Gamtinė žemdirbystė
http://gz.home.lt/

Forumiečiai, kartu kuriame miško sodą
http://gz.home.lt/viewtopic.php?f=14&t=94
Puslapis 26

Autorius:  Laimis Žmuida [ Tre Bal 17, 2013 8:36 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Geoff Lawton

Cituoti:
Nelabai suprantu/žinau ''gojaus formos'' termino.


Na, tokia forma kaip boružės iš šono žiūrint. Iš kraštų mažiausi medeliai, paskui didesni, centre didžiausi, o paskui vėl mažėja. Vėjas ateina, pakyla ir už gojaus nusileidžia. Maždaug taip atrodo:
http://rickcollier.photoshelter.com/img/pixel.gif

Geresnės foto dabar nerandu. Gojeliai susiformuoja laukuose ir labai efektyviai saugosi nuo didžiulių vėjų iš visų pusių. O vėjai laukuose dideli. Tačiau jei jūsų sklypas apsodintas medeliais, tada neverta daryti gojaus formos, nes ji skirta laukams. Tereikia tvirtinti perimetrą ir laukti kol užaugs.

Cituoti:
Nelabai skiriu baltalksnį nuo juodalksnio , bet šiais metais pasidomėsiu,bandysiu atydžiau patyrinėti jų skirtumus , bet kažkaip yra įsitikinimas , kad pas mus tik juodalksniai auga. Kadangi tai lietuviškas medis , tai gal turės tas bakterijas, šiais metais kasdamas patyrinesiu šaknis jų. Ta pati reikės pažiūrėt pas šaltalankius.


Baltalksnio lapai smailūs, o juodalksnio apvalūs. Taip pat skiriasi kamienas. Bet šie alksniai tarpusavyje kryžminasi. Paskui tie kur susikryžmino dar kryžminasi tarpusavyje ir gaunasi įvairios lapų formos, kad kartais jau nebeatskirsi ar ten juodalksnis ar baltalksnis. Juodalksnis augs tik drėgnuose dirvožemiuose arba kur labai negiliai vanduo. O baltalksnis gali augti ir sausiau. Tik juodalksnis stipriai vykdo azoto fiksaciją, o baltalksnis silpnai. Sodo daugelis kultūrų nemėgsta gruntinio vandens paviršiuje, todėl juodalksnį sunku turėtų būti įkomponuoti į sistemą. Juodalksnis tiks prie juodųjų serbentų, putinų ir kitų medžių ar krūmų, kurie mėgsta drėgmę. Va kaip skirias:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Alksnis

Cituoti:
Kas dėl straipsnio , tai man diskutuotinai skamba kai kurios detalės , pvz ''Well, most of our beans and peas originated in Europe, <..>
kiek žinau nei viena pupų rūšis nėra kilusi iš europos,


Žirniai kilę nuo Viduržemio jūros (http://en.wikipedia.org/wiki/Pea). Pupos randamos Afganistane, Egipte ir dar prieš 3000 metų atkeliavo į Europą (http://en.wikipedia.org/wiki/Bean). O štai pupelių tėvynė Amerika. Ten straipsnyje kalbama apie pupas, o ne pupeles. Ir nuotrauka pupos ir ne pupelės, o pupos dažniausiai naudojamos kaip sideratai, nes jos labai stambios, nebijo šalnų, o pupelės arba labai žemos, nedaug masės priaugina arba joms reikia atramų. Lauke gi neprismaigstysi atramų. Sėti jas galima tik gegužę, tai koks iš jų sideratas?

Cituoti:
Liucernos, barkūnai, dobilai, gargždeniai, dirveniai( dar klausimas būtu ant kiek jie vietiniai)


Na, šitie gi patys auga, niekas jų neatvežė čia. Patys sėjasi. O iš kitų regionų atvežti žirniai ar pupos pačios nesisėja. Jie - kultūriniai augalai.

