Na, va, nusiėmiau saulėgrąžas iš maždaug 25 kv.metrų ploto. Gavosi trys kibirai "malkų". Degė pusantros valandos. Išsiviriau valgyt, vandens pašildžiau ir namus pakaitinau. Na, vienas kibiras saulėgražų atitinka maždaug dvi pušines malkas. Paprastai su šešiom malkom pakuriam tiek, kiek dabar su trim kibirais saulėgrąžų.
Jau rinkdamas saulėgrąžas supratau, kad bus bėda, bet labai gerai, kad davedžiau eksperimentą iki galo.
Pirma, saulėgrąžas sunkiau surinkti, nei atsinešti šešias malkas. Ištaikyti kūrenimui reikia orą sausą. Nes jos stovi lauke ir jei šlapios tai blogai dega. O nuimti ir susandėliuoti negali, nes lengvai sušlaps, o jei geras sandėlys, tai sandėlį reikia turėti, be to nešioti tada iš vienos vietos į kitą. O sunkiausia yra jas kišti į pečių, nes jos greitai sudega. Malkų tai prikišai ir tiek žinių. O saulėgrąžas teko kišti kas kelios minutės.
Žodžiu saulėgrąžas iš bėdos galima naudoti. Jei pavyzdžiui būtų koks atominis karas ir miškų neliktų, arba caras nebeleistų imti medienos iš miško. Tada galima išsiversti ir su saulėgrąžom, bet kasdieniam civilizuotam gyvenimui tas netinka.
Kitas dalykas, jei turėti didelį pečių, kuris būtų skirtas šildymui didelių visuomeninių patalpų ir į kurį galėtum prikrauti daug nesmulkintų ar smulkintų saulėgrąžų stiebų, tada apsimokėtų kūrenti. Bet jei tokį pečių turi, tai gali kūrenti bet kuo. Tada ir nendrės galėtų sueiti ir šienas. Tada apsimokėtų auginti ne saulėgrąžas, o topinambus, nes jie duoda daugiau biomasės.