Gamtinė žemdirbystė

Sveiki

Gal kas žino draugiškų(augalai, garso priemonės ir t.t.) būdų apsisaugoti nuo laukinių gyvūnų. Stirnos dažniau pradeda lankytis rudeniop, kada jau yra ką paskanauti, tačiau lapės šeimininkauja kiaurus metus. Sodindama negaliu naudoti mėšlo - jos augalus gražiai išrauna ir padeda šalia:). Tvora nuo lapių neapsaugo.

Žmogus neskirtas mėšlui nešioti iš vienos vietos į kitą. Jeigu jau turim gyvūnų, tada reikėtų sukurti tokias žemdirbystės sistemas, kad gyvuliai patręštų žemę iš karto ten kur reikia ir, kad nereikėtų tąsyti mėšlo.

Šiaip laukinius gyvunus atbaido šuo. Bet deja ir mane patį šuo atbaido, tai nerekomenduočiau jo naudoti. Laukiniai gyvūnai yra didžiausias gėris. Jei ateina stirnos ir lapės, tai tik džiaugtis reikia, kad jūsų daržas gamtiškas. Medelius niokoja? Na, tai apriškit medelį kol jaunas arba nutepkite zuikbaidžiu. Jis padeda nuo įvairių gyvūnų. Dar priedo labai gerai, jei gyvenate prie daržo. Tada gyvūnai klusnesni būna.

Papasakokite apie pelytes ir kurmius.
Ar mulčiuotos lysvės ir medeliai nepadidina pelyčių ir kurmių skaičiaus sklype?

Pas mus labai padaugėjo kurmių, ir pelyčių. Pelytės eina į namą, pridaro visokių aibių ...

Ir dar pievoje yra tokių urvelių - nežinau kieno jie. Panašiai, kaip šiose nuotraukose
http://www.supermama.lt/forumas/lofiver ... 93628.html
(supermamų forume bandyta aiškintis, kas čia per gyvūnai ...)

Žmonės dažnai klausia kaip atsikratyti erkių, kurmių, pelių, vorų, šliužų ir dar visokių kitokių gyvių. Na, net nežinau ką jiems patarti, nes čia yra psichologinė ir pasaulėžiūrinė problema, o ne gamtos problema. Gyvūnai yra gamtos dalis ir jie joje gyvena. Miškui ar pievai kurmiai, pelės ir šliužai nemaišo. Kaip tik jie padeda. Jie yra miško ar pievos dalis.

Čia tik mums, žmonėms, šie gyviai trukdo. Ir ne visiems žmonėms. Tik su tam tikra pasaulėžiūra ir psichologija. Gamtoje gyvūnai yra ir kažką valgo. Ir tai nėra blogai. Gamta priaugina tiek, kad visiems visko užtenka. Tai analogiškai, jei darže gyvena peliukas, jis valgys. Bet viso derliaus juk nenuneš. Jis mažiukas. Daug nepakelia. Paprastai sakoma, kad gyvūnija pasiima dešimt procentų. Jiems tiek priklauso legaliai. Taigi, vietoje devynių burokėlių turėtume sodinti dešimt. Ateis peliukas, vieną suvalgys ir liks tie patys devyni, kuriuos mes planavome užauginti.

Žinoma, į rudenį gyvūnai pradeda kaupti. Tada jie gali nunešti daugiau nei dešimt procentų. Todėl daržą reikia tikrinti prieš rudenį. Subrendo kažkas, pradėjo peliukas nešti ar paukštis įniko į saulėgražas, į aguonas, tai reikia saugoti. Čia jau nieko nepadarysi, jei nepakankamas kiekis auga, tai suvalgys kas pirmesnis. O pavyzdžiui šimto hektarų lauke irgi auga grūdai, bet peliukai fiziškai nepajėgūs jų suvalgyti. O štai pas mus buvo kviečių viena lysvelė, tai viską pavogė peliukas. Na, bet daržai užaugo ir apskritai suskaičiavus, tai gal net dešimties procentų nepavogė iš viso.

Hektare pelių būna 200 vienetų. Piko metais 400 vienetų. Mulčias padidins jų skaičių, nes mulčias padidina ir vietų joms pasislėpti ir jų valgomų dalykų skaičių. Mulčias visko skaičių padidins. Ir varlių, ir drugelių. Tiesiog viskas geriau bujos. Taigi ir pelių teoriškai bus daugiau. Tarkime ne du šimtai, o du šimtai ir dvi. Esmės tai nekeičia. Derliaus suvalgys jos tiek pat - dešimt procentų. O jei nenori, kad į namus eitų, tai reikia sandarinti namą.

