Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ant Kov 19, 2024 6:31 am

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 61 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4  Kitas
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Šeš Rgs 14, 2013 10:00 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Tai, kad pas mus miškų zona, tai dar nereiškia, kad žolėdžiai negalėjo gyventi. Ne visa teritorija apauga mišku. Galėjo būti taip, kad 50 procentų teritorijos dengė miškai, 10 vandenys ir kopos, 40 pelkės. Taigi žolėdžiai gyveno pelkių ir miškų pakraščiuose, užliejamose pievose ir miškui neleisdavo plėstis išsaugodami žolės lopinėlius ir apgrauždami medelius.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Rgs 14, 2013 10:01 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Žodžiu, dėl miško- nemiško jau nėra ką įrodinėt. Per daug duomenų, kad galėtų būt kitaip.


O kur tie duomenys?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Rgs 14, 2013 10:39 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Čia jau gaunasi rašymas dėl rašymo. Tau reikia duomenų? Surašiau faktus, logines išvadas, sudėjau nuorodas- skaityk, jeigu dar yra klausimų- klausk pas specialistus. Jeigu nereikia ir tu jų praktiškai nepritaikysi- kam bereikalingas rašymas?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Rgs 14, 2013 11:23 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ket Vas 21, 2013 4:12 pm
Pranešimai: 70
Miestas: Molėtų r. Ridvoniškiai
Čia klasikinė situacija kaip ir visada :). Tas kas nori graužti kaulą susiras visas teorijas ir faktus pagrindžiančius kuo didesnį kaulų skaičių ploto vienete. Kas nori griaužti žiedus-vaisius susiras atitinkamą info. Kam patinka miškas taip pat :). Būtų žemės plotai begaliniai tai jokių problemų, išsiskirstom į tris skirtingas puses ir gyvenam kaip kas norim. Bėda kad taip nėra ir per nemenką dalį planetos tesiasi monokultūrinės plantacijos, aptvertų arba uždarytų gyvūnų fermos, dykumos, stepės ar komercinės miško monokultūros. Reik džiaugtis, kad nevisur taip. Kita bėda, kad nors žmogus klasifikuojamas kaip stuburinis, bet dabartinės realijos rodo ką kitą. Ir po tokių prometėjų mokslinių pasvaičiojimų žmonės pradeda šliaužti link miglotų pleistoceno horizontų...

Drėgnuose tropikų miškuose žolėdžių labai mažai, stebėjimai ir skaičiavimai tikrai yra, jei įdomu susisrasit. Bet užtai nepalyginamai daugiau primatų negu stepėse ir savanose (tiesa pasakius ten jų praktiškai nėra) - kai kuriems primatams tai turėtų būti argumentas ;).

Šiaip tai labai gerai, kad bandoma propaguoti pievas, stepes, savanas. Tik propagandą reiktų papildyti vienu punktu. Kad jas daryti dykumose arba joms analogiškose buveinėse - pvz. ūkininkų nualintuose arimuose. Nes kitaip tai eilinį kartą gausis ta pati nesamonė kaip ir su mūsų gamtos apsauga - stabdysim gamtą nuo jos natūralios krypties mūsų sąlygose - miškėjimo. O ganyklos truputį geriau negu arimai.

Etologų duomenys. Vienam kiškiui dabartinėse lietuvos sąlygose reik minimum poros hektarų ir daugiau (priklausomai nuo vietovės...), stirnai nuo 20 ha iki 60 ha. Ir t.t. visko nepamenu. Na tai galit minimaliai skaičiuoti ir dar per pus padalinti, tarkim antropogeninis poveikis ir gyvūnai įbauginti.. Bet kiškiui tai šimtas metų tas įbauginimas - įbaugintas neįbaugintas, jis vistiek gyvena pievoj ir pakankamai dideliam plote.

