Gamtoje tuščių vietų nėra. Visi plotai yra užimti. Dažniausiai ten įsitvirtinę daugiamečiai augalai.
Laikinai neapžėlę yra dykumos, ugnikalnio išsiveržimo vietos, uolos, šalčio, drėgmės, rūgštingumo, druskingumo ar kitų gamtos jėgų paveiktos vietos. Tačiau gamta iš karto imasi „gydyti atsivėrusias žaizdas“, aptraukti jas nauju gyvos „odos“ sluoksniu. Vos tik sustingus ugnikalnio lavai ant jos įsikuria dumbliai, kerpės, bakterijos, grybeliai, kurie paruošia vietą skurdžiai augalija, kuri paruoš vietą vešlesniai augalijai, o ši dar vešlesniai, kol susikurs stabili ekosistema su užimtomis visomis nišomis.
Taigi, iš esmės gamtoje visos vietos yra užimtos. Tačiau gamta nuolatos pasėja naujų augalų. Kaip ji tai daro, jeigu visos vietos jau užimtos?
Gamta panaikina vienus augalus, o į jų vietą pasėja kitus. Dažniausiai šis vietos atlaisvinimas nėra nei žiaurus, nei amoralus, nei kaip kitaip neigiamas. Dažniausiai tai yra pozityvus, teigiamas gamtos jėgų pasireiškimas per ekosistemų vystymąsi ar gyvūnų veiklą. Pavyzdžiui, šernas išknisa ir suėda gardžią šaknį. Juk tai yra teigiamas, geras veiksmas - prasimaitina šernas, o kaip šalutinis poveikis atsiranda tuščia vieta vietoje suėsto augalo. Atsiveria galimybė naujai gyvybei. Antras pavyzdys, medis auga, todėl meta vis didesnį šešėlį. Nuo šešėlio miršta po juo esantys augalai ir iš karto į jų vietą stoja nauji, paunksmę pakenčiantys augalai. Taip vystosi ekosistema.
Taigi, gamta atlaisvina erdvę naujiems augalams. Norėdami pasėti naujus augalus mes irgi turėsime pašalinti toje vietoje jau augančius augalus. Dažniausiai įvairiose žemdirbystės formose tai daroma gamtą niokojančiomis priemonėmis - giliu arimu, chemikalais, o gamtinėje žemdirbystėje mes žemę įdirbinėsime gamtai draugiškais būdais.
Kokie tai būdai?
Ryt poryt parašysiu, laukite tęsinio.
