Gamtinė žemdirbystė

Mulčias yra panašus dalykas į paklotę, tačiau paklotė susiformuoja natūraliai pati, o mulčią mes uždedame dirbtinai.

Mulčias yra dirbtinai uždėta dirvožemio danga. Jis gali būti organinis (spygliai, lapai, žievė, pjuvenos, drožlės, maisto atliekos, žolė, šienas, šiaudai, šakelės, kevalai, lukštai, mediena, trūnėsiai) arba neorganinis (akmenėliai, skalda, žvyras, smėlis).

Mulčias gali būti natūralus (lapai, akmenėliai, šienas) arba nenatūralus (ruberoidas, plėvelė, popierius, asfalto gabalai).

Gamtinėje žemdirbystėje naudojame tik natūralų mulčią išskyrus retus atvejus kai reikia kažkur išmesti sudėvėtus drabužius, nebepanaudojamus daiktus. Tačiau net ir tokiu atveju stengiamės nenatūralų mulčią dėti po medžiais, o ne į daržą. Medžiai turi didesnį filtrą ir mažiau tikimybės, kad potencialiai tokiame mulčiuje esančios pavojingos medžiagos (sunkieji metalai, dažų likučiai, cheminės medžiagos) pateks į vaisius, kuriuos valgome.

Kodėl naudojame mulčią?

Dabar mulčias jau pardavinėjamas ir parduotuvėse. Jį žmonės perka pagrinde dėl dviejų priežasčių: piktžolių išnaikinimo ir dekoro.

Gamtinėje žemdirbystėje mums abi šios mulčio funkcijos netinka. Piktžolės yra mūsų draugai, o gyvų augalų danga mums gražesnė ir prasmingesnė už negyvą gulintį mulčią.

Mulčių mes naudojame dėl kitų funkcijų.

Pirma ir svarbiausia funkcija - augalų mityba. Todėl nenaudojame nenatūralių medžiagų (kad augalai nesuvalgytų kokių kenksmingų medžiagų) ir naudojame organines (o ne akmenėlius, skaldą, smėlį, keramzitą, nes šie yra nevalgomi), kurias mikroorganizmai suskaido iki augalams tinkančio maisto.

Antra funkcija - mulčias kontroliuoja dirvos drėgmės režimą. Drėgmė reikalinga tiek patiems augalams, tiek mikro ir makroorganizmams gyvenantiems šalia šaknų. Gyviai skaido organiką ir padaro ją prieinamą augalams maitintis. Mulčias ne tik neleidžia drėgmei išgaruoti iš dirvos, tačiau jis pats sukuria pridėtinės drėgmės. Dėl mulčio žemė vėsesnė ir po juo koncensuojasi drėgmė, iškrenta rasa. Sakoma, kad rasos kiekis yra didesnis nei su lietumi iškrentančio vandens kiekis. Lietus nors ir stipresnis, tačiau būna retai, o rasa nors ir mažesniais kiekiais, tačiau iškrenta kasdien. Geras mulčio sluoksnis karštą vasaros dieną prigamina daugiau drėgmės, nei vėsią. Kuo karštesnė oro temperatūra, tuo didesnis skirtumas tarp dirvos ir oro, tuo daugiau drėgmės kondensuojasi po mulčiu.

Trečia funkcija - mulčias struktūruoja dirvą. Vėlgi, ne pats mulčias (jo negalima užkasti po žeme, jis guli ant žemės viršaus), o šaknys, mikro ir makroorganizmai, kurie gyvena po mulčiu ir atlieka savo naudingą darbą. Gera dirvos struktūra duoda daugiau drėgmės, daugiau oro, daugiau mitybinių medžiagų augalams.

Geras ir blogas mulčiavimas

Čia nekalbėsime apie tai, jog mulčiuoti pavojingomis medžiagomis yra blogai. Čia kalbėsime apie tai, kad net mulčiuojant natūraliomis nekenksmingomis medžiagomis galima labiau pakenkti, nei padėti augalams, o kartais galima netgi gauti kenksmingas daržoves.