Nuodyti pelių negalima, nes jas suėda pelėdos, kiaunės ir pačios nugaišta tada. Padaroma žala ekosistemoms ir pačiam sau. Žudyti spastais irgi ne žmogaus paskirtis. Nužudysi, tai naujų prisivis. Hektare jei turi būti du šimtai, tai ir bus. Laikinai gali išgaudyti, bet tuoj ir vėl prisiveis, nes tiek jų turi būti pagal gamtos dėsnius.

Galima nepaisyti gamtos dėsnių. Išasfaltuoti. Mieste nėra nei pelių, nei uodų. Geras gyvenimas. Bet yra kita pusė - nėra gamtos. O išeini į gamtą - yra pelių ir uodų. Ir erkių. Užburtas mechanizmas, kuris nustoja veikti tik jei pakeiti savo sąmonę. Yra gi žmonės, kuriems gyvūnai netrukdo. Kodėl gi mums netapus tokiais kaip jie ir negyvenus be rūpesčių?

Tiesa, neatsakiau į klausimą. Tie urveliai, greičiausiai, pelių, pelėnų. Nuo kurmių reikia saugoti tik agurkus. Agurkų šaknys labai lepios, tai juos gali nužudyti kurmis. O kitiems augalams nekenkia. Pas mus po mulčiumi vien kanalai, autostrados. Bet viskas auga. Kaip saugoti agurkus? Na, pasodinti jų daugiau. Ir pasodinti šalia kurmio trąsos. Nereikia griauti trąsos. Nes kurmis ten vistiek sugrįš ir išknis vėl. Reikia sodinti šalia trąsos, jei negriauni jos, tai matai kur ji yra. O kurmis vaikšto savo trąsomis ir į šoną neina. Todėl agurkai lieka augti.

Su viskuo sutinku, tik ne su uodais. Jie kanda, paskui niežti, skauda, miegot negali, sėdėt negali, nėr gyvenimo

Yra pasaulyje vietų kur nėra uodų. Gal tau ten reikėtų apsigyventi?

Netikiu. Jie mane visur suranda

Šikšnosparniai juos ėda, kas dar?

Šikšnosparniai, musinukės, zylės, kregždės... Ėda. Bet visų nesuėda. Jei suėstų visus, tai paskui pačios mirtų neturėdamos ką valgyti. Todėl uodų skaičių galima tik apmažinti, bet ne panaikinti. Uodų nėra Argentinoje. Nes ten labai sausas klimatas. Ir apskritai nėra kenkėjų vietomis. Augini sau žirnius, avietes ir joks vikšrelis iš vaisiakūnio neišlenda, nes TEN JŲ NĖRA! Bet ten yra kitos problemos.

Na, pelytės trukdo, kai eina į namus. O kaip užsandarinsi, jei namas rąstinis. Vis tiek suras plyšelį ir pralįs ... O kai negali iš virtuvės į terasą trumpam išeiti palikęs sausainį ant stalo, nes pelytė jau nugvelbė sausainį nuo stalo, tai nesmagu. Ne tai, kad sausainio gaila, bet pelytės juk ir ligas nešioja. O ant stalo lipa ...

O dėl kurmių - to pypsinčio pagalio nuo kurmio irgi turbūt negalima dėti Kurmis iš esmės nelabai gal ir trukdo?

Bet man įdomu, ar iš tiesų ženkliai padaugėja pelyčių ir kurmių nuo mulčavimo? Nes pas mus praeitą vasarą ir rudenį tiek daug pelyčių atsirado ... Po žiemos atvažiavome į sodybą - visas namas nusėtas jų kakučiais ... Net į lovą lipo, visur visur. O pieva ir mūsų, ir kaimynų - kaip suarta - taip kurmiai pasidarbavo. Na, kurmiai taip negąsdina kaip pelytės... Bet iš esmės. Ar čia gali būti nuo to, kad aš toje pievoje savo keturias lysves pamulčiavau, na ir medelius, krūmus ...

Na, kaip jau sakiau - mano žiniomis pelių skaičius hektare būna 200-400 vienetų. Ir šis skaičius svyruoja nepriklausomai ar dedate mulčią ar ne. Mulčio uždėjimas, vėlgi mano manymu, turėtų šiek tiek padidinti populiaciją, nes nešate papildomo maisto gyvūnijai. Visko padaugėja, ne tik pelių, nes atsiranda daugiau maisto. Bet nemanau, kad padidės dideliu skaičiumi. Tarkim padidės nuo 200 iki 203 pelių. Jokio skirtumo. O kitais metais vistiek stabilizuosis skaičius, nes padaugėjus pelių po metų kitų ateina jų valgytojai.