Autorius:  age [ Ket Bal 18, 2013 3:24 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Geoff Lawton

Laimis Žmuida rašė:
Žirniai kilę nuo Viduržemio jūros (http://en.wikipedia.org/wiki/Pea). Pupos randamos Afganistane, Egipte ir dar prieš 3000 metų atkeliavo į Europą (http://en.wikipedia.org/wiki/Bean). O štai pupelių tėvynė Amerika. Ten straipsnyje kalbama apie pupas, o ne pupeles. Ir nuotrauka pupos ir ne pupelės, o pupos dažniausiai naudojamos kaip sideratai, nes jos labai stambios, nebijo šalnų, o pupelės arba labai žemos, nedaug masės priaugina arba joms reikia atramų. Lauke gi neprismaigstysi atramų. Sėti jas galima tik gegužę, tai koks iš jų sideratas?

Cituoti:
Liucernos, barkūnai, dobilai, gargždeniai, dirveniai( dar klausimas būtu ant kiek jie vietiniai)


Na, šitie gi patys auga, niekas jų neatvežė čia. Patys sėjasi. O iš kitų regionų atvežti žirniai ar pupos pačios nesisėja. Jie - kultūriniai augalai.


Žirniais nesidomėjau , tai nieko negaliu pasakyti , kas del pupų. Toks pasakymas atkeliavo į Europą mažai ką sako , kad ir kaip , kaip jau rašiau , nei viena iš pupų rūšių nėra kilusi iš europos, ir tai europoj ilga laiką tik Vicia faba ir tebuvo , kol nebuvo atvežtos iš amerikos Phaseolus coccineus ir Phaseolus vulgaris, tad žmogus,kuris parašė tą straipsnį jau daro kažkokias išvadas ant klaidinančių faktų. Kitas dalykas , straipsnyje greičiausiai kalbama apie pupeles Phaseolus vulgaris arba kitas šiltesnio klimato pupeles kaip lima, runner, tepray ir tt, o ne pupas vicia faba .Šią išvadą darau, kadangi puslapio pavadinias tropical permaculture, bei susidaro įspūdis, kad skirta Australijos ir amerikos klimatui daugiau , tad manau tai labiau šiltiesiems kraštams skirtas straipsnis, o juose pupos nelabai auga , kadangi jos labiau mėgsta šaltesnį klimatą.

Sutinku , kad Lietuvos klimatui pupos labiau tiktu. Bet kolkas mane labiau domina pupelių auginimo galimybės.Sideratas gal ir nelabai bus geras iš jų, bet mano tikslas bus ne tik juos panaudoti kaip sideratą , bet ir kaip maista .

Kad ir kaip, tas straipsnis neatsako į klausimus , kodėl tam tikri nevietiniai, vietiniai ar pusiau vietiniai augalai gali ar negali efektyviai dirbti su žemėj esančiom ar nesančiom azotą taisančiom bakterijom , ten pateikta nemažai spėjimų ir sakyčiau gan įdomių bei galbūt teisingų, bet tik tiek.

Autorius:  Laimis Žmuida [ Šeš Bal 20, 2013 10:38 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Geoff Lawton

Azotą fiksuojančius augalus reikia pjauti iki žydėjimo. Vėliau jie 80 proc. azoto suvaro į sėklas ir labai mažai lieka dirvai. Nebent reikia gyventi tame sklype. Tada suvalgius tuos 80 procentų vis tiek vėliau įneši juos į dirvą šalinimo proceso pagalba. :)

http://robertkouriksgardenroots.blogspo ... rogen.html

Autorius:  Laimis Žmuida [ Ket Bal 25, 2013 9:43 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Kuriame miško sodą

Į jauną miško sodą labai tinka sodinti pasodus, t.y. dvimečių augalų šakniavaisius, kurie skirti sėkloms gauti. Šakniavaisiai dideli kaip anksčiau minėtos bulvės, stiprūs, nepasiklysta mulčiuje, lengva įsodinti ir labai daug masės priaugina.

