Taip, gamta gali būti labai įvairi, bet joje ne tik nuostabios pievos ar šviesūs miškai, yra ir drėgnų pelkėtų vietų, yra ir natūralių brūzgynų šabakštynų, tikrai visko yra ir turi būti, juk yra gyvūnų, kurie būtent tokias vietas mėgsta. Jiems gerai, žmonės negąsdina, nes tokių vietų nemėgsta
Nežinau kaip kitų šalių, bet didelė Lietuvos plačiosios visuomenės dalis dar tik antra karta nuo žagrės ir nors jaunystėj bėgę nuo žemės, dabar labai mielai gręžiasi atgal į ją. Anksčiau visi savaitgaliais traukdavo į kolektyvinius sodus, dabar jau daug kas ten ir gyvena. Sako, anksčiau tėvams pamačius naują vaikų namą ir paklausus, kur rūsys, vaikai išdidžiai sakydavo, kad jų rūsys tai Maxima, bet jau atsikando plastmasinių daržovių... ir kaip moka pradeda auginti patys. Arba bando prisiminti, kaip tėvai ir seneliai taip daro, arba gręžiasi į naujoves kaip GŽ. Ir daug tų, kurie neturi ir nenori daržų, pamatę kad ir tą pačią nušienautą pievelę, nusiraškę ką tik prinokusią braškę, suvalgę pomidorą ar agurką, ką tik nuskintą nuo stiebo, žavisi be galo be krašto skonio turtingumu, net jei jie auginti ne pagal GŽ, o pomidoras - iš šiltnamio... Įdomu dabar bus palyginti, koks skonis bus auginant pagal GŽ
Ir mokslininkai, ir su aukštaisiais keliasi į kaimus, o jų kolegos slapčia pavydi tokios drąsos... Jei lietuviai taip nesižavėtų žemdirbyste, leidyklos masiškai neleistų knygų apie sodą ir daržą, prekybos centrai pavasarį nebūtų prikrauti sėklų, gėlių svogūnėlių ir daigų sodinimui skirtų substratų... Neturintys nė lopinėlio žemės, žmonės augina vazonuose, balkonuose, po daugiabučių langais...
Taip, tradicinis kaimas ir man ne prie širdies būtent dėl gyvulių ir aplink juos zujančių musių bei dar baisesnių kraugerių. Bet tradiciniai sodai ir daržai - gražu. Kaip ir didžiajai daliai šiuolaikinės visuomenės. Didelės suartos vagos - negražu, mažas išravėtas daržiukas prie namų - labai gražu
Taip, kiekvienas skirtingai suvokia estetiką, kiekvienas iš gamtos nori skirtingų dalykų. Yra tokių, kuriems patinka, kai ant vienos obels auga 5 rūšių obuoliai, kitam rūpi, kad patvory augantis medis neįkištų šakų pas kaimyną, nes tas ims bartis.
Taip, žinant GŽ principus kiekvienas gali pasirinkti, kiek GŽ naudos savo darže, o matydamas gerus rezultatus galės kilti į vis aukštesnį lygį. Arba ką nors ne taip padarys, nusivils ir viską mes
Ir tie lygiai priklauso nuo daugelio aplinkybių, kaip jau rašėt, vienokia GŽ (ar jos bandymas) 6 arų sklypelyje, kitokia 30 arų, dar kitokia hektaro dydžio sklype, kur daržo neriboja kaimynų tvoros. Kiekvienas džiaugiamės tuo turtu, kurį lietuviai nuo seno brangina - sava žeme, ir stengiamės ją puoselėti, kaip išmanom. Ir jei yra būdas, kad ir gamtai būtų gerai, ir žmonėms patogu bei naudinga - juo būtina pasinaudoti
Beje, Fleitutės šeima tai tie patys mokslininkai, su aukštaisiais, dirbantys prie kompiuterių, bet senelių ir tėvų išmokyti draugauti su žeme ir vėl ją naujai atrandantys, o kartu mokantys ją pamilti ir savo vaikus...