Šiais laikais mulčiavimas itin išpopuliarėjo. Jau nekalbant apie tai, kad prie prekybos centrų dekoratyviniai augalai numulčiuoti, landšaftinio dizaino firmos sutvarko aplinką numulčiuodamos dėl grožio, tačiau ir kiekvienas mėgėjas pasikapstyti po daržą mulčiuoja ir tik pamulčiavęs savo darbo kūrinį iš karto pavadina gamtine žemdirbyste.

Deja, bet taip nėra. Mulčiavimas nėra gamtinė žemdirbystė. Jei pamatėte numulčiuotus daržus, tai dar nereiškia, kad augintojas užsiima gamtine žemdirbyste. Greičiausiai mulčias tiesiog guli ant žemės atlikdamas tik mados funkcijas, o ne kitas mums rūpimas funkcijas.

Kaip teisingai mulčiuoti?

Teisingas mulčiavimas yra toks kai mulčias atlieka pagrindines gamtinės žemdirbystės mulčio funkcijas: maitina augalus, kontroliuoja drėgmės režimą, padeda struktūruotis dirvai.

Kaip tai padaryti?

Mulčiavimas nėra vienadienis mulčio uždėjimas ant žemės. Mulčiavimas yra procesas. Jį reikia valdyti kasdien. Šiandien uždėjote mulčią ir jis atlieka savo funkcijas, o rytoj saulė pašvietė, išdžiovino mulčią ir jis jau nebeatlieka savo funkcijų.

Norint, kad mulčias veiktų visada reikia orientuotis pagal dvi pagrindines mulčiavimo sąlygas.
1. Po mulčiu visada turi būti drėgna. Tas lengvai patikrinama pakišant ranką po mulčiu. Jei drėgna, tai viskas gerai, jei sausa, reiškiasi neteisingai mulčiuojate. Galbūt blogas mulčio sluoksnis, gal bloga mulčio sudėtis ar kas kita.
2. Pro mulčią turi lengvai praeiti oras. Jei oro trūksta, nevyksta natūralūs dirvodaros procesai ir negaminamas maistas augalams. Ar mulčias praleidžia orą tikrinama iš akies. Matosi kada yra mulčiuje oro tarpeliai, o kada susidariusi plutelė neleidžia patekti orui. Taip pat galima pakelti dalį mulčio ir papūsti pro jį. Jei oras praeina, reiškia jis praeis ir į dirvą. Blogo mulčiavimo požymis negeras kvapas ir šiluma. Jei mulčius perdaug kaista ir sklinda rūgimo kvapas, reiškia trūksta oro. Tai dažniausiai atsitinka iš po žoliapjovės uždėjus didelį mulčio sluoksnį. Smulki žolytė tankiai sugula, susispaudžia ir nepraleidžia oro. Jei trūksta oro, tai veikia kitokios bakterijos, kurios netgi išskiria kenksmingas medžiagas. Iš čia šios medžiagos gali patekti į augalus ir į jūsų organizmą.

Trumpai tariant yra dvi pagrindinės teisingo mulčiavimo sąlygos: po mulčiu turi būti visada drėgna ir pro mulčią turi visada praeiti oras.

Yra kitų, nepagrindinių mulčiavimo sąlygų. Viena tokių yra dirvos temperatūra. Ir čia daug mulčiuotojų padaro klaidų. Vieni padeda mulčią ant dar įšalusios dirvos ir paskui stebisi kodėl bulvės nedygsta. Jos ir neturi dygti, nes žemė po mulčiu minusinės temperatūros, o mulčias saugo žemę nuo pavasario saulės ir neduoda jai įšilti. Kiti žemdirbiai apdeda mulčiu augalus ir stebisi kodėl pas kaimyną tuo pat metu sėtos tos pat rūšies daržovės yra kur kas didesnės, vešlesnės, nei pas jį. Vėlgi, tai yra dėl to, kad po mulčiu temperatūra žemesnė. Mulčiuojant visada reikia turėti tai galvoje ir arba dėti tokį mulčią, kuris šildo dirvą (tamsų) arba tiesiog nelenktyniauti su kaimynais ir auginti augalus jų natūraliu tempu. Nereiškia, kad pas kaimyną auga tinkamai, galbūt pas jį auga per greitai ir augalai sukaupia kenksmingų medžiagų, pavyzdžiui, nitratų, arba nesukaupia naudingų medžiagų, vitaminų, mineralų. Pagalvokit kas svarbiau - kad augalai vešliai ir pirmūniškai atrodytų ar kad juose būtų naudingų medžiagų. Gamtinėje žemdirbystėje svarbu ne užauginti, o svarbu teisingai užauginti.