Pas save į miško sodą prisodinom burokėlių, salierų, daikonų, kopūstų, kaliaropių sėklojams ir krienų, kad velėną įdirbtų ten kur ateity bus miško sodas.

Autorius:  Laimis Žmuida [ Ket Geg 09, 2013 7:07 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Kuriame miško sodą

Į miško sodą šiuo metu galime sodinti varnalėšas ir gauromečius.

Autorius:  Laimis Žmuida [ Pen Geg 10, 2013 8:00 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Kuriame miško sodą

Miško sodui puikiai tiks ir ugniažolė kaip techninė kultūra. Ji pati pirmoji pasirodo miškuose, todėl ją lengva rasti. Kiekviename miške pilna jų pavasarį. Ir didelė ji, ir gali augti atviroje vietovėje kol miško sodas mažas ir neduoda šešėlio.

Autorius:  Laimis Žmuida [ Pen Geg 10, 2013 8:07 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Kuriame miško sodą

Medelių parindinis sodinimas baigėsi, tai dabar belieka sodinti pagalbines kultūras ir planuoti, projektuoti ką į miško sodą pasodinti rudenį. Ruduo turėtų būti kokius tris kartus ilgesnis už pavasarį, tai galima daugiau nuveikti. :)

Gal paorganizuojam vasarą miško sodininkų susitikimą kokį nors, kad pasidalinti patirtimi, idėjomis, pabandytume paprojektuoti kartu kokį sodelį... Visai įdomu būtų. Kiekvienas pristatytų savo pasiekimus, sumanymus, planus, o paskui gal padėtume vienas kitam, idėjų pamėtytume, patartumėme, arba bendrą kokį sodą paprojektuotumėme. Gal net atsirastų kažkas kam sklype realiai reikia GŽ miško sodo.

Autorius:  Lowrell [ Šeš Geg 11, 2013 8:25 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Kuriame miško sodą

Gera idėja dėl susitikimo, tik gal dar patirties nelabai daug yra (bent jau pas mane) :) jo pavasarį šį nedaug spėjom ką pasodinti, nieko iš medelyno taip ir nenusipirkom tik iš kaimynės gavom višnaičių ir aroniju, belieka dabar rudenio laukt. Šiandien apėjau sklypą labai nudžiugino, kad patys pernai pasisėję gauromečiai šiemet iššsiplėtė jau į žymiai didesnį plotą. Smagu , kai nieko nedarei o rezultatas yra, kaip kad būtum sunkiai dirbęs :D

Autorius:  Laimis Žmuida [ Sek Geg 12, 2013 5:26 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Kuriame miško sodą

Na, nereikia savęs nuvertinti. Lietuvoje praktiškai niekas nekuria miško sodų, o jūs jau pradėjote, prisirinkote literatūros, įsigilinot, apmąstėt, tai jau šis tas.

Autorius:  Laimis Žmuida [ Sek Geg 12, 2013 8:59 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Kuriame miško sodą

Puikus metas persodinti mėtas į miško sodą. Mėtos stipriai išplinta, išsibarsto iš gėlyno po takelius, tai galima daug dauginamosios medžiagos susiorganizuoti. O mėtos labai tinka į miško sodą ne tik, kad gerai dauginasi, bet ir, kad naikina velėną, pritraukia naudingus vabzdžius ir gali augti šešėlyje.

Autorius:  Lowrell [ Pir Geg 13, 2013 9:10 am ]
Pranešimo tema:  Re: Kuriame miško sodą

Jei už poros savaičių sodinti mėtas turbūt nieko tokio? Dar šį savaitgalį pasodinau topinambų netoli vietos kur kartais užsistovi vanduo. Pernai rudenį dar sodinom smidrus iš šaknų tačiau arba neprigijo arba jų dar neturi būti?

