Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ant Kov 19, 2024 8:09 am

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 61 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4  Kitas
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Ant Rgs 03, 2013 3:34 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Taip, dėl to ūkio sutinku.
Cituoti:
vienas iš kriterijų būtų, kad nereikia priežiūros, nes gamtoje viskas savaime auga ir nieko nereikia daryti. Kitas pirmoje temos žinutėje nurodytas kriterijus - smarvė

Su šitais dviem kriterijais irgi sutinku.
Cituoti:
apie 20 kg/ha stuburinių, kilogramas paukščių..., tai į tai turėtume ir orientuotis.

O su šituo negaliu sutikt. Tai išeitų, kad hektare žemės negali laikyt net ožkos ar avelės, nebent keturis triušius. Ir višta netelpa nebent viena labai mažytė arba keletas putpelių.
Cituoti:
Sode irgi stengiamės rinktis kuo labiau vietines veisles ar rūšis, kurios gali pačios pasidauginti, nereikalauja priežiūros. Tas pats ir su gyvūnais

Žinoma, reikia stengtis rinktis kuo labiau prisitaikiusius gyvūnus, kurie gali išgyvent patys, kurie jau yra prisitaikę, t.y. vietiniai ar beveik vietiniai. Bet tada jau prasideda visai nauja sritis, nes realiai tokių ž.ū. gyvūnų nėra.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Rgs 03, 2013 4:16 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Ir, nors ne į temą, būtų galima paieškot duomenų, kiek laukinėj gamtoj auga pvz. obelų. Vidutiniškai hektare. O jeigu ir žmonės prie žinduolių, tai kiek hektarų reikia žmogui, su sąlyga, kad kitiems žinduoliams jau nelieka vietos...


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Rgs 03, 2013 7:07 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
O su šituo negaliu sutikt.


Sutinki nesutinki tai čia esmės nekeičia. Taip yra gamtoje ir link to turėtume judėti. Neišeina, tai laikyk daugiau. Bet čia mokslininkų duomenys. Jeigu nori teigti, jog gamtoje yra kitaip, tai pateik duomenis. Ir netinka tokie duomenys, kad Zimovas pasakė, jog taip yra ir taškas. :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Rgs 03, 2013 7:14 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
O kaip tada su žmonėmis? Jų biomasė jau nesiskaičiuoja į bendrą gyvūnų kiekį? Nes tada iš viso sudėtingai gaunasi...


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Rgs 03, 2013 7:17 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Ir nori pasakyt, kad pagal GŽ penkiuose hektaruose žmogus turi laikyt vieną avį? O jeigu nori laikyt karvę- tai reikia bent 25 ha ganyklos vienai? Suprantama, jeigu tame pačiame plote negyvena nei vienas žmogus, nes tada dar daugiau reikia. Čia tokie konkretūs skaičiukai pagal mokslininkų skaičiavimus.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Rgs 04, 2013 7:11 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
O kaip tada su žmonėmis?


Mokslininkai skaičiuoja gyvūnų kiekį ten kur žmogus negyvena, laukinėje gamtoje, natūraliose ekosistemose. Ten žmonių nėra, gamta tvarkosi kaip jai reikia ir prikiša gyvūnų kiek jai reikia.

Cituoti:
Ir nori pasakyt, kad pagal GŽ penkiuose hektaruose žmogus turi laikyt vieną avį? O jeigu nori laikyt karvę- tai reikia bent 25 ha ganyklos vienai?


Noriu pasakyti, kad toks skaičius gyvūnų yra laukinėje gamtoje. Išeini ir pažiūri kiek stirnų matai hektare. Tušti laukai. Tai štai tokia siekiamybė turėtų būti ir elitinėje gamtinėje žemdirbystėje. Būtų gyvūnų skaičius toks pats kaip natūraliose ekosistemose. Tokia siekiamybė. Nepavyksta pasiekti elitinio varianto? Na, tai augink daugiau.

Čia kaip su sodais ir daržais. Soduose auginam daugiau vesmedžių hektare nei gamtoje yra, darže neišsiverčiam vien su vietiniais augalais, auginam daug kultūrinių. Bet stengiamės, orientuojamės į siekiamybę - prasimaitinimą iš gamtos. Po truputį. Nereikia norėt iš karto visko.