Taigi, dirvos temperatūra yra ta vieta, kurioje daugelis pradedančiųjų suklysta. Dirvos temperatūra turi būti apie dešimt laipsnių, kad joje pradėtų vykti mulčio skaidymo procesai. Nusipirkite termometrą! Pakiškite jį po mulčiu ir pažiūrėkit ar jūsų mulčius veikia ar tik šiaip sau guli!

Kitas dalykas, augalų šaknims irgi reikia tam tikros temperatūros. Tas dažnai parašyta ant sėklų pakelių. Jei nesuteiksite tinkamos temperatūros šaknims, tai augalai tiesiog atsisakys augti. Todėl teisingas mulčiavimas yra kartu ir dirvos temperatūros kontroliavimas.

Ketvirtas, nepagrindinis mulčiavimo kriterijus yra mulčio sudėtis. Jei dėsite prastą mulčią, kuris savyje neturi mineralų ar kitų reikalingų medžiagų, tai augalas jų ir negaus. Naudokite pilnavertį, gerą, visas medžiagas savyje turintį mulčią. Šiaudai iš nualintų laukų nėra pilnavertis mulčias. Kasmet šienaujama tame pačiame plote žolė taip pat nėra pilnavertis mulčias. Taip yra todėl, kad kasmet su derliumi arba su žole kartu išnešami iš dirvos ir mineralai. Ir paskui kai jau mineralų trūksta dirvoje, tai jų pradeda trūkti ir augaluose, t.y. toje medžiagoje iš kurios susidarys mūsų mulčias. Mulčias turi būti turtingas.

Penktas, neparindinis mulčiavimo kriterijus - mulčias turi atitikti auginamos kultūros poreikius. Vieniems augalams reikės stambaus inertiško mulčio, kitiems lengvai skaidomos žolelės, vieniems labiau tiks dirvos paviršių rūgštinantis mulčias - spygliai, spygliuočių žievė, pjuvenos, kitiems toks mulčias netiks, vieniems tiks tamsus mulčias, kitiems, šviesus, vieniems pralaidesnis orui, kitiems ne.

jau 3 metai kaip mulciuoju savo darzeli, auginau bulves, cukinijas moliugus,sparagines pupeles. pernai siek tiek maziau mulcio, ypac ant takeliu uzaugo didziules laukines zoles, is rudens uzdejau antant virsaus did kieki siaudu,siais metais noriu sodint daugiau ir didesne yvairove,bet kad sodint as turiu suardyt paklote ar tai nekenkia? mano zeme smelis ir rugsti, ar pelenai nurugstina zeme? kaip naturaliu budu galima nurugstint?

pas tave ne paklotė, o mulčias. Mulčio irgi geriausia neliesti, bet jei reikia sėti, sodinti, tai ką daryt? Tada tiesiog nuimi mulčią ir pasėji, o į tarpueilius kur sėklų nėra - gražini mulčią. Mulčią galima uždėti ir ant tos vietos kur sėjai ar sodinai, jeigu tai didelės sėklos - pupos, pupelės, žirniai, česnakai, svogūnų sodinukai ir pan. (tik nedidelį sluoksnį, iki penkių cm.) O jei smulkios sėklelės - burokų, morkyčių, ridikėlių, tai ant jų mulčio dėti nereikėtų.

Jei mulčius sausas ir bando pabėgti nuo tarpueilių ir uždengti tas vietas kur sėklas pasėjai, tada galima sušlapinti mulčią ir jis niekur nebėgs.

