Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ant Kov 19, 2024 7:42 am

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 61 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4  Kitas
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Pen Spa 25, 2013 8:28 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Ir ne tik mikroorganizmai, bet ir makroorganizmai. Svarbu, kad sušliauš visi sliekai ir vabaliukai į mulčiuotas vietas žiemoti, o būtent jie paskui ir kuria dirvos struktūrą. Maistą gamina mikroorganizmai, o struktūrą - makroorganizmai. Paskui per jų kanalėlius prieina oras ir drėgmė.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Spa 26, 2013 2:10 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Ar galima kažką daryti jau šiemet, kad kitais metais greičiau įsirengti daržą. Turiu pievos plotą. Jei jį uždengčiau tarkim dar šiemet šienu, būtų naudos ar nelabai?


Pavyzdžiui, bulvėms aš prigrėboju šieno anksti pavasarį ir iki sodinimo jis dar stovi ir neleidžia žolei augti. Uždėjus iš rudens bus dar geresnis efektas. Bet nereikia manyti, kad velėna nupus, jei dabar uždėsi mulčio. Norint nupūdyt reikia dėti nuo pavasario ar bent nuo vasaros pradžios. Dabar per vėlu. Nebent, sakau, tokiems kaip bulvės augalams.

O smulkesniems - burokėliams, morkytėms ir pan. - reikėtų žemę sukasti, jei nėra nupūdytos ir norima staigiai pradėt daržus. Ir kasti labai gerai rudenį, nes pavasarį tikrai nėra laiko. Reikėtų kuo daugiau padaryti rudenį. Plius sukasus iš rudens ir numulčiavus, tai žemė dar suslūgs nuo lietaus ir sniego, o dėl mulčio subėgs sliekai ir vabaliukai ir jau pradės kurti dirvožemio struktūrą - kanalėlius ir grumstulėlius.

Taigi, jei norima daržą pilą įsirengti pradedant nuo dabar ir turint tik velėną, tai reikėtų nors pusę lysvių sukasti ir užmulčiuoti. O kitos pusės galima nekasti ir užmulčiuoti. Sukastose sėsis morkos, burokėliai, pupos, pupelės, žirniai, pastarnokai, mangoldai, ridikėliai, ridikai, roputės ir t.t. O nesukastose sodinsis daigai - kopūstų, pomidorų, dumplainių, agurkų, sėsis cukinijos, agurkai, moliūgai, patisonai, sodinsis bulvės, topinambai ir pan.

Reikėtų pasiskaičiuoti kiek ir ko norima užsiauginti ir pasiskaičiuoti tada kiek lysvių reikia susikasti, o kiek nereikia.

Sukasus lieka velėna. Ją galima panaudoti šiltlysvėms daryti. Šiltlysvėse labai gerai augs agurkai, moliūginiai. Tik nereikia daryti šiltlysvės aukštos. Padaryti maksimum iki kelių, galima ir žemesnę. Dar suslūgs. Reikia turėti omenyje, kad šiltlysvės greičiau įšyla, tačiau labai greitai ir drėgmę išgarina. Jas reikės laistyti. Todėl kuo aukštesnę darai, tuo daugiau laistyti. Šiltlysves reikėtų įrengti prie šulinio, prūdo arba turėti šlangą ar kitą vandens tiekimo įrankį. Agurkams siūlyčiau pusmetrio pločio ir trisdešimt centimetrų aukščio šiltlysves iš velėnos. Dar ant viršaus normalios žemės pabarstai, kad būtų į ką pasėti. Metro aukščio šiltlysvių nedaryti, nes jos greitai džius, reikės daug laistyti, o su vandeniu išsiplaus bakterijų ir grybelių pagaminti fermentai ir vitaminai visokie. Kuo aukštesnė lysvė, tuo prastesnė kokybė. Reikia daryt kuo natūraliau, kuo žemesnes.

Kiti darbai rudenį - sėja. Galima pasisodinti topinambus, medžius, pasisėti pastarnokus, morkas, nes pavasarį tikrai laiko nėra. :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Spa 29, 2013 12:37 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Spa 25, 2013 10:41 am
Pranešimai: 15
Ačiū. gaila bet teks sukasti matyt vis tik nemažai...