Briedžiai visą žiemą maitinasi miške ir krūmynuose. Medžių žieve ir plonom šakelėm. Vasarą brenda į ežerus, upes ir valgo vandens augalus, eina į pelkes žolinių augalų ir krūmų. Pievų ir dirbamų laukų dabar daug tai ir į juos traukia. Kad įbauginti tai tiesa, bet ir fiziologiškai minta taip. Pas mus yra karklynas trys šimtai metrų nuo miško, tai jie galėtų išeiti į pamiškę ir kapstytis iki žolinės augalijos, bet per penkis metus nei karto taip nedarė. Eina per pievą nesustodami ir apsistoja karklyne.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Rgs 14, 2013 12:03 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Kur tu matai propagandą? Savo nenorėjime matyt faktus?
Cituoti:
Kita bėda, kad nors žmogus klasifikuojamas kaip stuburinis, bet dabartinės realijos rodo ką kitą

Tai- bestuburis? Gerai čia :)
Briedžiai ir negali maitintis žole, fiziologija ne ta. Bet negali ir medžiais. O šiaurinėj stepėj gyveno nuo seniausių laikų ir dabar gyvena. Nėra ten medžių, tik krūmai. Ir pas mus briedžių ganyklos- krūmai ir jauni medeliai. Senam miške briedžiai gyvent negali.
Dėl ploto kiškiams ir stirnoms jau rašiau: negalima skaičiuot optimalaus tankumo neįvertinant visų aplinkybių. Tame tarpe ir populiacijų sąveikavimo dėsnių. Dabartinėj situacijoj jų populiacijos niekaip negali būt smarkiai didesnės nei yra, nors maisto ištekliai lokaliai padidėtų ir šimtą kartų.
Bet koks skirtumas, tema juk apie tai, kiek gyvūnų galima laikyt hektare, t.y. koks galimas ganyklų produktyvumas. O jos vienpusiškas "analizavimas" jau pakvipo veganizmo ideologija...


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Rgs 14, 2013 12:11 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ket Vas 21, 2013 4:12 pm
Pranešimai: 70
Miestas: Molėtų r. Ridvoniškiai
Truputį pacituosiu, nors užknisa... M. Navasaitis ik kompanija "Lietuvos dendroflora" 11 psl. "augalijos raidos bruožai" :

