Cituoti:
Taigi tokia ir būtų 'projekto' esmė - minimaliomis pastangomis išlaikyti kuo didesnę biologinę įvairovę.
Tai štai ir galvoju kas tai būtų ta biologinė įvairovė. Gamta juda link miško ir mokslininkai sako, kad didžiausia bioįvairovė yra galutinėje stadijoje, t.y. subrendusiame ąžuolyne, skroblyne. Ar tai, kad gamta sodina lendrūnus ir builius nėra ėjimas bioįvairovės link? Ir ar jų šienavimas ir žemesnių pievinių augalų sėjimas nėra tos bioįvairovės mažinimas.
Tokia pati diskusija mums iškyla su gamtotvarkininkais. Jie sako, kad užželiančias pievas reikia tvarkyti, iškirsti krūmus, nes kitaip neliks bioįvairovės. Ir kaip bioįvairovę jie supranta pieviniu augalus ir paukščiukus, kuriuos lengva suskaičiuoti arba, kurie įrašyti į Raudonąją knygą.
Aš gi sakau, kad užželiančių pievų nereikia tvarkyti ir gamta pati juda bioįvairovės link. Toje pat Raudonojoje knygoje yra žymiai daugiau miško gyvūnų ir augalų, nei pievinių, tai net pagal Raudonają knygą turėsime daugiau įvairovės apleidus žemes. O bioįvairovę suprantu ne tik kaip paukščių ir retų pievos augalų, bet ir kaip vabzdžių, mikroorganizmų, grybų įvairovę. Būtent todėl miške ir yra daugiau įvairovės, kad skaičiuojasi visi šie žmogaus akiai sunkiau pastebimi ir sunkiau ant pirštų suskaičiuojami sutvėrimai.
Viena esminių nesusišnekėjimo vietų šioje diskusijoje yra plotas. Jei imsime mažą plotą, tarkime arą, tai pievos žolių ten galime prikišti didžiulę įvairovę, o brandaus miško ten tilps vienas medis ir du puskrūmiai. Todėl mažoje perspektyvoje atrodo, jog laimi žolės, bet jeigu imsime didžiulius plotus, imsime pievą kaip visumą ir klimaksinį mišką kaip visumą su visais upeliais, brūzgynais ir pakraščiais, tai pamatysime, kad bioįvairovės ten daugiau.
Todėl ir miškininkai medienininkai nepagarbiai šneka apie kertines buveines. Sako: "paskaičiuokite įvairovę kertinėje buveinėje, kokia dešimt rūšių ten, ir paskaičiuokite kiek jaunuolyne. Medeliai ten viena prie kito." Žinoma, kertinės buveinės plotas vienas hektaras ir suprantant taip siaurai kaip medienininkai supranta jokios ten bioįvairovės nėra.
Aš prie bioįvairovės sąvokos visada dar pridedu ryšių sąvoką. Jei gėlininkas pasodina daug rūšių tulpių, rožių ir kardelių, tai nereiškia, kad pas jį didžiulė bioįvairovė. Tai reiškia, kad pas jį augalų kolekcija, kuri stabilių ryšių nesudaro ir jam pasišalinus gamta labai greitai sunaikins visą jo gėlyną. O štai natūrali pusdykumė su dvidešimčia augalų išliks stabili daugybę metų, nors augalų skaičius čia mažas, bet užmegzti stabilūs ryšiai arba kitaip pavadinkim - susiformavusi ekosistema.
Girdėjau apie mokslininkų bandymus. Jie paima natūralią pievą. Viską idealiai suskaičiuoja ir paima lygiai tokį patį augalų skaičių, kuris yra pievoje ir pasėja į naują vietą tomis pat proporcijomis ir viską daro, kad tik dirbtinai sukurti natūralios pievos kopiją. Tačiau nieko neišeina. Žolės prasistumdo naujai ir suformuoja jauną pievą, o ne stabilią natūralią su ekosistemos ryšiais.
Tai štai mokslininkų bandymas man irgi panėšėja į gėlininkystę, augalų kolekciją, o ne į ekosistemos sukūrimą. Tai, kad prisodini augalų daugybę, dar nereiškia, kad kuri ekosistemą. Ryšiai svarbu ekosistemoje, o ne augalų skaičius.
Labai būtų įdomu jei suteiktumėt daugiau detalių apie savo "projektą". Kokiame plote, kokio dydžio pievutės formuojamos, kaip konkreti pieva formuojasi, labai labai įdomus eksperimentas galintis duoti daug faktinių duomenų. Gal kada ir pasižiūrėt galima būtų atvažiuoti? Nes tokio dalyko daugiau niekas Lietuvoje ko gero nedaro. Tai jei nesunku nors kiek daugiau detalių prašom.