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Lap 04, 2013 10:14 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Lie 30, 2013 7:49 pm
Pranešimai: 406
o sakykite, ar yra kas auga ir ne prie dideles saules...yra like seno tvarto pamatai, bet ebda, kad jie uzstoja pietus, nera auksti, na koks metras, bet vis tiek. Ten prie tos sienos buvo kompostine, kurios paavsari neliks, ir norisi gera likusi plota isnaudoti. Bet kas augtu tokioje vietoje?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Lap 04, 2013 10:39 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pir Vas 18, 2013 8:53 pm
Pranešimai: 57
Miestas: Vilnius/Širvintų raj. Totoriškis
Gintare rašė:
o sakykite, ar yra kas auga ir ne prie dideles saules...yra like seno tvarto pamatai, bet ebda, kad jie uzstoja pietus, nera auksti, na koks metras, bet vis tiek. Ten prie tos sienos buvo kompostine, kurios paavsari neliks, ir norisi gera likusi plota isnaudoti. Bet kas augtu tokioje vietoje?


Raudonžiedės pupelės (P. coccineus), o jų neturint paprastas vijoklines (P. vulgaris).


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Bir 03, 2014 3:26 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Kov 21, 2014 4:22 am
Pranešimai: 606
Miestas: Kaunas
Visur tik rašoma, kad norint greituoju būdu įdirbti žemę, reikia ją sukasti, o gal būtų galima smulkiau tą procesą aprašyti (ar gal kur nors jau aprašytas?): ar kasti su žole apverčiant, ar pirmiau tą žolę kokiu kauptuku nukaupenti, o paskui tik šaknis sukasti, kaip paprasčiau išpurtyti velėną? Kai šiemet kasėm sulytą žemę, buvo labai sunku išpurtyti, tai išsidėliojusi velėnos gabalus džiovinau kelias dienas, tik paskui purčiau. Gal kokių paprastesnių būdų yra tam pirminiam įdirbimui?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Bir 03, 2014 7:00 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Galbūt yra įvairių būdų ir skirtingose velėnose kitokie būdai geriau tiks. Be to, nedaug praktikos turiu kasime, bet man paprasčiausias yra toks variantas kai kasi negiliai, apverti velėną ir suskaldai į mažiukus gabaliukus, tada su grėbliu volioji pirmyn atgal. Žemės nubyra, o likusias žoles ir šaknis nugrėbi į tarplysvį. Ir vėl volioji. Kiti sakė labai gerai su šakėmis išsipurto. Paimi velėnos gabalus ir išpurtai. Dar kiti sako, kad rankomis išpurtyti lengviausia, nes kontroliuoji labiausiai velėnos gabalą.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Lie 18, 2014 11:05 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Lie 11, 2014 12:44 pm
Pranešimai: 4
Kitais metais planuoju eksperimentinį gamtinės žemdirbystės plotelį 10x10 m. Kol kas patirties turiu tik su bulvių
sodinimu į velėną, bet tai ne GŽ.

Pradžiai renkuosi vietą. Pirmas variantas - pietinis šlaitas apie 3-5% (sunku iš akies nustatyti), priesmėlis, koks 120 m nuo namo, už kalvelės ir aplinkui 5 metus bus javų monokultūros, šiuo metu apyskurdė pieva. Antra - kieme, 15 žingsnių, žemė yra suplūktas smėlis, žvyras, molis. Šalia reikėjo kasti keletą duobių, tai apie 40 cm reikėjo daužyti su dalba. Auga samanos ir skurdi pieva ale veja, aplinkui bus ta pati veja. Saulės abiem variantais vienodai visą dieną iš visų pusių, dėl to kitos vietos atmestos, jokio pavėsio, jokios užuovėjos.

Padėkit apsispręsti arba išvis ieškoti trečio varianto :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Lie 18, 2014 1:56 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 9:35 pm
Pranešimai: 563
Miestas: Širvintų raj.
Pirmas variantas neblogas. Galėtų būti pievos vietoj javų. Bet ką gi padarysi.
Daržas prie namų geriau būtų. Ką ten po statybų viskas taip susiplukė? Gal verta daryti stipriai banguotas lysves. Taip gal pavyktų ten dirvos struktūrą greičiau pagerinti?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Lie 18, 2014 3:31 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Lie 11, 2014 12:44 pm
Pranešimai: 4
Eimute rašė:
Pirmas variantas neblogas. Galėtų būti pievos vietoj javų. Bet ką gi padarysi.