Autorius:  Laimis Žmuida [ Pir Geg 13, 2013 6:11 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Kuriame miško sodą

Šiltesnėj vietoj smidrai jau pasirodė, jau virš metro aukščio, o vėsesnėj dar tik po truputį kalasi nedrąsiai. Mėtas galima sodinti bet kada, tik jei nėra galimybės palaistyti ir sausa, tai beveik visą antžeminę dalį reikia pašalinti.

Šiandien sodinau į miško sodą debesylus. Jie prisisėja darže, nors motininį augalą gal prieš du-tris metus išnešiau, bet sėklos likę ir vis naujų pridygsta. Didysis debesylas - didžiulis augalas. Labai tinka užpavėsint velėnai. Taip pat prisisėję žieminių česnakų, tai vietoj to, kad išnaikint, tai perkėliau į miško sodą. Žydės, o kitais metais bus valgomi lapai.

Autorius:  Laimis Žmuida [ Ant Geg 14, 2013 6:46 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Kuriame miško sodą

Į miško sodą galima sodinti vaisginas. Kaip tik dabar žydi. Nedaug aišku naudos, nes jos nėra dideli augalai kaip kokios varnalėšos, debesylai ar rabarbarai, bet jei turiu atliekamų, tai galiu pasodinti. Labai gražios.

Autorius:  Laimis Žmuida [ Ant Geg 14, 2013 6:53 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Kuriame miško sodą

Į miško sodą priduodame senus drabužius. Tai kartu ir oranika, ir kaip kartonas sulaiko žolių augimą. Turi kelnes, apsuki aplink medelį ir ten jau žolės nugesintos. Drėgmė praeina, oras praeina, o žolės jau stabdomos.

Drabužius sudėvėtus vistiek reikia kažkur išmesti. Kodėl nepanaudojus jų geram darbui. Bet kai taip darai, tai paskui susimąstai kokius drabužius perki ir su kuo skalbi. Drabužiai, jei medvilniniai, tai dažnai iš GMO medvilnės, dažyti su aplinkai nevisai draugiškais dažais, kuriuose galbūt yra sunkiųjų metalų, skalbti su neekologiškais skalbimo milteliais... Visa tai bus suskaidyta ir dalis surišta į humusą, o dalis pateks į augalus. Žinoma, medžiai turi galingesnius filtrus ir į obuolį, manau, pateks mažiau tokių medžiagų, nei į kokią salotą ar kopūstą, bet kažkiek patekti gali.

Todėl būtų gerai gauti švarių ekologiška prasme drabužių, dažytų natūraliais dažais, ne chemija ir skalbti juos ekologiškom priemonėm. Tada gali juos kai atitarnauja ramia sąžine atiduoti miško sodui. Matot kaip gamtinė žemdirbystė susijus su žmogaus gyvenimo būdu. Atrodo mulčiuoji ir tiek, bet kartu ir pamąstai apie savo gyvenimo būdą, kad galima šį tą pakeisti.

Autorius:  Laimis Žmuida [ Šeš Geg 18, 2013 9:44 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Kuriame miško sodą

Dar vienas velėnos naikinimo būdas priimtinas gamtinei žemdirbystei - sandėliavimas. Štai mums reikėjo sandėliuoti lentas metus laiko. Po sandėliavimo įsirengėme toje vietoje lysvę. Velėna nebegyva, tačiau ji niekur nedingo. Ji yra. Ir veiks kaip požeminis mulčias. Ją valgys bakterijos ir grybeliai ir duos virškinimo produktus mūsų auginamiems augalams.

Taigi, jei reikia kažką sandėliuoti namo statybai ar pan., tai galima sandėliuoti miško sode ar darže. Po to ten bus lysvė ar plotas medeliams.