Taip pat prieš dedant mulčią reikia pagalvot ar žemė pakankamai įšilus toms kultūroms, kurias nori sodinti. Jei ant pokelio parašyta, kad dirvos dygimui reikia 20 laipsnių, o pamatuoji ir pas tave tik 10 laipsnių, tada mulčio geriau nedėti arba kaip nors kitaip sušildyti žemę. Nes jei kultūrai reikia tokios temperatūros, tai tokią ir reikia padaryt. Užklojus mulčią žemė jaučiasi kaip po kaldra ir šiltas dienos oras jos nesušildo, nes ji pasislėpus po mulčiu.



Natūraliai nurūgština piktžolės. Ten kur reikia parūgštinti, ten išdygsta vienokios žolės, kur pašarmint, ten kitokios, jei trūksta kokių elementų vėl kitokios išdygsta. Dar geriau veikia krūmai. Bet tai ilgas procesas. O nenatūraliai galima nurūgštinti pelenais arba dolomitmilčiais, sutrintais kaulais, kriauklėmis arba kalkėmis. Bet su pelenais labai atsargiai. Jų labai mažai reikia. Milimetrą ar gal mažiau. Jei bus per daug, tai paskui vėl gali būti blogai.

Kitas dalykas, nemanau, kad tau reikia nurūgštinti. Pirma išsitirk dirvą ar tikrai tau reikia nurūgštint. Yra tokie popierėliai parduodami ir galima išsitirt. Gal pasirodys, kad visai nereik?

Trečias dalykas, jei gerai mulčiuoji, tai po mulčiu visada drėgna. Ten gyvena bakterijos ir grybeliai. Jie išskiria labai stiprius fermentus. Ir daug. Ir visos šios išskyros subalansuoja pH, t.y. pašarmina arba parūgština. Trumpai tariant, jeigu teisingai mulčiuoji, tai nereikia nei šarmint, nei rūgštint. Viskas įvyksta automatiškai.

Sveiki,gal galetumete patarti nuo ko pradeti ruosiantis uzsiimti gz? turiu omeny kaip teisingai pasidaryti ta mulcia is siaudu ir pan?Aciu

O pas jus žemė sukasta ar velėna?

Apie mulčią parašyta viršutinėje žinutėje. Pabandysiu dar pridėti.

Mulčias dedamas tam, kad būtų gera augalų mityba. Teisingai uždėtas mulčias tą padarys. Neteisingai uždėtas gali net pabloginti situaciją.

Šiaudai yra sunkiai skaidomas mulčias. Jei šieną šiltu metu mikroorganizmai gali suskaidyti per porą savaičių, tai šiaudai gali išgulėti net du metus. Šiaudai geriau tiks ne daržo kultūroms - krūmams, medeliams taip pat braškėms ir bulvėms... Tarkime pasėjote ridikėlį, kuris užauga per mėnesį laiko. Ir apmulčiavot šiaudais. Kas atsitinka? Atsitinka tas, kad ridikėlis jau užaugo, o šiaudai dar nepradėti skaidyti, jie yra labai "kieti". Ir ridikėlis iš mulčio negauna nė kiek maisto. Visai kas kita su krūmais ir medžiais. Ten jei dėsi šienelį, tai jis suvalgytas bus per mėnesį ir prie medžio reikės gal penkis šešis kartus ateit ir iš naujo apmulčiuoti. O patogiau vieną kartą atėjai, uždėjai šiaudų ir visą sezoną ramu.

Dar vienas šiaudų minusas yra tai, kad jie dažniausiai yra purkšti. Chemija. Jų net nevirškina mikrobai, nes jie nupurkšti antimikrobiniais preparatais.

Trečias šiaudų minusas - jie auginami laukuose, kurie yra nualinti, t.y. kiekvienais metais iš jų išnešamas derlius ir atgal negražinama. Dirvožemis nusialina. Ir kai auga šiaudas, tai į jį nesudedamos visos reikalingos medžiagos, nes nėra iš kur tų medžiagų paimti. Dirvožemis juk tuščias. Todėl geriau šiaudai iš nenualinto lauko. O dar geriau ne šiaudai, o laukinių žolių šienas su stagarais. Šie dalykai auga nenualintose dirvose ir jų "kūnuose" daugiau mikroelementų.