Žmonių skaičiaus teisingo Lietuvoje irgi taip greitai nepadarysim. Bet galime link to judėti. Po truputį.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Rgs 04, 2013 8:37 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Cituoti:
Ten žmonių nėra, gamta tvarkosi kaip jai reikia ir prikiša gyvūnų kiek jai reikia.

Čia gali būt visaip. Mes galim kelt hipotezes arba kažkuo tikėt, jeigu neturim tikrų duomenų. Pvz. yra Sacharos dykuma, ten gamta tvarkosi pati, gyvūnų tiek kiek reikia dykumoj. Betgi yra pakankamai duomenų, kad toji dykuma atsiradusi dėl žmonių veiklos. Tai ji dabar natūrali ar ne? Pvz. atgaivint tą dykumą, paverst savana- gera siekiamybė ar ne? Juk žmonės sugadino, žmonės galėtų ir ištaisyt savo klaidą. Tas pats ir su miškais, ir su tundromis- dykumos pavyzdys rodo (Sahelis formuojasi šiais laikais, procesai stebimi), kad vieną kartą padaryti pažeidimai gali neatsistatyti per tūkstančius metų, o gal ir per daug daugiau, o gal ir niekada neatsistatys. Nėra jokių galimybių dykumai savaime virst savana, jeigu staiga nepasikeis klimatas, vėjų kryptys ir pan., o jie taip paprastai pasikeist negali. Labai galimas daiktas, kad miškai atsirado tose vietose, kur dėl kažkokių priežasčių sunyko produktyvesnės sistemos. Ir dabar tiesiog gamta negali atsistatyt atgal, kaip ir dykumoje. Jeigu nepakanka duomenų- jau kitas klausimas, bet jeigu mes nežinotumėm kaip formuojasi Sahelis ir laikytumėm jį normaliu gamtos vystymusi- juk nebūtų teisinga.
Cituoti:
Tušti laukai. Tai štai tokia siekiamybė turėtų būti ir elitinėje gamtinėje žemdirbystėje.

Tai tu rimtai nori pasakyt, kad elitinėj GŽ turi būt tušti laukai ir jokių gyvulių?
Cituoti:
Žmonių skaičiaus teisingo Lietuvoje irgi taip greitai nepadarysim. Bet galime link to judėti. Po truputį.

Čia jau įdomiau :) Kokiu būdu?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Rgs 04, 2013 11:23 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Betgi yra pakankamai duomenų, kad toji dykuma atsiradusi dėl žmonių veiklos.


Taip, yra tokie duomenys. Ir kadangi tokie duomenys yra, tai galim imt ir atstatinėt ten savanas. Ir kitur, kur duomenys yra irgi galima atstatinėti. Bet kas liečia Lietuvos teritoriją, tai tokių duomenų nėra. Čia, kaip tik priešingai, yra sakoma, kad miškas yra produktyviausia vietos ekosistema. Tokie duomenys. Ir pagal tuos duomenis mes turėtume, nebent, labiau rūpintis miškais, stengtis, kad jie būtų aukštesni ir senesni, stabilesni.

Cituoti:
Labai galimas daiktas, kad miškai atsirado tose vietose, kur dėl kažkokių priežasčių sunyko produktyvesnės sistemos. Ir dabar tiesiog gamta negali atsistatyt atgal, kaip ir dykumoje.


O štai tokių duomenų neturim. Nebent galėtum duoti kokių nuorodų.

Cituoti:
Tai tu rimtai nori pasakyt, kad elitinėj GŽ turi būt tušti laukai ir jokių gyvulių?


Noriu pasakyti, kad gamtinės žemdirbystės siekiamybė turėtų būti kuo artimesnė gamtai. Gyvūnų turėtų būti maždaug tiek, kiek yra gamtoje.

Dėl žmonių skaičiaus, tai reikia iškelti atskirą temą.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Rgs 04, 2013 2:20 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Tokios temos negalima kelt, nes tuoj apkaltins fašizmu :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Rgs 04, 2013 2:22 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bal 02, 2013 2:41 pm
Pranešimai: 209
Nu tai reik politkorektiškai pavadint - demografinių problemų kontrolė ar pan. ;)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Rgs 04, 2013 4:52 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Cituoti:
priešingai, yra sakoma, kad miškas yra produktyviausia vietos ekosistema.