Kadangi plotų per daug, tai išnuomavau, nes už apleistus ir mokesčiai didesni ir kaimynai kreivai žiūri.
Eimute rašė:
Daržas prie namų geriau būtų. Ką ten po statybų viskas taip susiplukė? Gal verta daryti stipriai banguotas lysves. Taip gal pavyktų ten dirvos struktūrą greičiau pagerinti?

Taip, po statybų, nors jau ne vieni metai praėjo. Kaip tvarkytis, tai jau sekantis klausimas, pirma reikia išsirinkti vietą. Kadangi mano pagrindinis kriterijus - saulė, tai atkrenta visi ne pietiniai šlaitai, vietos, kur auga dideli medžiai ir pan. Tada atstumas nuo namų. Tai ir renkuosi dabar kas geriau: ar visai po ranka, kur nuolat eisi pro šalį, bet lygi vieta ar pietinis šlaitelis, bet net nesimatys pro langą?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Lie 19, 2014 10:59 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 9:35 pm
Pranešimai: 563
Miestas: Širvintų raj.
Geriau arčiau. O toliau galima bulves ar kažką, kas nekenkia truputį juos ir pamiršti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Lie 20, 2014 6:32 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Sunku patart nematant situacijos ir dirvožemio. Aš irgi siūlyčiau pabandyti ir ten, ir ten. Ir praktikoje išaiškėtų kur geriau. Taip pat galima pagalvoti ir ne apie ištisą dieną apšviestus plotus. Gal pavyktų atrasti plotelių kur tik dešimt procentų būna šešėlio ar dvidešimt. Tokios vietos irgi puikiai tiktų daržams. Šakniavaisiai ir lapiniai gali augti ir jei trečdalį ar pusę dienos šešėlis. Derlius mažesnis, bet jei kitos išeities nėra, tai pasidomėti augalais, kurie labiausiai pakenčia šešėlį ir juos sodinti į tokią vietą, o kitus augalus - į ištisai saulėtą vietą.

Jeigu kieme žemė suplūkta, tai galima banyt ją padaužyt ir permaišyti su lapais ar puriomis žemėmis. Galbūt ji įkasama lengviau kai drėgna? Jei niekaip neįveikiama, tada galima supilti juodžemio ant viršaus ir suformuoti iš jo lysvę. Bet jei lysvė pakelta nuo žemės paviršiaus, tada ji būna šiltesnė, tačiau ir sausesnė. Jau reikia žiūrėt, gal reikės laistyti retkarčiais. Jau ne taip gamtiška. O normalioje žemėje pasodintų daržų nelaistom niekada.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Spa 16, 2014 11:10 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Šeš Kov 01, 2014 10:02 am
Pranešimai: 107
O pirmais metais, ko gero, derlius nedidelis buna? Nes atrodo aš stengiausi, bet visko mažai gavosi :) Ar naudojat karvės mėšlą įsibėgėjimui? Aš kažkaip jo visai nenoriu dėt daržan.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Spa 16, 2014 11:44 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Nenaudojam karvės mėšlo. Irgi nesinori jo dėti į savo daržą. Visgi tai yra š... :) Gamtoje mėšlo labai mažai būna, o prie mėšlo krūvelės gyvuliai neėda, truputį toliau paeina. Visur kur smirda gamta signalizuoja, kad neiti ir nevalgyti. Ar prie š.. ar prie nudvėsusio gyvūno nerenkame uogų ar žolių.

Mieste mikrobiologinis fonas prastesnis, tai ten gal ir galima panaudoti kokį nors bakterijų užkratą. Bet kaimo teritorijose, gamtoje, mikroorganizmų ir taip pakanka ant lapų ir žolės, ir nereikia užvedinėt proceso.