Be to šiaudų reikia atsivežti, nusipirkti, o žolės galima pas save prisišienauti ar prisigrėbti. Mulčio ėmimas ne iš savo sklypo prieštarauja GŽ gyvenimo būdo skilčiai. Reikėtų susitvarkyti taip, kad imti mulčią tik iš savęs, kad nealinti kitų sklypų.

Vienas iš siūlomų variantų kaip pradėti daržą yra čia:
viewtopic.php?f=12&t=24

Kaip suorientuoti lysves:
viewtopic.php?f=16&t=34

O mulčią kaip pasigaminti... Iš vienos pusės labai paprastai, iš kitos pusės labai sudėtingai. Pirma aiškinu paprastąjį variantą: imi mulčią ir juo mulčiuoji. Kas tai yra mulčias ir koks jis gali būti yra parašyta žinutėje viršuje.

Sudėtingas variantas. Nėra jau taip paprasta mulčiuoti. Reikia atsižvelgti į vėlgi temos pirmojoje žinutėje išvardintus mulčiavimo kriterijus. Reikia žiūrėti, kad visada būtų drėgna po mulčiu, kad oras prieitų, kad temperatūra būtų tinkama augalams, mulčius turi būti geros kokybės ir jo gabaritai turi atitikti mulčiuojamų augalų poreikius. Čia penki kriterijai išvardinti, tačiau į juos reikia žvelgti kūrybiškai.

Štai imat sėti morkas ir mąstot kaip atitikti visus kriterijus. Toliau imat sodinti žirnius ir vėl žiūrit, kad atitikti visus kriterijus. Toliau imat bulves ir vėl žiūrit, kad visi kriterijai būtų išpildyti. Bulvėms bus vienoks mulčias, žirniams kitoks, morkoms kitoks...

Tačiau pačioje pradžioje nebijokit. Imkit bet kokį mulčią ir mulčiuokite. Praktikoje labai daug paaiškės. Ir visada stebėkite kas darosi su mulčiu ir ar atitinka jūsų mulčiavimas teisingo mulčiavimo kriterijus. Galvokit, stebėkit ir praktikuokit, taip greičiausiai išmoksit.

Jei neteisingai ar neaiškiai atsakiau, tai prašom perklausti.

aciu uz atsakyma..viskas istikruju ne taip jau ir paprasta,kaip galvojau..kazkaip ir noras praejo paciai pabandyti,kai patirties nera.

Bijoti nereikia. Mes, gamtinės žemdirbystės profesionalai, taip pat pradėjome nuo visiško nulio. Nieko nemokėjome. Mes net kai kuriose vietose išvis net skaitę nebuvome, turėjome patys sumąstyti kaip atlikti vieną ar kitą veiksmą. Šiandien pradedantis palyginus su mumis turi daug daugiau informacijos, patarimų, vaizdinės medžiagos. Šiandien pradėti yra lengviau.

Jei neturite mulčio pasiruošę, o turite nenušienautos žolės sklypą, tai mulčio galite pasigaminti šiuo būdu:
viewtopic.php?f=11&t=44

Blogiausiu atveju galite nusipirkti šiaudų ruloną ar du iš ūkininko. Ne pagal GŽ principus, bet pradžia bus.

Nereikia manyt, kad paėmei mulčio, jo uždėjai ir jau esi gamtinės žemdirbystės ąsas. Tokie apsišaukėliai kaip tik diskredituoja idėją. Pasodina, pamulčiuoja, niekas jiems neauga ir paskui rėkia - gamtinė žemdirbystė šlamštas... Ne, ne šlamštas, jie tiesiog neteisingai daro, todėl jiems neauga, o nukenčia kas? Gamtinė žemdirbystė. Todėl, norėdami apsisaugoti nuo tokių žmonių, paprasto mulčiavimo nevadinkime gamtine žemdirbyste. GŽ turi savo principus, dėsnius ir reikia jų laikytis, išmanyti, mokytis, pačiam išmąstyti. Ištikrųjų procesas yra kūrybinis, pradžioje reikia stipriai galvą pasukti kol įsikerti. O paskui viskas paprasta.