"...Dabartinė Lietuvos augalija, kaip ir Europos, pradėjo formuotis kainozojaus eros terciaro periodo ankstyvoje eoceno epochoje (vid. temperatūra 23 С)(Gudelis, 1973; Kabailienė, 1979). Tada visame šiaurės pusrutulyje vyravo miškai. Ankstyvajame terciare vyravo šilumamėgė flora: Vidurio Europoje - tropinė (megaterminė), Šiaurės Europoje - šilto vidutinio klimato (mezoterminė). Centrinėje Europoje augo tropinių šeimų augalai (palmės, fikusai ir kt.), bet kartu ir šilto vidutinio klimato medžiai (kaštainis, bukas, riešutmedis ir kt.). Eocene ir oligocene dabartinės Baltijos vietoje subtropinio klimato sąlygomis augo daug spygliuočių (net 22 rūšių pušys, tujos ir kt.). To meto pušų sakai virto gintaru. Apie subtropinį klimatą liudija gintare išlikusios kai kurių augalų, pavyzdžiui, lauro liekanos. Špicbergene augo taksodis, sekvoja, magnolija, riešutmedis, klevas, Grenlandijoje - ginkmedis, kaštainis, platanas, vynmedis ir kt. Ši arktoterciarine A. Englerio pavadinta Šiaurės pusrutulio flora atitiko to meto dabartinių poliarinių sričių šiltą klimatą (Ozenda, 1994; Gudelis, 1973).
Paleobotaniniai tyrimai Lietuvoje rodo, kad mioceno epochoje Šventosios upės baseine augo subtropinių miškų flora. Sprendžiant pagal Šventosios intakų smėlių žiedadulkių ir sporų spektrus, vyravo miškų augalai - sekvoja (Sequoia), taksodis (Taxodium), cūga (Tsuga), nisa (Nyssa), žagrenis (Rhus) bei šiuolaikinių plačialapių miškų genčių rūšys - guoba (Ulmus), liepa (Tilia), ąžuolas (Quercus).
Mioceno epochoje klimatas kiek atvėso (vid. temperatūra 15 - 18 C). Toliau į šiaurę (nuo pietinės Lenkijos) subtropikų florą keitė šilumamėgė vidutinio klimato flora. Kai kurie jos augalai (taksodis, kaštainis, riešutmedis, bukas, bugienis) tuo metu augo ir dabartinėje Lietuvos teritorijoje.
Terciaro pabaigoje (pliocene) klimato salygos Vidurio Europoje buvo panašios į dabartines (vid. temperatūra 10 - 15 C). Tačiau flora buvo daug įvairesnė, panaši į dabartinę rytų Azijos ir atlantinės Šiaurės Amerikos šilto vidutinio klimato florą. Augo kai kurie dabar savaime Europoje neaugantys spygliuočiai (podokarpas, tuja ir kt.). Plioceno epochos Daumantų ir Vetygalos atodangų molingo smėlio ir molio tapsluoksnių žiedadulkėse vyrauja (40 - 60%) pušinių (Pinaceae) šeimos medžių žiedadulkės. Padaugėja ir nemoralinės svitos atstovų - beržo (Betula), lazdyno (Corylus), alksnio (Alnus), sklroblo (Carpinus) žiedadulkių. Pušies, alksnio, beržo žiedadulkių kiekio kaita rodo, kad pliocene būta sausų ir drėgnų periodų.
Kvarteras (antropogenas). Periodas apima du sluoksnius: pleistoceną (ledynmečius) ir holoceną (poledynmetį).
Pleistocene apledėjimus keitė šiltesni periodai; prasidėjo rūšių migracija. Šilumamėgė flora migravo į šiltesnes, beledes priebėgas (refugiumus), o ledynų pakraščiuose įsikūrė arktines sąlygas pakelenčios rūšys (formavosi tundros, miškatundrės, taigos flora). Seniausiuose pleistoceno sluoksniuose, susiformavusiuose pirmoje ledyno įšliaužimo į Lietuvos teritoriją išvakarėse, Vilniaus apylinkėse rasta beržo keružio (Betula nana) žiedadulkių. Tuo metu Lietuvoje galėjo būti tundros kraštovaizdis. Merkinės apylinkių dendroflora tarpledynmečiu keitėsi. Iš pradžių vyravo pušų ir eglių miškai su beržų priemaiša. Juos palaipsniui pakeitė smulkieji lapuočiai ir plačialapiai. Tarpledynmečio pabaigoje šie savo vietą vėl užleido spygliuočiams. Merkinės apylinkių tarpledynmečio florai būdingas didelis šilumamėgių rūšių skaičius. Spygliuočiams Merkinės floroje atstovauja kelios rūšys: paprastoji pušis (Pinus sylvestris), sibirinė eglė (Picea obovata, Picea sp.), kadagys (Juniperus communis). Iš lapuočių, plačialapių medžių ir krūmų Merkinės tarpledynmečio floroje rastos šios rūšys: beržai (Betula nana), juodalksnis (Alnus glutinosa), skroblas (Carpinus betulus), lazdynas (Corylus avellana), ąžuolas (Quercus sp.), klevai (Acer campestre, A. platanoides), liepos (Tilia tomentosa, T. platyphyllos), sedula (Cornus sanguinea), uosis (Fraxinus sp.), juodaguogis šeivamedis (Sambucus nigra).
Merkinės apylinkių tarpledynmečio dendrofloroje išskirtinos šios augalų rūšys, kurių nerandame dabartinėje Merkinės floroje: Tilia tomentosa, T. platyphyllos, dabartiniu metu reta ir saugotina Lietuvos mastu Betula nana; dabartiniu metu Lietuvoje plačiai paplitusios Pynus sylvestris, Alnus glutinosa. Mardasavo (Merkio upės dešinysis krantas) tarpledynmečio sluoksnių sporų ir žiedadulkių diagrama rodo, kad floroje vyravo spygliuočiai (Pinus, mažiau Picea), daug mažiau smulkialapių (Betula, Alnus) ir plačialapių (Quercus, Tilia, Ulmus, Carpinus) lapuočių. Pagal Merkinės apylinkių tarpledynmečio darinių žiedadulkių diagramą paskutinio tarpledynmečio laikotarpiu skiriamos trys miško kaitos fazės: spygliuočių (vyrauja Pinus); spygliuočių ir plačialapių (vyrauja Quercus, Tilia, Carpinus); spygliuočių ir smulkiųjų lapuočių (vyrauja Pinus, Picea, Alnus).
Antrojo tarpledynmečio floroje rasta apie 160 induočių augalų rūšių (iš jų 40 samanų). Nerasta šiuo metu neaugančių ar į pietus nuo Lietuvos teritorijos savo arealo ribą siekiančių rūšių. Tai rodo, kad antrojo (paskutiniojo) tarpledynmečio laikotarpiu pradėjo formuotis dabartinė Lietuvos augalija (Kabalienė 1959).
..."