Normalius derlius galima gauti ir pirmais metais. Juk kitose žemdirbystės formose ariama, o tai reiškia, kad jiems kiekvieni metai yra pirmi metai. Ir jiems vis tiek užauga dideli derliai. Todėl ir gamtinėje žemdirbystėje ir pirmais metais galima gauti didelius derlius. Tačiau kadangi žemė neariama, ji su metais darosi vis puresnė, žemės kokybė gerėja, gyvūnėlių dirvoje daugėja, organikos daugėja, šaknų daugėja, drėgmės daugėja, tai antrais, trečiais, ketvirtais metais derlius dar PRIEDO padidėja. O normalius derlius jau galima ir pirmais metais gauti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Spa 16, 2014 5:11 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 9:35 pm
Pranešimai: 563
Miestas: Širvintų raj.
Prieštarauju. Jei žemė derlinga ir taip, tai gal būt. Na turi žmonės tokių daržų, apie kuriuos sako: metu sėklą ir viskas auga. Bet jei priesmėlis ar sunkoka žemė, tai pirmais metais duos derlių tie, kuriuos galima storai apmulčiuoti: bulvės, pomidorai, porai, sunkioje dirvoje kopūstai, neblogai užaugs pupelės. Šakniniai neužaugs, salotos ir panašūs irgi nelabai. Pirmais metais gerai į dirvą įmaišyti komposto, jei yra galimybė.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Spa 16, 2014 6:34 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
:) Prieštaravimo nėra, nes aš ir kalbu apie derlingą normalią žemę. O apie smėlį ar molį yra kita šneka. Ant smėlio ir molio neužaugs niekas ir ūkininkaujant pagal kitas sistemas.

O Jolitabal turėjo omenyje garsią frazę, kad konkrečiai gamtinėje žemdirbystėje pirmais metais nesitikėkit stebuklingų derlių. Suprask, kad pirmais metais neįmanoma gauti normalaus derliaus, o po trijų-penkių metų jau gausi normalius derlius. Ne. Taip nėra. Jau pirmais metais galima gauti normalius didelius derlius. Nereikia galvoti, kad turėsi pirmus tris metus kentėti ir nurinkti bulvių mažiau nei pasodinai, o iš metro tik tris svogūnus. Ne. Jei imam kaip ir kitos žemdirbystės sistemos - normalią žemę, tai gauname pirmais metais normalius derlius. Jeigu imam smėlį, tai su bet kokia žemdirbystės sistema pirmais metais bus blogai. Čia kitas klausimas. Tad prieštaravimo nematau.

Tačiau jei pereinam prie šitos kitos temos, tai taip, dažnai taip būna, kad pradedantys gamtinę žemdirbystę paima bet kokią žemę ir sodina ir skundžiasi paskui, kad neauga. Na, tai niekas ir neturi augti. Kitose žemdirbystės sistemose kažkaip nekyla minčių sodinti į smėlį, o gamtinėje žemdirbystėje, gal todėl, kad užstoja žemės spalvą velėna arba mulčias, gal todėl neteikiama reikšmė dirvožemiui. Ir tada pradedami lyginti nesulyginami dalykai - močiutės daržas juodžemyje gerai auga, o štai mano - smėlyje pagal GŽ neauga. Kaip gi taip gali būti? O todėl, kad žemė pas tave prasta. Negalima lyginti tokių dalykų.

Todėl, nors gamtinėje žemdirbystėje galima auginti daržoves ant bet kokios dirvos, bet to nedarykim, nes tas sunku. Ant gryno smėlio galima auginti, bet reikės labai daug mulčio ir aktyviai jį dėti. Kam vargti? Imam apynormalią daržo žemę, kaip ir visi kiti pasaulio gyventojai ima. Ir į ją sodinam.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Spa 16, 2014 9:12 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 9:35 pm
Pranešimai: 563
Miestas: Širvintų raj.
Bet yra Lietuvoje rajonų, kuriuose daržo juodžemio dirva retenybė: pvz. Širvintų rajonas. Tai nereiškia, kad čia neįmanoma auginti daržovių arba būtina pilti aibes mėšlo ar trąšų.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Spa 17, 2014 1:20 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Kov 21, 2014 4:22 am
Pranešimai: 606
Miestas: Kaunas
Aš pavasarį numačiau vietą topinambams patvory, bet kai prakapsčiau, paaiškėjo, kad ten visiškas smėlis, bet kad jau ten suplanavau, tai ir susodinau... Kas užaugo, dar netikrinau, mulčio irgi pagailėjau. Stiebai gerokai mažesni nei augančių geroje žemėje (nors jie auga irgi nesodinti, o tik tie, kurių neradom kasdami). Ar galima tą smėlį paprastu būdu paversti geresne žeme, nenukasant ir neprinešant žemės iš kitur? Ar tuos stiebus dabar nupjauti ir jais bei dar kažkuo mulčiuoti, jei noriu gumbus pasilikti pavasariui, ar tegu jie styro per žiemą (jiems styrant būtų sudėtinga mulčiuoti)? Taip vis ant smėlio kraunant mulčių, jis susimaišytų su smėlių ir virstų žeme? (istoriškai, man atrodo, taip juodžemis ir klostėsi, tik gal tokiam procesui daug laiko reikia?)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Spa 17, 2014 8:42 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Bet yra Lietuvoje rajonų, kuriuose daržo juodžemio dirva retenybė: pvz. Širvintų rajonas. Tai nereiškia, kad čia neįmanoma auginti daržovių arba būtina pilti aibes mėšlo ar trąšų.