Pirmo žingsnio nebijokit daryti. Nieko gi blogo neatsitiks. O paskui išmoksite, jei galvos netingėsit pasukti.

Kalusimelis (zinau, kad reiktu pasimti termometra ir pamatuoti, bet neturiu ir nenoriu pro sniegus kapstytis )...

Jei lysve uzmulciuota sienu is rudens ir dar apsninga ja ziema, o zeme is giliau duoda mazdaug +10 laipsniu. Tai gal dirvodaros procesai tuo metu vyksta lysveje? Saulius Jasionis tai paskaitos metu Vilniaus botanikos sode rekomendavo ziemai lysves uzmulciuoti ypac storai (na zinoma neaisku kiek tas "ypac" realybej) lyg ir del sios priezasties.

Labai teisingai iš pradžių parašei - reikia pasiimti termometrą ir pasimatuoti.

Jei neturi termometro, tai bandyk pamatuoti ranka. Jei ledas ir ranka neprakibinėji, tai dirva minuso temperatūros. Jei dirva neįšalus, bet nenulaikai rankos ilgai, tai tada plius pora laipsnių, jei gali ilgai laikyti ranką, tai tada virš plius penkių.

Pas tave, mačiau, labai keistai mulčias sudėtas. Siaurose lysvėse pusmetrio storio. Ant lysvės tai apsaugota, bet įšalas turėjo ateiti pro lysvės šonus, t.y. tarpulysvius. Jei nori, kad neįšaltų, tai geriau visą plotą padenktum mažesniu sluoksniu, nei šitaip. Man taip atrodo. Tą patį kiekį šieno, bet ant viso ploto išdėliot.

Šiemet sniegas labai laiku iškrito ir uždengė žemę, tai ji neįšalo iki naujų metų, nors ir buvo šalčių. Aš kasinėjau kasdien ir nebuvo žemė įšalus. Mulčias atlieka tokią pat apsauginę funkciją, t.y. neduoda šalčiui prieiti prie žemės.

Sakoma, kad normaliame miške (Lietuvoje turbūt tokio nėra ), mulčio sluoksnis toks didelis, kad žemė neįšala niekada. Žinoma, ten kur poliarinis ratas, tai ten vis tiek įšala, bet mūsų platumose neįšala. Ir žiemą ten vyksta procesai. Bet ten tik grybai skaido organiką, nes jie veikia temperatūrose arti nulio, o bakterijos pradeda veikti maždaug nuo plius dešimt temperatūros.

Darže turbūt irgi galima padaryti, kad neįšaltų žemė, bet nežinau ar to reikia. Gamtoje pievos tai lengvai įšala. Priedo ir grybų pievoje mažai. Net jei bus žemė keturių laipsnių, tai kas skaidys mulčią, jei nėra grybų? Na, o jei ir skaidys, tai kam? Suskaidys, o kas paims skaidymo produktus? Augalai miega. Privirs bakterijos sriubos ir viskas per niek nueis, co2 į orą išlėks, o sriubytė pavirs į netirpius junginius. Gal geriau tegu pastovi mulčias kaip gamtoje iki pavasario, o paskui kai bus kam valgyti (atsibus augalai), tada ir mulčią pradės skaidyti bakterijos.

O kitas dalykas labai praktinis. Na, tarkime, kad išlaikai pliusinę temperatūrą uždengęs storu mulčio sluoksniu iki pavasario. Tai tavo temperatūra plius keturi laipsniai. Tai ką veiksi su tokia temperatūra? Nieko nepasėsi doro į tokią temperatūrą. O jei norėsi dar pašildyti žemę, tai mulčią turėsi nuimti. Tik tada saulė sušildys iki reikiamos temperatūros. Jei pataikysi ant saulėtos dienos, tai greitai sušildys žemę, tarkim kovo pradžioje gali pakelti su saulės spinduliais dirvos temperatūrą iki dešimties laipsnių. Nu ir kas? Sėti anksčiau augalų negali, nes šalnos dar ilgai tęsis ir jiems vis tiek bus blogai. Žodžiu gamtos nelabai priskubinsi. Jau geriau mažiau mulčio dėti, bet atėjus laikui ta žemė su mažiau mulčio, nors ir giliau įšalo, bet taip pat staigiai įšils nuo kaitrių saulės spindulių balandžio mėnesį, va tada būtent kada reikia.

