Cituoti:
Na, kai tos avietės suauga į tirštą mišką, neįmanoma prie jų prieit nei skint, nei mulčiuot, tai norisi bent kiek praretint, bent jau senus stiebus išlaužant. Juk taip uogos turėtų gauti daugiau šviesos ir augt didesnės?
Nebūtinai šviesoje uogos augs didesnės. Ne tik šviesa duoda derlingumą, bet ir maitinimas, drėgmė. Jei duosi šviesą, o nuo to sumažės dirvožemio drėgmė ir maisto medžiagų pradės trūkti, tai uogos kaip tik nebus didelės ir nebus jų daug. O nuo saulės dar ir iškepa kartais uogos, susitraukia. O miške, pavėsyje būna sultingos ir didelės, tik pasirodo savaitę ar dvi vėliau už augančias šviesoje. Taip pat dydis aviečių priklausys nuo apdulkinimo. Jei apdulkinta nedaug žiedų, tai visa šaknų energija bus atiduota išmaitinti nedidelį kiekį uogų, reiškia kiekviena uoga gaus daugiau energijos ir bus didesnė. Čia su visais augalais taip - jei mažiau obuolių, tai jie stambesni bus, jei nuskini braškių žiedus ir palieki tik porą, tai užaugs mažiau braškių, bet didesnių.
Tai niekas nesako, kad negalima išlaužyti senų stiebų ar susisodinti avietes eilėmis, lysvėmis, kad būtų patogu prieiti. Galite daryt. Bet iš gamtinės žemdirbystės pusės raginame daryti kuo natūraliau. Būtinai paskaičiuokite darbą, kurį įdedate į laužymą, pabandykite ir derlių paskaičiuoti. Aš kelis metus laužiau avietes, bet gautas rezultatas nenudžiugino. Kai kurios avietės net susilpnėjo! Taigi, nereikia manyti, kad duosi daugiau šviesos ir jau viskas susitvarkys. Kartais geriau nieko nedaryti ir darbo sutaupai ir derlius net didesnis kartais. Ir paskui galvoji - na kam aš tiek vargau. Va šiemet nieko nedariau ir vis tiek kasdien skyniau avietes, kad daugiau ir negalėjau suvalgyti. Tai kam dirbti, jei ir be darbo pasisotinau? Tradicinėje žemdirbystėje prigalvota labai daug ritualų, kurių iš tiesų nereikia daryti. O žmonės daro, vargsta ir tuščiai. Reikėtų daugiau stebėti gamtą, sekti savo gyvenimo būdą, žiūrėti ar esi sotus be papildomo darbo ir, jeigu taip, tai nedaryti tų bereikalingų veiksmų.