Taip, bet rajonai be juodžemio nesusiję su posakiu, jog pirmais metais gero derliaus gamtinėje žemdirbystėje nesitikėkit. Tikėtis galima ir gauti galima. Tą tezę reikia išguiti iš gamtinės žemdirbystės aplinkos. Nes jau pirmais metais galima gauti gerus didelius derlius.

O apie sodinimą nejuodžemio rajonuose kita šneka. Taip yra tokių rajonų. Ką daryti tokiu atveju? Tokiu atveju siūlau ieškoti geresnės žemės sklype. Kad ir lygus sklypas, kad ir Širvintų rajone, bet vienam sklypo gale gali būti šiek tiek geresnė žemė už kitą. Vienur galima rasti kažkiek molio, kitur smėlio. O net, jeigu ir visur smėlis, žvyras, tai netgi tada kažkurioje vietoje laukiniai augalai auga geriau. Kodėl? Vien dėl drėgmės. Praeina ten aukščiau gruntinis vanduo ir jau net plika akimi matosi, kad augalai geriau auga. Tad pradžioje susirandam vietą geresnę ir ten sodinam lepesnes daržoves. O į likusį smėlį kišam kaip ir Eimutė sakė, daržoves kurios pakenčia didelį mulčio sluoksnį arba daržoves, kurios pakenčia smėlį ir drėgmės trūkumą. Čia tiks morkos, pupelės, svogūnai, bulvės, pomidorai, dumplainiai, laiškiniai daugiamečiai svogūnai, braškės... Jei per sausras turim galimybę užpilti vandens, tai puikiai augs ir moliūgai, ir agurkai. Moliūgai lapų didelių neaugins, bet vaisiai užauga normalaus dydžio. Agurkai nors ir mėgsta drėgmę, bet jų virkščios ilgos, galima daug primulčiuoti, o nuo mulčio gaunasi daug drėgmės. Pas mus agurkai auga ant smėlio. Jeigu lapai gražūs, tai nepilu vandens, bet jeigu sausra ir lapai pradeda geltonuoti, tada užpilu. Jei sodinčiau normalioje žemėje, tai laistyti nereikėtų.

Cituoti:
Ar galima tą smėlį paprastu būdu paversti geresne žeme, nenukasant ir neprinešant žemės iš kitur? Ar tuos stiebus dabar nupjauti ir jais bei dar kažkuo mulčiuoti, jei noriu gumbus pasilikti pavasariui, ar tegu jie styro per žiemą (jiems styrant būtų sudėtinga mulčiuoti)? Taip vis ant smėlio kraunant mulčių, jis susimaišytų su smėlių ir virstų žeme? (istoriškai, man atrodo, taip juodžemis ir klostėsi, tik gal tokiam procesui daug laiko reikia?)


Taip, taip juodžemis ir susidaro. Augalai prikaupia medžiagų iš oro ir todėl augalams augant smėlio dykumoje ir vis nukrentant augalo atliekoms ant žemės, dirvožemis vis gerėja. Bet teisingai, tam reikia ilgo laiko, nes tarkim pievoje milimetras juodžemio atsiranda per metu laiko. Jeigu dėsime papildomo mulčio, tai juodžemio atsiras per metus daugiau. Bet irgi ne taip greitai. Greitai galima tik atnešti juodžemio ir įterpti į smėlį. Mulčiuojamas dirvožemis gerėja. Bet lėtai. Jei ten kur topinambai pamulčiuosi, tai penkis metus vis tiek jie neaugs. Nes taip greitai nepagerės žemė. O topinambų stagarai kieti, tad jie nepus iki pavasario. Norint nenešti juodžemio ar komposto iš kitur ir greitai pagerinti žemę, man ateina tokia mintis. Reikėtų sukrauti krūvą organinių atliekų iki kelių ir kompostuoti metus laiko. Susidarys kompostas ir į tą kompostą sodinti. Taip būtų greičiausiai, nes prireiktų tik metų laiko. O jei tik auginti ir mulčiuoti, tai reikės daug daugiau metų, kad žemė atsigautų.