Toks Giedrius sako, kad produktyviausia mūsų klimato sistema- medžiais apaugusios ganyklos. Faktiškai tai drėgnesnio klimato savana- vešli žolinė augmenija ir reti stambūs medžiai su krūmokšniais. Visi mūsų žvėrys prisitaikę būtent tokiai sistemai, ne tankiems miškams.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Rgs 04, 2013 5:23 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Cituoti:
Dėl žmonių skaičiaus, tai reikia iškelti atskirą temą.

Cituoti:
Nu tai reik politkorektiškai pavadint - demografinių problemų kontrolė ar pan. ;)

Iškelkit, labai svarbi tema. Ir labai įdomu, kokios gali būt priemonės.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Rgs 04, 2013 11:30 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Toks Giedrius sako, kad produktyviausia mūsų klimato sistema- medžiais apaugusios ganyklos.


Reikia pas jį pasitikslinti tada. Pirma, ar tai natūrali mūsų klimato sistema? Jei taip, tai kaip ji susikuria? Išretėjant miškui? Ar ji kada buvo? Prieš 2000 metų? Prieš 1000? (Kodėl mūsų klimate realybėje turime Belovežo girią, o ne ganyklas su medžiais? Ar galbūt Belovežas ir yra tos ganyklos su medžiais?)

Jei nenatūrali, o tik produktyvumą garantuojanti, tai tada klausimas ar dertų mums lygiuotis į nenatūralią, bet produktyvią sistemą?

Antra, apie kokį produktyvumą kalbam? Stepių biomasės metinis prieaugis didesnis, nei miško. Bet miško biomasės talpumas didesnis. Stepių fitomasė 23 tonos/ha, o metinis prieaugis 10 t/ha. Spygliuočių miško talpumas 200 tonų/ha, o prieaugis - 6 t/ha. (http://encyclopedia2.thefreedictionary.com/Biomass). Tai klausimas ar derėtų vaikytis greito metinio prieaugio ar lėto, bet didelio prieaugio apskritai.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Rgs 05, 2013 8:39 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Niekas negali tiksliai pasakyt kaip susiforumuoja, nes formuojasi labai ilgai, niekas nestebėjo viso proceso nuo pradžios iki galo. Vienas variantas, pradedant nuo nulio: plika žemė apauga žole, pradeda augt krūmai ir medeliai, kuriuos ėda žvėrys, bet kadangi daug nuėda- lieka tik paskiri medžiai, kurių nespėjo nuėst. Kitas variantas: žemė apauga mišku, kuriame žvėrys išėda traką, jaunus medelius, seniems medžiams išvirtus jų vietoj augančius jaunus irgi nuėda. Vėlgi lieka reti seni medžiai, o po jais vešli žolė, maitinama nukritusiais lapais.
Mūsų klimato klimaksinė bendrija- skroblynas arba ąžuolynas (čia taip mano dabartinis mokslas). Teoriškai tai būtų panašiai kaip Vidzgiris. Bet ten juk nenatūralus miškas- žvėrių tai nėra. Jeigu būtų žvėrių- visi jauni skrobliukai būtų nugraužti, liktų tik dideli. Tada tarp jų augtų žolė. O kodėl nėra žvėrių (atmetus tai, kad ten per daug žmonių)? Todėl, kad nėra jiems ganyklų, nėra migracijos galimybės. Jeigu aplinkui būtų natūralios sitemos, klaidžiotų stumbrų, briedžių, elnių, arklių bandos- vieną gražią žiemą užklystų į Vidzgirį ir iš jo liktų retmiškis, kur pradėtų augt žolė. Čia viskas labai susiję, mažoj teritorijoj jokia sveika biocenozė susiformuot negali.
Beloveže nebuvau, bet kiek mačiau nuotraukose- kažkas labai panašaus. Stumbrų biotopas. Seni reti medžiai ir daug žolės. Beloveže stambūs žolėdžiai irgi buvo išnaikinti, todėl jis irgi negalėjo vystytis natūraliai. O ir dabar kaip vyksta miškų vystymasis? Miškininkai nuolat verkia, kad žvėrių per daug, nugraužia medelius, jie juos saugo, tepa sodinukus repelentais, yra medžioklės planai, nustatytas maksimalus žvėrių tankumas. O nustatytas ne pagal natūralaus miško vystymosi dėsnius (t.y. paliekant procesą savieigai), o pagal miškininkų įsivaizdavimą. O jų įsivaizdavimas remiasi pelno iš medienos gavimu. Taigi, čia negali būt kalbos apie jokį natūralų vystymąsi.
Yra rezervatinės zonos. Ten žvėrių kiekis nereguliuojamas. Bet iš tikrųjų čia tik akių dūmimas, rezervatuose visų gyvūnų populiacijos reguliuojamos lygiai taip pat. Reikalas tame, kad gyvūnų populiacijų santykiavimas vyksta susisiekiančių indų principu, t.y. iš ten kur daugiau, "nuteka" į ten, kur mažiau. Ir visai nesvarbu, kad ten, kur daugiau, populiacijos tankis dar nepasiekė maksimalios ribos. Negali vienam kv.km gyvent dešimt briedžių, o kitam nė vieno, ir visai nesvarbu, kad pirmam jiems geros sąlygos, o kitam blogos. Ir jeigu nerezervatinėse zonose žvėrių tankumas reguliuojamas pagal miškininkų standartus- rezervatinėse zonose jų tankumas niekada nepasieks optimumo, t.y. to kiekio, kuris natūraliai galėtų išgyvent. Vienintelis kriterijus, nesant plėšrūnų- epizootijos. Kol pas mus nekyla briedžių, elnių, stirnų ar stumbrų epozootija- niekas negali pasakyt, kad šių žvėrių kiekis jau pasiekė ribą. O kad balansuotų ties riba- tam yra plėšrūnai. Bet vėlgi: kad jų populiacijos būtų gyvybingos, reikia, kad gyvybingos būtų jų maisto populiacijos.
Yra dar ir dideli miškų masyvai, kur, atrodytų, niekas nedraudžia biocenozėms vystytis natūraliai. Bet apie tai jau pirma minėjau. Vienintelis rimtesnis biocenozės pažeidimas gali taip išvest iš pusiausvyros sistemą (kaip Sahelio atveju), kad jai natūraliai atsistatyt gali prireikt bile kiek laiko. Su spygliuočių miškais gali būt labai panašus atvejis.
Cituoti:
apie kokį produktyvumą kalbam?...ar derėtų vaikytis greito metinio prieaugio ar lėto, bet didelio prieaugio apskritai.