Tai va tiek, toliau jau rašiau


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Rgs 14, 2013 12:42 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Turiu kažkur Ivanauskienės geobotaniką, atsiversiu prie progos, gal ten bus kokių tikslesnių duomenų. Nes iš šitos citatos absoliučiai nieko negalima pasakyt apie ekosistemas. Kad augo tam tikros medžių rūšys- viskas aišku, bet tas nieko nesako apie miškus. Savanose irgi auga medžiai, miškatudrėje taip pat. Reikia duomenų apie žolinę augmeniją ir apie to laikotarpio sluoksnius. Ir paklausiu dar botanikų, ar iš viso yra patikimų duomenų apie tų laikų ekosistemas. Būtent ekosistemas, ne augusias rūšis, nes iš tų pačių rūšių gali susidėt labai skirtingos bendrijos. Ir jeigu evoliucionistai vienu balsu teigia, kad Eurazijoj miško nebuvo, Lietuvoj taip pat turi būt kažkoks patvirtinimas. Nu išsiaiškinsim.
Bet vėlgi- tema ne apie tai. Mums svarbu koks gali būt ganyklų produktyvumas ir kiek gyvulių biomasės jos gali išlaikyt. Ir panašu, kad čia teoriškai niekaip neįmanoma išsiaiškint, tik eksperimentu. Arba iš viso nesukt galvos dėl neįmanomų dalykų.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Rgs 15, 2013 1:21 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Na, be įžeidimų, bet tą ką pateikia Tadas, tai panašu į faktus, nes ir nuorodos į mokslininkų darbus yra, galima patikrinti, o tavo, Sauliau, "faktai" nelabai panašūs į faktus. Kažkas kažkam kažkokiame forume pasakė. Tai ne faktai. Ir tai ne mokslas. Moksle šaltinius galima lengvai patikrinti. Kaip Tado atveju.

Cituoti:
Mums svarbu koks gali būt ganyklų produktyvumas ir kiek gyvulių biomasės jos gali išlaikyt.


Kaip jau išaiškinta mokslininkų šių laikų natūralios ekosistemos pakelia 20 kg/ha stuburinių. Jei gamtinė žemdirbystė orientuojasi į gamtą, tai tokio skaičiaus ir turėtų būti siekiama.