Noriu atkreipti dėmesį, kad toks didelio sluoksnio organinių atliekų kompostavimas yra labai panašus į komposto gaminimą ar natūralų kompostavimosi procesą pievose. Vyksta tas pats procesas - augalų liekanos virsta juodžemiu. Tad ar yra skirtumas ko atnešti pas save smėlio praturtinimui. Arba neši kompostą, juodžemį arba neši mulčią ir iš jo darai juodžemį vietoje. Vis tiek reikia nešti. Žinoma, kompostuoti vietoje šiek tiek geriau, bet iš esmės tai yra tas pats - teks atsinešti. Todėl šioje vietoje mums neturėtų trukdyti dogma, jog gamtinėje žemdirbystėje negalima atsinešti dirvožemio iš kitur. Tiesiog jeigu turime vien smėlį ir norime gero derliaus, tada atsinešam juodžemio ir įterpiam. Ne GŽ veiksmas, bet užtat turim greitą dirvos pagerinimą. Čia yra išimtinė situacija. O išimtinėse situacijose galima ir palaistyti, ir atsinešti juodžemio. Beje, konkrečioje situacijoje trūksta drėgmės. Tad topinambus atgaivintų arba papildomas laistymas arba molio įterpimas po žeme. Molis kaip ir neturi maistinių medžiagų, bet iškasus duobę, įdėjus į dugną molio ir smėlį gražinus į vietą ir pasodinus ten topinambus jie augs geriau vien dėl drėgmės, kuri molyje išsaugoma kaip kokioje kempinėje. Maisto medžiagų kaip ir nepridėsi, bet topinambai augs.

Tai čia tokie išimtiniai atvejai kada galima naudoti ne gamtinius metodus dirvožemio atstatymui. Bet jeigu turim normalią žemę, tada daržų visiškai nelaistom ir nededam jokio mėšlo, komposto, juodžemio ir pan.

Tačiau net ir turint tokį išimtinį atvejį nebūtina atsitysti pas save iš kitur juodžemio, komposto ar didelio kiekio mulčio. Galima išsiversti ir taip. Pavyzdžiui mes dalyje sklypo turime smėlį, bet jo nepuolame gerinti juodžemiu. Tiesiog auginame tame smėlyje tą, kas auga smėlyje. Viršuje jau išvardinau. Ir žemė po truputį gerėja ir su laiku toje vietoje galėsime auginti ir kitas daržoves. Esmė yra nejausti trūkumo ir jeigu tu užsiaugini daržoves smėlyje (plius dalį auginame turimoje geroje žemėje), tai kam tau neštis juodžemį iš kitur? Tiesiog pasieki tikslą nenešdamas iš kitur. Juk tikslas prasimaitinti, o ne gauti didelį derlių pirmais metais. Ir toks variantas jau yra pagal gamtinę žemdirbystę. Turi tą patį smėlį, bet išsiverčiam be juodžemio atnešimo.

Konkrečiai reikėtų pabandyti Fleitutės sklype taip išsidėlioti daržoves pagal dirvožemį, kad ir neatnešant iš pašalies juodžemio jos šeima pramistų iš turimo sklypo. Tas turėtų būt įmanoma. Reikia tik praktikos, žiūrėt koks dirvožemis kam tinka ir išdėlioti augalus teisingai. O jeigu tas nepavyks, va štai tada jau atsinešti juodžemio, nes be jo šioje ekstra situacijoje neįmanoma. Ir atsinešti konkrečiai juodžemio, o ne mulčio, nes juodžemis jau paruoštas ir nereikės laukti metų laiko. Bet kaip sakau, pirma reikėtų pabandyti išsiversti be to.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Spa 17, 2014 9:23 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 9:35 pm
Pranešimai: 563
Miestas: Širvintų raj.
Pas mane topinambai puikiai auga smėlyje be jokios priežiūros. Derlius irgi geras, nors patys stiebai netokie aukšti užauga. Topinambai kažkaip sugeba savimi pasirūpinti :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 61 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007