Ne, paėmus nuo skiepytos šakos sėklytes iš jų neišaugs lygiai tas pats. Išaugs arba geresnis dalykas, arba blogesnis, arba panašus, bet ne toks pats. Būtent todėl ir skiepyja žmonės, kad nori lygiai tokio paties.
Imkime obels žiedą esantį ant skiepytos šakos. Ten yra kuokeliai ir piestelė. Piestelėje - moteriški genai, ant kuokelių - vyriški. Kai žiedadulkės nuo kuokelių patenka ant piestelės - gimsta sėklos. Obuolyje yra šešios, aštuonios ar dvylika sėklyčių. Visos jos atsirado žiedadulkėm patekus ant piestelės. Tarkim dvylika sėklyčių, tai galėjo būti taip, kad viena žiedadulkė atskrido nuo vieno medžio, kita - nuo kito medžio, trečia nuo trečio... Ir išėmę visas dvylika sėklyčių iš to paties obuolio ir pasėję jas gauname dvylika skirtingų obelų. Iš vieno obuolio.
Galima padaryti taip, kad žiedadulkės atskristų būtent nuo tos pačios obels, t.y., kad ji susikryžmintų su savimi. Pavyzdžiui, jei obelis auga viena laukuose ir iš niekur daugiau negauna žiedadulkių, tai ji susikryžmina su savimi. Gali net nuo to paties žiedo kuokelių ant to pat žiedo piestelės patekti žiedadulkės, bet vis tiek visos obelys bus skirtingos, nes taip jau yra.
Čia kaip pas žmones. Susijungia ta pati moteris, ir tas pats vyras, ir gaunasi vaikas vis kitoks. Panašus, bet kitoks. Kiekvienas unikalus. O jei moteris ta pati, o vyras vis kitas, tada vaikai dar skirtingesni gaunasi, kaip ir su obelimis pirmame variante.
O skiepyjimas tai ne gimimas, skiepyjimas prilygsta klonavimui ir su visomis klonavimo pasekmėmis - silpnumu, neatsparumu, ligomis, trumpesniu amžiumi. Visada kai išvedinėjamos naujos veislės jos daromos iš sėklų, o skiepyjimas tik padauginimui esamos medžiagos.
Kadangi gyvename kapitalizme, kur viskas tiražuojama ir vienodinama, todėl ir medeliai medelynuose parduodami unifikuoti, t.y. lygiai tokie patys. Kapitalizmas siekia, kad visuose žemynuose būtų lygiai tokia pati Coca-cola ir tokie pat Hamburgeriai. O gamtoje priešingai - kiekvienas augalas yra unikalus, net jei labai panašus, bet jis vis tiek skiriasi. Gamtinėje žemdirbystėje irgi nenorime vienodumo, norime unikalumo, rankų darbo, gamtiškumo, todėl renkamės neskiepytus medelius.
Šiuolaikiniams medelynams to nesuprasti. Jie veikia pagal unifikavimo modelį. Nes taip įprasta. Gyvename tokioje sistemoje kur žmogus nori žinoti ką perka. Jei medelynas pardavinės sodinukus ir paklausus kokia čia veislė, pasakys, kad na, tiksliai nežinom, turėtų būt kažkas panašaus į Telisare, tai šiuolaikiniam žmogui nesuvokiama kaip galima pirkti katę maiše. O štai aš kaip tik priešingai, ieškau neskiepytų medelių, jie tokio skonio, kokio nerasi nei viename medelyne, unikalūs. Ir aišku stipresni, atsparesni, ilgaamžiškesni. Bet tokių naujoviškų žmonių dar nedaug yra ir medelynų naujoviškų dar nedaug yra. Bet jau atsiranda po truputį.
Skiepyti auginami dėl įpročio, dėl įvaizdžio, dėl to, kad "taip reikia", "taip visi daro". Pasikeis ideologija kada nors ir visi augins iš sėklų. O dabar turim ką turim.