Autorius:  Laimis Žmuida [ Tre Spa 23, 2013 10:52 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Kuriame miško sodą

Šiandien į miško sodą susodinom žieminius česnakus. Žiūrėsiu kaip jie naikins velėną. Patys česnakai ne galvutėms auginami, o stiebams. Pavasarį kai svogūnai ir česnakai baigiasi, tai labai geras pakaitalas. Lengva pririnkti, nes didelis augalas ir atsiranda tokiu laiku, kai pritrūksta svogūnų. Be to, jį galima ir žalią valgyti kaip salotą, tik stipriai praskiesti maistu, kad nesijaustų aštrumas.

Velėnos įdirbinėjimui miško sode turbūt geriausiai tinka topinambai. Įveisi juos ir jie išnaikina velėną, o paskui juos pačius paverti mulčiu.

Dar neblogai mėtos auga, rabarbarai, ugniažolė, varnalėšos...

O pupos ir pupelės mūsų velėnos nepaima. Negali su tokia tankia pakonkuruoti.

Man svarbu kitokiu būdu panaikinti velėną, nes mes laikomės filosofijos, kad neimti mulčio iš išorės ir kuo mažiau šienauti pas save sklype. Todėl mane labiausiai domina kaip be mulčio panaikinti velėną. Vienas variantas - tankus sodinimas. Bet jis irgi sunkiai gaunasi. Turbūt reikia psichologiškai persilaužti, kad labai tankiai susodintum medžius ir krūmus. :) Antras variantas, turbūt tas topinambų sodinimas. Reikės kitais metais šiuos du būdus dar pavystyti. Topinambus, beje, galima ir dabar sodinti, ir pavasarį. Didžiulį plotą galima padaryti turint tiek laiko.

Autorius:  Lowrell [ Ket Spa 24, 2013 9:09 am ]
Pranešimo tema:  Re: Kuriame miško sodą

Aš irgi gavau meškinių česnaku daigų. Pirmą kartą juos matau. Ten yra šaknelės ir mažas daigas, tą daigą reikia po žeme paslėpt ar virš? :) Mėtos ir rabarbarai ir pas mus gerai plečiasi. Dar labai gerai auga kaulažolė, parsinešiau kelis stiebus su vienu ar dviem lapais iš pamiškės, pasodinau šviesioje vietoje tai dabar jau tikras krūmas su didžiuliais lapais.

Autorius:  Laimis Žmuida [ Ket Spa 24, 2013 10:44 am ]
Pranešimo tema:  Re: Kuriame miško sodą

Teisingai, kaulažolė (biol. - taukė) irgi gerai auga ir plečiasi.

Meškinio česnako svogūnėliai giliai būna. Kokius penkis centimetrus po žeme galima sodinti. Drėgnesnes vietas mėgsta, pavėsį.

Autorius:  Laimis Žmuida [ Pir Spa 28, 2013 7:09 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Kuriame miško sodą

Sodinam lietuviškas eglutes. Imam iš miško, nes ten jų lengviausia paimti, neturim iš kur paimti atviroje vietoje augusių. Jos nepratę prie šviesos, todėl anksti pavasarį nudega nuo saulės. Kaip jas apsaugoti paprastai ir lengvai?

Autorius:  Laimis Žmuida [ Pen Kov 07, 2014 12:22 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Forumiečiai, kartu kuriame miško sodą

Turiu ąžuolyną žmogaus ūgio. Tarp ąžuolų yra šešių-penkių metrų tarpas. Žemė gera, auga eutrofiniai aukšti augalai. Norėčiau ką nors pasodinti į tą tarpą tarp augalų. Gal patartumėt ką? Kas augtų po ąžuolais? Jie dabar žmogaus ūgio, bet po septynerių, dešimties metų pradės tamsioti toms kultūroms gyvenimą. Galvoju gal tiktų sedulos geltonžiedės, nes jos auga kaip lazdynai miške po pagrindiniais medžiais. Taip pat sako, kad po ąžuolais kažkada augdavo kukmedžiai. Kokios dar būtų idėjos?

Puslapis 26 Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]
Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Group
https://www.phpbb.com/