Mums tai nieko nereikėtų vaikytis. Geriausia ką galim padaryt- leist natūralų vystymąsi ir skatint jį. O kiek tam šansų- pats matai. Mes net negalim pamatyt kaip turėtų vystytis mūsų klimato miškas ar pievos dėl aukščiau išvardintų priežasčių.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Rgs 05, 2013 10:46 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Ir bet kokiu atveju mes negalim produktyvumo vertint objektyviai, tai neįmanoma.
Taigi, į klausimą:
Cituoti:
ar derėtų vaikytis greito metinio prieaugio ar lėto, bet didelio prieaugio apskritai.
, kiekvienas atsakys savaip.
Dabar miškininkams reikia medienos ir jie nori, kad būtų daugiau medienos ir mažiau žvėrių, medžiotojams reikia mėsos ir jie nori, kad būtų daugiau jaunuolynų su krūmynais javų laukuose, nes ten žvėrių daugiausia. Vegetarams svarbiau, kad būtų kuo daugiau valgomų augalų, mėsėdžiams- kad būtų kuo daugiau žvėrių. Dar kitiems nepatinka uodai, erkės, dar kas nors, tai jie norėtų, kad nebūtų miškų, pelkių ir pievų, tik nuskustos vejos ir asfaltas, dar kiti lunatikai sako, kad visur turi būt žydintys sodai. Taip kad kol kas jokio visiems tinkančio astakymo negali būt. Jo ir nereikia.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Rgs 06, 2013 9:53 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Mes net negalim pamatyt kaip turėtų vystytis mūsų klimato miškas ar pievos dėl aukščiau išvardintų priežasčių.


