Teisingai, nėra viskas taip paprasta kaip parašyta. Stengiausi surašyti esmę, kuo trumpiau, todėl visko nesurašiau. O visas papildomas smulkmenas galime aiškintis eigoje.
krislas rašė:
Visų pirma, pernykštės žolės aštuonioms lysvėms uždengti reikės laaabai daug - tikrai nepakaks to plotelio, kuris bus dengiamas.
Taip, reikės žymiai didesnio ploto nei daržo plotas. Priklausomai nuo to kokia žolė pas jus augo jos reikės surinkti iš keturis-penkis-šešis kartus didesnio ploto, nei skiriama daržui.
Cituoti:
Antra, ta pernykštė žolė po kelių savaičių sukris ir reikės dengti papildomai, taigi dengiamosios medžiagos poreikis pasirodys didesnis, nei planuota.
Šitaip greitai pernykštė žolė sukrenta vasarą kai stipri mikroorganizmų veikla. Pavasarį, t.y. kovo-balandžio mėnesiais ji gulės nepaliesta. Gegužę ją dar pajudinsit besodindami. O birželį jį pradės greitai skaidytis. Taip, tada reikės dar dadėti. Bet nereikia pergyventi. Visų pirma bus dideli tarpulysviai ir iš jų reikės šalinti žolę, po to praaugs šiek tiek piktžolių, kurias reikės nurauti ir jas vietoje sumulčiuoti ir, jeigu truks, pašienauti kur nors gabaliuką ir atnešti papildomo mulčio. Arba tiesiog daryti didesnius tarpulysvius, kad nereikėtų nešioti mulčio iš toliau. Priedo, priklausomai nuo to, kokį mulčią turite. Jei stambūs stagarai, tai jie kompostuosis lėčiau, reikės rečiau papildyti mulčio sluoksnį.
Cituoti:
Trečia, jei pieva buvo laukinė, joje greičiausiai bus įsigalėjusios daugiametės piktžolės su galingomis šaknimis, kurioms ir pusmetrinis sausos žolės sluoksnis didelio įspūdžio nedaro. Rezultate antroje vasaros pusėje bus aštuonios lysvės su klestinčiom piktžolėm (mulčias visiems patinka). Gera žinia tik ta, kad po mulčiu žemė minkšta ir tos piktžolės raunasi lengviau, nei tradiciniame darže.
Taip, piktžolių bus. Jas reikės nurauti. Tačiau pro mulčio sluoksnį prasikala tik nedidelė dalis stiprių piktžolių: nendrės, vingiorykštės, usnys, builiai, dilgėlės, barščiai ir pan. Ir labai gerai, kad prasikala, nes jos atlieka labai geras funkcijas, t.y. struktūruoja žemę lysvėje savo šaknimis, užkelia mineralus iš gilių sluoksnių, pačios tampa mulčiu, bendrauja su mūsų kultūriniais augalais pridėdamos jiems kokybės ir gamtiškumo. Tačiau mulčiavimo esmė ne nužudyti visas piktžoles, o tik suardyti velėną. Iš po didelio mulčio jau išsikals tik dešimt stipriausių augalų į metrą, kai paprastai išsikala šimtas ar du šimtai. Mums svarbu suardyti velėną, o kad liks piktžolių, tai ne bėda.
Cituoti:
Jei daryti nuo nulio - pirmiausia paklojus kartono, viskas labai supaprastėja. Ir velėna pūdosi, ir sluoksnio storiui ne tokie reikalavimai, ir gal net daugiametės neišlįstų. Tik kartono reikėtų nemažai arba neplono. Trijų sluoksnių kartono (koks naudojamas stambiai tarai gaminti) iki vasaros vidurio nelieka nė prisiminimo.
Taip, kartonas supaprastina priežiūrą, sumažina darbo kiekį, tačiau, kaip minėjau aukščiau - nelieka piktžolių, tai iš karto krenta kokybė. Žmogui reikia pačiam pasvarstyti naudoti kartoną ar nenaudoti.
Vietoje kartono galima naudoti stambius lapus, pvz., klevo. Jie gerai sugula ir padaro plutelę panašią į kartono. Tačiau, žinoma, lapus bus sunkiau sukontroliuoti nei kartoną, bet užtat didesnė produktų kokybė.
Kitas dalykas, gamtinėje žemdirbystėje svarbus dalykas yra gyvenimo būdas, (žr. atskirą forumo skiltį Teorija/Gyvenimo būdas). Kartono naudojimas neveda į nepriklausomybę. Jūs jo turite gauti, atsivežti, nulupti nuo jo lipnią juostą, metalokabutes, lipdukus... O reikėtų stengtis susikurti tokius įgūdžius ir gyvenimo būdą, kad nereikėtų imti medžiagų iš pašalies. Pavyzdžiui, konkrečiai mes kartono niekada nenaudojom, išsiverčiame ir be jo.