O jei gamtinė žemdirbystė nesiorientuoja į gamtą, o tik nori išspausti kuo didesnius skaičius ir leidžia sau aptverti teritoriją, tada turėtų leisti ir kitus dirbtinius dalykus. Dar daugiau iš hektaro galima išspausti, jei auginsime bambukus, karklus, drambliažoles ar kitokius sparčiau augančius augalus ir duosim juos gyvuliams. Produktyvumą padidintų ir tręšimas. Bei laistymas. Kodėl tik tvora? Galima ne tik teritoriją kontroliuoti, bet ir laistymo pridėti. O kodėl tik tvora ir laistymas? Galima ir šilumą pakelti - galima į pietus padaryti nuolydį, arba galima orandžeriją pastatyti hektare. Tada bus tropinis klimatas ir biomasės priaugs labai daug. Tai aišku galima prigalvoti visokių dirbtinų sistemų. Vienos jos bus labai nenatūralios, kitos nestipriai dirbtinės, bet visos jos bus nutolimas nuo gamtos. O mes juk turėtume orientuotis į gamtą.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Rgs 15, 2013 9:00 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 7:43 pm
Pranešimai: 258
Miestas: Radviliškio raj. Papušynio km.
Naršydama radau,kad vien žuvų 10-20 kg/ha,o tai juk stuburiniai. O kur dar žinduoliai, ropliai,varliagyviai,paukščiai? Šis žuvų kiekis kinta priklausomai,pagal mokslininkų išvadas,nuo žuvininkystės intensyvumo,vietovės. Gal kažką kito turėjote omenyje su tuo 20 kg/ha?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Rgs 15, 2013 9:41 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Laimi, Tado pateikti faktai rodo tik rūšinę sudėtį. Su tuo pilnai sutinku. Deja, jie nerodo koks buvo rūšių pasiskirstymas.
Nu bet galim palikt tuos neaiškius skaičiukus, grįškim prie jūsų faktų. 20 kg/ha- tai man tinka. Jeigi pvz. šeima laiko karvę, atitinkamai jiems reikia nuo 25 ha ploto. Jeigu dar arklį- dar 35 ha. Nu dar paukščių keletas, dar kokie 5 ha. O kadangi reikia vietos ir laukiniams gyvūnams, galim drąsiai tą skaičių padaugint iš dviejų. Gaunam, kad šeimai reikia 130 ha. Pagal GŽ. Su sąlyga, kad neaugina gyvulių mėsai, tik truputis pieno ir keli kiaušiniai per dieną. Man iš tikrųjų labai patinka tokie skaičiukai. Jeigu šeima gyvena trijuose hektaruose, ji galėtų laikyt dešimt vištų, su sąlyga, kad nėra jokių kitų naminių gyvūnų. Jeigu vištų vienuolika arba dar koks nors gyvis- jau ne GŽ.
Tai reikia aiškiai sudėliot kriterijus, surašyt kažkokias GŽ leistinas normas. Nes aš dabar noriu laikyt porą karvių ir dar keletą smulkesnių raguočių, neskaitant paukščių, 8 ha plote, kas bent 10 kartų viršija GŽ normatyvus. O ir kiti žmonės nežino kiek teisingai galima išlaikyt gyvulių, nes niekur tokios informacijos nėra.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Rgs 15, 2013 10:34 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Tai galima sudėliot "GŽ gyvūnų gerovės normas". 20 kg/ha per daug, bent pusę reikia palikt laukiniams gyvūnams.
Žemės ploto poreikis ŽŪ gyvūnams:
1 vištai- 0,3 ha
1 ančiai- 0,5 ha
1 žąsiai- 1-1,5 ha (priklausomai nuo veislės)
1 kalakutui- 0,5-2 ha (priklausomai nuo veislės)
1 putpelei- 0,1-0,2 ha
1 ožkai- 3-5 ha
1 aviai- 2-8 ha (priklausomai nuo veislės)
1 karvei- 30-70 ha (priklausomai nuo veislės)
1 buliui- 80-100 ha
1 arkliui- 40-100 ha (priklausomai nuo veislės)
Jeigu ganyklose ganosi kelių rūšių gyvuliai ir paukščiai, jiems reikalingi plotai turi būti sumuojami.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Rgs 15, 2013 2:18 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Bir 30, 2013 8:04 pm
Pranešimai: 316
Siūlau laikyti sūslikus ,jie valgomi ,gražiai švilpauja ,kaifas juos gaudyti.http://dic.academic.ru/pictures/wiki/fi ... d1772d.jpg