O jei nori šiltesnės dirvos, tada gali pasidaryti pakeltą lysvę. Ją labai greitai saulė prišildys ir dviem savaitėm aplenksi gamtą.

tai jo, gerai surasei. Buvau ka tik lysvese ir siaip sklype tai siais metais nei po mulciu nei pievoj be mulcio, kur sniego virs sprindzio siuo metu like jokio isalo nera. Pusmetrinio sluoksnio pas mane beje jau nera sia ziema - pasitaisiau. Storesni mulciavima saltajam sezonui manau galima naudoti pradiniame etape sunkaus molio/priemolio dirvose, kad visus metus fermentuotusu organika ir vyktu dirvodaros procesas, na tarkim gribu iveisus (pas mane beje lysvese grybai auga - tai gal skaido ir ziema tada). Jei dirva lysveje jau puri tai kogero tikrai netikslinga to mulcio storai deti ziemai.
Dar vienas niuansas kad kazi kaip ten su oru po storesniu mulcio ir dar plius sniego sluoksniu, o pasildzius tai dar ir ledo pluta susidaro mulcia - pas mane siuo metu ten kur mulcas jau atviras tai jis daug kur pavirsiuje susales i leda.

Taip, į rudenį uždėtą mulčią, teisingiau po juo sulėks visi kas tik mėgsta šilumą - sliekai, vabzžiai, net pelės, ir aišku mikroorganizmai ir visa kita fauna. Po mulčiu ilgiau vyks dirvodaros procesai, o tai reiškia, kad greičiau ten žemė iš sunkaus molio virs juodžemiu.

Tačiau tada galima ir dar labiau pagreitinti molio virtimo juodžemiu procesą. Tiesiog reikia atsinešti iš kitur juodžemio ir užpilti ant molio. Ir jau ne po dvidešimt metų, o po dviejų metų turėsi puikią žemę.

Ką aš noriu pasakyti. Kas jei nori pakeisti molį į juodžemį, tada galima atsinešti iš kitur durpių, juodžemio, mulčio ar dar ko nors. Ir pasidaro juodžemis. Vienais atvejais greičiau, kitais - lėčiau. O kam tada dėti mulčią, jei galima tiesiog dar greičiau - atsinešei juodžemio ar durpių ir gatava.

O gamtinėje žemdirbystėje svarbu ne tik iš molio juodžemį padaryti. Gamta nededa didelio mulčio sluoksnio ir nesistengia kuo greičiau pridaryt juodžemio. Gamtoje svarbesni kiti dalykai - pamaitinti augalus, sugerti visą atėjusią saulės energiją. Va, būtent todėl gamtinė žemdirbystė nėra vien mulčiuoti daržai. Mulčiuoti daržai sugeria ne visą saulės energiją, didelė dalis saulės spindulių nukrenta ant mulčio, o ne ant augalų lapų (taip būna tik dykumose). Ir energija, kurią galėjom panaudoti gyvybės procesams, galima sakyti, tiesiog prapuola, iššvaistoma, nepanaudojama... O gamta stengiasi visur atstatyt lapus ir sugauti visą saulės energiją. Kitas dalykas, dėl to paties augalų trūkumo mulčiuotame darže, dar priedo po mulčiu vyksta daugiau skaidymo, nei augalai sugeba suvartoti. O jei augalai nepaima viso bakterijų pagaminto maisto, tada tas maistas virsta konservais, t.y. netirpiais junginiais, kurių augalas nebegali valgyti. Geras šviežias augalų maistas virsta į juodžemį. Tropikų miškuose juodžemio nėra. Ten visas pagamintas maistas yra suvalgomas. O ten kur augalų vegetacija sustoja - žiema ateina - kur atšąla arba sausra augalams neduoda augti, ten maistas nepaimamas ir virsta į juodžemį. Juodžemis, tai nepanaudota energija, o gamtinėje žemdirbystėje turėtume stengtis efektyviai panaudoti visą energiją ir, kad juodžemis nesusidarytų arba, kad susidarytų lėtai kaip gamtoje.