Su išvardintom priežastim sutinku. Negalim pamatyt kaip tiksliai turėtų vystytis gamta be technokratinio žmogaus įsikišimo. Negalim TIKSLIAI matyti. Bet tendencijas galime matyti. Matosi tendencija, kad mūsų krašte natūraliai atsiranda miškai, o ne stepės. Tendencija matosi. Todėl belieka klausimas KOKIE tie miškai turėtų būti? Šis klausimas man atrodo yra arčiau realybės, nei klausimas: kas turėtų būti mūsų klimato zonoj - miškas ar stepė.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Rgs 06, 2013 10:14 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Matosi tendencija dabartinėmis sąlygomis, t.y. su antropogeniniu spaudimu. O kaip būtų be spaudimo- nesimato. Galim tik pasakyt, kad mūsų klimate auga medžiai. Galim net pasakyt kokie. O kokiu tankumu- negalim. Nu bet taip, jeigu medžiai auga- jau ne stepė.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Rgs 13, 2013 9:57 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ket Vas 21, 2013 4:12 pm
Pranešimai: 70
Miestas: Molėtų r. Ridvoniškiai
Šiaip tai pasiimkit paleobotanikos knygą, na kad ir apie dendrologiją ir pasiskaitykit abudu. Yra tyrimai konkrečiai lietuvos teritorijos desimčiai tūkstančių metų atgal. Kaip tirta patys suprantat (žiedadulkių rūšinė įvairovė ir kiekiai skirtingose nuosėdų sluoksniuose, dažniausiai konservuojančiuose - durpėse ir lygtai ne tik). Ir pagal tai bei kitus duomenis daug maž modeliojama floros sudėtis, biomasės kiekiai ir jos prieaugiai (na čia pagal sluoksnių storį, na žodžiu viskas ten aprašyta, o kas neaprašyta dėl tyrimo būdų galima ir kitur pasiskaityti ir išsiaiškinti). Tai va. O apie antropogeninį poveikį taip pat pakankamai nemažai yra archeologinių duomenų. Tai va visa tai kai perskaitai (rekomenduoju), tai susidaro maždaug toks vaizdas: maždaug prieš 12.000 -10.000 metų iš lietuvos teritorijos pasitraukė ledynas ir pradėjo augti tundra, kas truko apie pora tūkstančių metukų (galiu truputį ir suklysti, nes nesimokiau visko ten mintinai), pati biomasė ir jos prieaugiai tokie ir buvo kaip tundroje, taip pat ir rūšinė sudėtis (ir mamutai su stumbrais nelabai ten ką padėjo, o jei ir padėjo toliau vystytis, kas visai įmanoma tai užtruko visa tai pora tūkstančių metų). Tada apie tūkstantį metų vystėsi daugmaž link taigos, spygliuočių bendrijų su smulkialapių medžių priemaiša ir krūmų traku. O po to taigą palaipsniui ir stabiliai keitė plačialapių miškai - irgi daug maž tūkstantį metų. Tada pora tūkstančių metų plačialapių miškai vis stiprėjo ir didino savo biomasės prieaugio rodiklius. Maždaug prieš 6.000 metų plačialapių miškai lietuvos teritorijoje gyveno savo gražiausias dienas - didžiausia biomasė apie 330 t/ha ir jos metiniai prieaugiai 12 t/ha.
Po to viskas pradėjo po truputį prastėti, mokslininkai tai sieja su paprastėjusiu klimatu (gali būti ir taip). Bet paleobotanikai neužsiima paleontologija. O jei užsiimtų kogero atrastų (nors nebūtinai), kad pirmieji gyventojai į lietuvos teritoriją po ledynmečio sugryžo praktiškai prieš 6.000 metų. Čia archeologiniais radiniais pagrįsti duomenys. Žinoma galėjo būti tų gyventojų sugrįžusių ir anksčiau, tik nepalikusių šiukšlių ir kitų savo veiklos pėsakų ir nedariusių neigiamos antropogeninės įtakos aplinkai, na bet tie kur paliko šiukšlių ir įtaką darė tai sugrįžo kaip tik tuo pat metu kai lietuvos teritorijoj ekosistemos biomasė sustojo tobulėti ir pradėjo degraduoti. Gali būti ir taip, kad ekosistemos flora ir fauna pati sukuria lokalų klimatą ir jį reguliuoja, kuria palankesnį savo dabarties ir ateities kartoms.
Tai vat. Apie stepes lietuvos teritorijoj po ledynmečio duomenų nėra ir kogero negali būti, nes jų nei buvo nei ką, o pagal paleobotaniką tai ir prieš prasidedant paskutiniam apledėjimui čia buvo ne stepės, o miškai tik su kitokia rūšine įvairove, keliasdešimt kartų didesne (irgi tos pačios žiedadulkės ir suakmenėję augalų dalys), žinoma dėl kiekio jau galima rimtai ginčytis, tik ar verta?....

