau, visas subtilybes geriausiai pasakytų skonis ir uoslė išlavinto žmogaus. Kur agurkas iš mano GŽ daržo, o kur iš anytos daržo užsimerkus galėdavau pasakyti. Labai ryškūs skonių, kvapų skirtumas. Turbūt taip būtų ir su braškėmis. Patys mūsų pirkėjai sako, kad mūsų braškių parsinešus į namus, visi namai pakvimpa. O parsineši pirktų kitur, lyg ir saldesnės, bet kažko trūksta.
Man ta pramoninė sintetika net bjauri. Tikiuosi, kad yra ir tarp tų, kurie patys negali gero maisto užsiauginti, norinčių tikros kokybės.
Pritariu Žalumos spektro mintims.

Mes iki šiol negamtiškai auginom, bet "kaip sau", nenaudodami jokios chemijos, tik šiek tiek tręšdami mėšlu ar kompostu, tai bet kuri daržovė ar uoga labai ryškiai skiriasi nuo pirktinės, galbūt ir dėl to, kad savą ragauji iškart, ką tik nuskintą, šviežumas duoda daug, tačiau auginimas turbūt dar daugiau. Kartą ragavau pirktų braškių, tai pasibaisėjau, kokios kietos ir neskanios, būtent braškes labiausiai vengčiau pirkti, jei savų neturėtume, nes man jos visos atrodo chemija apipurkštos...
Sau auginant įdedama daug pastangų ir tikrai galima viską nusipirkti daug pigiau (nors nebūtinai viską), bet aišku, kaip viskas užauginta ir kad sveika. Tik ne visada viską ir ne visiems išeina užsiauginti. Norintys pirkti sveikesnę daržovę ar kokį gaminį, renkasi ekologišką, tik taip gaila išgirdus, kad ir tas ekologiškas kartais būna nesveikas... Arba tas ekologiškumas tik popieriuje... Tai sužinoję žmonės, aišku, mieliau renkasi pigesnį variantą. Labai įdomus ir sveikintinas dalykas, kai augintojai bendrauja su pirkėjais, bet nelabai išeis privažinėti žiūrėti, kaip auga kiekviena perkama daržovė, pvz., vien avietės. Nors dėl viso krepšelio, kaip pas Eimutę, atvažiuoti tikrai verta. Nors skaitant, kaip visi viską augina, mane apima daug didesnis noras pačiai auginti, nei pirkti
Keli papildomi litai už kilogramą, jei žinai, kad tai sveikai užauginta, nėra daug (jei tai ne bulvės ).

Beje, ravint nemulčiuotą lysvę ir mulčiuojant tom nurautom žolėm, kai dabar drėgni orai, tos žolės prigyja ir vėl žaliuoja! Gajausios galinsogos, miglės ir balandos. O va asiūkliai niekad neprigyja, nors buvau įsitikinusi begaliniu jų gyvybingumu

Todėl reikia neturėt nemulčiuotų lysvių!

Vyras stalius - nuolat pagamina natūralaus medžio pjuvenų - ąžuolo, uosio, pušies. Kur geriausia jas pilt? aplink medelius sode, į krūvas ir pūdyt ar dar kur darže plonai?

Į krūvas negalima, nes krūvose neprieina oras ir gali prasidėti neteisingi kompostavimosi procesai, kurių metu išsiskiria toksinės medžiagos. Supjuvenom to gal sunku pasiekti, bet suvertus žolę, ypač žalią ir dar smulkią, tai labai lengva padaryti taip, kad neprieina oras.

Gamtoje visur prieina oras, ir mes taip turime daryti, kad oras prieitų. Išimtiniai atvejai kada oras neprieina gamtoje, tai kai nudvesia koks gyvūnėlis. Tada į jo vidurius oras neprieina ir gamta duoda signalą - čia neik, žemuogių čia nerink, čia išsiskyrė toksinės medžiagos. O visur kitur kur tik gamta padėjusi organikos, ten visur kvepia, visa paklotė kvepia. To siekiame ir daržuose.

Taigi pagrindiniai mulčiavimo kriterijai - turi prieiti iki žemės oras, ir turi visada po mulčiu būti drėgna. Jeigu sukrausim krūvą pjuvenų, tai viduje bus sausa ir bakterijos neveiks.

Taigi, pirmas dalykas dėl ko nedarome krūvų - kad neišsiskirtų toksinės medžiagos. Dar kodėl nedarom krūvų - bus sausa ir nevyks kompostavimosi procesas. Trečia kodėl nedarome krūvų - visos krūvoje susidarę medžiagos gali išlėkti į orą ar išsiplauti į podirvį. O mums reikia neprarasti medžiagų. Mes kompostuojame tiesiai prie medelių ir krrūmelių, arba prie daržovių. Ir visos susidarę medžiagos iš karto patenka augalams ir nėra prarandamos.

Dar vienas dalykas kodėl negerai daryti krūvas yra ekonomija. Juk reikia nutįsti medžiagas į krūvą, o paskui reikia vėl tįsti į daržą. O galima kompostuoti tiesiai prie augalo ir nereikės antrą kartą niekur nešti susidariusio komposto.

Taigi, krūvoms - NE! Nebent turite supermažą sklypuką ir neturit kur dėti atliekų, tada kompostuojat krūvose. Ką jau padarysi.

Gamtoje medienos atliekos dedamos ten kur medeliai. Todėl ir pjuvenas reikėtų dėti po medeliais, kaip tai daro gamta. Nedideliu sluoksniu. Pjuvenų būna visokių - smulkių ir stambesnių. Smulkių galima porą centimetrų sluoksnį daryti, stambesnių ir penkis centimetrus. Orientuojamės pagal tuos du kriterijus - turi prieiti oras iki žemės ir po mulčiu visada turi būti drėgna. Jei nepavyksta vien su pjuvenomis to pasiekti, tada primaišom lapų ar šieno.

Pjuvenomis megsta zmones braskes mulciuot, bet gal geriau vaiskrumius? Turim siuo metu pusies zieves. Kur protingiausia butu ja panaudoti? Su sakais ji, ar nepakenks tai?

Pjuvenos, žievės, kitokia mediena mulčiuoti tinka ten, kur ilgai galės gulėti nejudinami. Taip įsiveis įvairi grybiena, su augalais susidaris mikorizė. Braškės tam nelabai tinka. Joms reikia greitesnio maisto. Tinka avietės, uogakrūmiai, vaismedžiai.

O kaip silauoges? ar jas verta butu pusies zieve mulciuot? joms tinka viskas, kas rugstu? Bet as nesu tikra del pusies zieves rugstumo. Va spygliai ir kankoreziai tinka, tai gal ir zieve tiktu?

Tiktų dėti paviršiuje arba maišyti su pagulėjusiomis spygliuočių pjuvenomis ir rudomis durpėmis

Taip, medienos atliekas reikėtų ten dėti kur sumedėję augalai auga ir gali užsimegzti naudingieji mikorizės ryšiai. Tačiau braškes labai patogu mulčiuoti ne žole, o pjuvenomis. Be to, braškėms reikia rūgštingesnės dirvos, tad spygliuočių pjuvenos ar žievės joms tiktų. Šilauogės, rododendrai irgi padėkos už žieves, nes jiems irgi reikia rūgštesnės dirvos.

Iš savo liūdnos patirties - negalima mediena mulčiuoti braškių. Pjūvenos dar nieko, bet jų reikia labai daug, kad būtų braškėms maitinimas. Kitokia medėna pagreitins braškių senėjimą ir užterš dirvą, jei po braškių auginsit daržoves.