Sveiki, ar obelų lapai ir obuoliai daržovėms atliktų mulčio paskirtį? Ar nerūgštintų žemės?

Tai rudenį geriau nedėti mulčio?

Daržas yra pievos organizmas ir jam labiau tiks pievinis mulčias. Jei pažiūrėtum aplink didelius medžius, tai ten kur jie stipriai užmėto žolę lapais, ten žolė išvis neauga, o kur lapų mažiau primetė, ten žolė dar auga, bet silpna. Reiškia lapuose yra kažkokių medžiagų, kurios gali slopinti žolinių augalų augimą, reiškia ir kai kurių daržovių.

O kai kurios daržovės, kaip tik geriau jausis po lapų mulčiu, pavyzdžiui, meškinis česnakas, kuris natūraliai ir auga po medžiais, po lapais.

Obuolių geriau nedėti. Nebent labai mažai, vieną kitą. Jie gali parūgštinti dirvą.

Jei turite daug lapų ir obuolių, tai reikėtų jais mulčiuoti krūmelius ir medžius. O jei vistiek per daug, tada galima maišyti juos su šienu ir mulčiuoti daržus. Tarkime trečdalį lapų ir du trečdalius šieno. Žiūrint, žinoma, kokie lapai. Ąžuolo, beržo, akacijos, graikinio riešutmedžio lapai laikomi agresyviais, t.y. turinčiais visokių stiprių rauginių medžiagų ar dervų ir kurios gali būti pavojingos daržovėms.



Pagalvokite ko norite pasiekti. Jei norite, kad žemė neįšaltų, tada galima uždengti. Jei norite padaryti kaip gamtoje, tada pažiūrėkite į gamtą. Pievoje kiek mulčio? Na, yra šiek tiek. Tai tiek ir darže uždėkite. Taip gamta daro. Žiūrint koks jūsų tikslas. Galiu paaiškinti smulkiau kas vyks uždėjus ar neuždėjus mulčio, jei reikia. Bet iš esmės jau ir taip galima apsispręst.

Žolė po dideliais medžiais neauga turbūt dėl to, kad trūksta saulės šviesos. O klevo lapai nėra agresyvūs?

Pažiūrėkite kiek toliau nuo medžio. Tarkime pietinėje pusėje kur labai gerai apšviesta, bet primėtyta lapų. Lapai žudo žolę po truputį.

Klevo lapai nepavojingi. Tačiau jie yra dideli ir sunkiau sukontroliuojami. Jei uždedi klevo lapų, tai jie nuo lietaus ar sniego susispaudžia, sušlapę sulimpa ir sudaro ištisą plutą, panašią į didelį kartono lakštą, pro kurį sunku prasikalti augalams. O kokios nors kriaušės, liepos ar obels lapai smulkūs. Visada lieka tarp jų tarpeliai ir žolės lengvai pro juos prasikala, oras pro juos prieina ir pluta nesusidaro.

Klevo lapų plutoje paskui sunku padaryti eilutes sėkloms susėti. Pjauti neišeina, nes lapas lengviau pasislenka, nei duodasi perpjaunamas, o nuimti tik toje vietoje kur nori pasėti sėklas irgi neišeina, nes lapai sulipę ir nusiima viskas kartu - ir ten kur reikia, ir ten kur nereikia.

Dedi lapus sausus, o kai jie sumirksta, tai pasidaro sunkiai pakeliami. Dar susijungia, tai paskui sunku juos nuimti nuo lysvės, kai nori pasėti sėklas.

O jeigu taip: sėklą pasėji ar pasodini eilutėmis į žemę. Kai išdygsta keli centimetrai - plonu sluoksniu dedi klevo lapus. Po savaitės ar dviejų savaičių vėl papildai planą sluoksnį, ir taip toliau.