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Rgs 15, 2013 8:02 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Naršydama radau,kad vien žuvų 10-20 kg/ha,o tai juk stuburiniai. O kur dar žinduoliai, ropliai,varliagyviai,paukščiai? Šis žuvų kiekis kinta priklausomai,pagal mokslininkų išvadas,nuo žuvininkystės intensyvumo,vietovės. Gal kažką kito turėjote omenyje su tuo 20 kg/ha?


Taip, turėta omenyje sausuma ir tik vidutinių platumų. Tropikų platumose sausumoje kitaip. Vandenyje irgi kitaip. O šaltinį įmesk, nes neaišku dabar kas ten per kiekis - natūralus, dirbtinis, kuriose platumose, pakrantės ar bendras vandenyno, upių ar ežerų ar ko...


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Rgs 15, 2013 8:17 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
SauliusJ. rašė:
Laimi, Tado pateikti faktai rodo tik rūšinę sudėtį. Su tuo pilnai sutinku. Deja, jie nerodo koks buvo rūšių pasiskirstymas.


Supratau ką nori pasakyti. Bet mokslininkai nėra tokie kvaili. Jie greičiausiai tyrė ne tik medžius ir rado ir kitų žiedadulkių. O Tado citatoje tik apie medžius rašoma, nes ten knyga skirta vien medžiams. Taigi, jei būtų radę stepių augmenijos daug, tai nebūtų padarę išvados, jog vyravo tundra ar miškai, nes kirstųsi su kolegų duomenimis. Greičiausiai mokslininkai čia neklysta. Be to, ir logiškai nelabai gaunasi kitaip. Žiūrėk:
Cituoti:
paprastoji pušis (Pinus sylvestris), sibirinė eglė (Picea obovata, Picea sp.), kadagys (Juniperus communis). Iš lapuočių, plačialapių medžių ir krūmų Merkinės tarpledynmečio floroje rastos šios rūšys: beržai (Betula nana), juodalksnis (Alnus glutinosa), skroblas (Carpinus betulus), lazdynas (Corylus avellana), ąžuolas (Quercus sp.), klevai (Acer campestre, A. platanoides), liepos (Tilia tomentosa, T. platyphyllos), sedula (Cornus sanguinea), uosis (Fraxinus sp.), juodaguogis šeivamedis (Sambucus nigra).


Kaip pievoje pavieniai gali augti lazdynas, eglė, pušis, šeivamedis, kadagys, skroblas, juodalksnis, sedula? Nelabai susidėlioja savana? Lazdynas, šeivamedis, kadagys, sedula grynai pomiškio organizmai. Eglė pievoje viena neaugs, skroblas irgi. Juodalksnis augs grupelėje. Na, geriausiu atveju turėsime retmiškį, o ne savaną. O dar realesnis variantas kurį rašiau anksčiau - mišrūs miškai sudaro dalį teritorijos, o pelkės ir užliejamos, žolėdžių proteguojamos pievos neapaugę mišku.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Rgs 15, 2013 8:24 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Tai reikia aiškiai sudėliot kriterijus, surašyt kažkokias GŽ leistinas normas. Nes aš dabar noriu laikyt porą karvių ir dar keletą smulkesnių raguočių, neskaitant paukščių, 8 ha plote, kas bent 10 kartų viršija GŽ normatyvus. O ir kiti žmonės nežino kiek teisingai galima išlaikyt gyvulių, nes niekur tokios informacijos nėra.