Paskutinių dešimties tūkstančių metų duomenys (ypač pirmosios pusės, kol nebuvo žmonių įtakos) aiškiai rodo, kad lietuvos teritorijos klimatinėse salygose natūraliai susikuria plačialapiai miškai (biomasės talpumas 330 t/ha, o metinis prieaugis bent jau 12 t/ha). Gyvos ir negyvos organikos valgytojų skaičių galima pagal tai modeliuoti, bet nesvaigti, kad produktyviausia ekosistema lietuvoj yra ar turėtų būti savana.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Rgs 14, 2013 8:49 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Tu kalbi apie holoceną, laikotarpį, kai megafauna ir jos ekosistemos buvo jau išnykę arba ant išykimo ribos. Priežastys aiškinamos įvairiai. Aš kalbėjau apie pleistoceną, kai antropogeninio poveikio dar nebuvo.
Dabar didžioji dalis mokslininkų laikosi teorijos, kad pleistoceno megafauna ir jos ekosistemos išnyko dėl antropogeninio spaudimo būtent pleistoceno pabaigoje ir holocene jau vyravo degradavę ekosistemos.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Pleistocenas
Degradavę ekosistemos negali būt produktyvumo rodikliu. Jeigu kalbam apie produktyvumą, reikėtų remtis didžiausiu įmanomu ir buvusiu tokiomis pačiomis klimato sąlygomis kaip dabar, o ne tokiu, koks buvo kažkuriuo apibrėžtu laikotarpiu, neįvertinant aplinkybių.
Va čia mokslininkų forumas: http://paleoforum.ru/index.php/topic,7964.0.html
Cituoti:
Если смотреть на плейстоценовые комплексы ( современные в норме), а не на нарушенные голоценовые, в нетропических районах можно выделить: 1.Северные тудростепи ( сейчас - тундра и северная тайга). 2.Лесо-луг (от средней тайги до широколиственных лесов). 3. Степи - как сейчас. Лесостепи непонятно куда сунуть.

Taigi, pleistocene miško (dabartiniu supratimu) nėra.
Va dar viena, bet labai ilga tema, nors verta paskaityt: http://paleoforum.ru/index.php/topic,357.0.html
Iš tikrųjų medžiagos apie pleistoceną labai daug, dėl jo ekosistemų produktyvumo niekas nesiginčija.
Bet net nebūtina visko žinot ir skaityt- dabartinis tankus miškas su dabartiniu galinčių jame gyvent gyvūnų kompleksu, atmetus antropogeninį spaudimą, jau vien logiškai nesiklijuoja.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Rgs 14, 2013 9:11 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Dabartinė stambioji mūsų miškų gyvūnija- puikiausias rodiklis, kad ji- ne miškų gyvūnija :). Nėra nė vienos kanopinių rūšies, prisitaikiusios gyvent būtent miške. Tropikuose nesigilinau, ten galbūt kitaip.
"Tradicinis" miškas- tai seni medžiai su amžinu pavėsiu po jais, be vešlios žolinės augmenijos ir krūmų. Tai- bado mirtis žvėrims. Tai- biocenozės išeitis iš padėties, kai intensyvi organikos apykaita virsta ekstensyvia, t.y. organika pradedama kaupt medienoje. Tas modelis galimas tropikuose, kur medžiai amžinai žali, o čia yra žiema. Žiemą medžių šakų nepagrauši.
Miške kanopiniai gyvena ne todėl, kad jiems ten geriau, bet todėl, kad jie spaudžiami. Dabar stebiu šiaurinių elnių situaciją. Didžioji dalis (ką ten didžioji, beveik visa) naminių elnių populiacijos išnyko arba sulaukėjo. Dėl pakitusio žmonių sociumo ir elnių laikymo būdo bei požiūrio į juos jie pradeda bijot žmonių, traukiasi į nuošalesnes vietas, apleidžia geriausias ganyklas ir iš bėdos traukiasi ten , kur saugiau, bet ne ten, kur jiems palankiau. Labai geras modelis, paaiškinantis ir laukinių žvėrių elgseną.
Žodžiu, dėl miško- nemiško jau nėra ką įrodinėt. Per daug duomenų, kad galėtų būt kitaip.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 61 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007