Pabandykim. Penkiabalėj sistemoj.

Siekiamybė - 20 kg/ha stuburinių kaip gamtoje.
Ketvertą gauni, jei laikai nuo 20 iki 30 kg/ha.
Trejetą, jei laikai nuo 30 iki 40.
Dvejetą, jei laikai nuo 40-60 kg/ha stuburinių.
Ir kuolas, jei nesutelpi į 60-80 kg/ha.

O jei virš 80, tai neišlaikei GŽ įskaitos.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Rgs 15, 2013 8:44 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 7:43 pm
Pranešimai: 258
Miestas: Radviliškio raj. Papušynio km.
Laimis Žmuida rašė:
Cituoti:
Naršydama radau,kad vien žuvų 10-20 kg/ha,o tai juk stuburiniai. O kur dar žinduoliai, ropliai,varliagyviai,paukščiai? Šis žuvų kiekis kinta priklausomai,pagal mokslininkų išvadas,nuo žuvininkystės intensyvumo,vietovės. Gal kažką kito turėjote omenyje su tuo 20 kg/ha?


Taip, turėta omenyje sausuma ir tik vidutinių platumų. Tropikų platumose sausumoje kitaip. Vandenyje irgi kitaip. O šaltinį įmesk, nes neaišku dabar kas ten per kiekis - natūralus, dirbtinis, kuriose platumose, pakrantės ar bendras vandenyno, upių ar ežerų ar ko...

Nerandu pradinės nuorodos,tai panaš info čia,o ten buvo daug daugiau: http://gamta.lt/files/2000m.pdf .


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Rgs 15, 2013 9:22 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Dabar aišku, ačiū.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Rgs 15, 2013 9:32 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Cituoti:
O jei virš 80, tai neišlaikei GŽ įskaitos.

Vadinasi, GŽ įskaitą išlaikys tik klajojantys medžiotojai ir piemenys. Ir čia aš pilnai su tavim sutinku. Tik, deja, dabartinėj situacijoj tam nėra sąlygų. Taigi skelbiam, kad bet koks gyvulių ar paukščių augintojas niekaip negali atitikt GŽ kriterijų?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Rgs 15, 2013 10:25 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 7:43 pm
Pranešimai: 258
Miestas: Radviliškio raj. Papušynio km.
Laimis Žmuida rašė:
Dabar aišku, ačiū.

Nėra už ką :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Rgs 15, 2013 11:20 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Vadinasi, GŽ įskaitą išlaikys tik klajojantys medžiotojai ir piemenys. Ir čia aš pilnai su tavim sutinku. Tik, deja, dabartinėj situacijoj tam nėra sąlygų. Taigi skelbiam, kad bet koks gyvulių ar paukščių augintojas niekaip negali atitikt GŽ kriterijų?


Ne, tie punktai tai juokais. :) Nors dalis tiesos yra.

20 kg/ha galim palikt kaip siekiamybę. Medžioklė ir ganymas gali būti siekiamybė. Taip pat ir rankiojimas, bei laukinių augalų auginimas galėtų būti siekiamybė. Jei visi gyvulių laikymo atvejai yra ne GŽ, tada ir visi daržai, kuriuose yra kultūrinių daržovių yra ne GŽ. Bet realiai tokius daržus vadiname gamtiniais, todėl ir gyvulių laikymas gali būti vadinamas GŽ. Aišku turi būti nepersistengta, priežiūra turi atitikti tam tikrus kriterijus. Pavyzdžiui, jei smirdi, tai jau ne GŽ. Nutrypta - ne GŽ. Bet kažkokį mažesnį gyvulių skaičių galima laikyti ir vadinti tą dalyką GŽ. Arba GG. Kriterijus reikia, kad kas "protingesnis" už mane nustatytų, nes aš su gyvuliais neturiu jokios praktikos.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 61 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007