Plikoj tradicinio daržo žemėje nėra ko valgyti, nėra kur slėptis, todėl ten jų turėtų būti mažiau. Mieste pelių irgi mažiau. Kaimo vietovėje jų daugiau. Tačiau ar girdėjote apie kažkokią keistą ligą siautėjančią kaimuose, kurią pernešinėj pelės? Laikraščiai rašytų. Bet nerašo. Pelių gal dešimt metų nemačiau mieste, o kaimo vietovėje kasdien. Jei ligų skaičius priklausytų nuo pelių skaičiaus, tai manau visi laikraščiai skalambytų apie tai. Ligas aišku, kad pelės perneša. Bet kaime daugiau žmonės neserga nei mieste. Ligas taip pat perneša katės ir šunys. Labiausiai ligas perneša žmonės.

Tai, kad jums nemalonu, jog lipa pelės ant stalo, tai čia ne žemdirbystės klausimas ir čia jo nespręskime.

Mano draugas turi seną rastinį namą. Pelių begalybės ten, nes kaimo vietovė. Ir buvo kambary. Tačiau jis užsisandarino kambarį ir pelės nebeina. Aš negalėjau patikėti. Bet patikėjau.

Kurmis lysvėse netrukdo. Sugaudo kurklius ir kitus kenkėjus, padaro ventiliaciją. Kartais kol augaliukai mažiukai, kątik išdygę, tai iškelia kokį vieną kitą. Taip. Nuostolis. Bet tai įskaičiuoji į tuos dešimt procentų gamtai ir atsėji į tą vietą vėl augalą, arba ką nors kita pasodini. Ir žiūrint plačiąja prasme, tai kurmis jokios žalos daržui nedaro.

Dėkui už komentarus.

O dar kai kur perskaičiau, kad pelytės nemėgsta pelyno (kartieji kečiai) kvapo...

Tiesa, dėl nemėgimo. Na, jeigu būtų koks dalykas, kuris atbaido uodus ar peles, tai visi jį naudotų ir parduotuvėse pardavinėtų. Deja, visi tie, kuriuos pardavinėja - neveikia. Na, gal šiek tiek apmažina tikimybę. Jei peliukui kažkas smirda, tai jis gal apeis. Tačiau jei nenorės apeiti, tai eis tiesiai. Čia kaip žmonės. Na, smirda mėsos kombinato dūmai. Stipriai smirda. Nemėgstam. Bet vis tiek gyvenam. Taip ir pelei. Smirda, bet tai ką padarysi, lendi vis tiek kur šilta arba kur maisto yra. Iš praktikos visi galim pasakyti, kad joks augalas nesulaiko nei pelių, nei uodų, nei erkių, nei ko kito... Darže vistiek patirsim dešimties procentų nuostolį, kad ir ką bedarytumėme.

Taip, pelytės mėgsta mulčą - ypatingai iš moliūgų ir riešutų kevalų . Dėdama aplink medžius ir krūmus tokį mulčą, apie pelytes nepagalvojau. Pavasarį radusi puotos padarinius(mulčas buvo apkramtytas ir išdraskytas) iš pradžių sunerimau, kad bus pažeistos krūmų ir medžių šaknys, tačiau nieko blogo nenutiko. Joms matyt užteko lukštų. Lysvėse, kurias dengiau šienu - pelių nebuvo. Na, bent aš nepastebėjau, kad būtų kas pažeista.
Didesnė problema su jomis rudeniop. Kai laukuose kokią daržovę apgraužia, tai nieko tokio. Blogiau, kai į namus pradeda kraustytis. Taip pat girdėjau, kad pelyno pelės nemėgsta . Padėjau keletą ryšulėlių džiovintų pelynų - pelių pėdsakų ženkliai sumažėjo.

Vasarą buvo stumdomas augalinis dirvožemio sluoksnis statyboms ir buvo rastas netikėtas radinys (suvažinėjo buldozeris), kurį vėliau nusinešė gandras. Vaizdas ne iš maloniųjų, tačiau gal atsirastų žinovų ir pasakytų kas čia per gyvatė. Tikiuosi ne angis ir tikrai ne žaltys (ausys ne geltonos). Ir kodėl ji atsidūrė ant kalno, kai galėtų būti arčiau šlapesnių vietų.

Lietuvoje tik trys tokie panašūs: du žalčiai ir angis. Tai turėtų būti vienas iš jų. Bet aš ne ekspertas, tai nepasakysiu.

Roplių sąrašas:
http://lt.wikipedia.org/wiki/S%C4%85ra% ... os_ropliai

O ant kalno jie gali būti, išlenda pasišildyti, pamedžioti, šliaužia į naują vietą.

Trumpas storas kūnas ir tipiška tamsi vingiuota juosta ant nugarinės pusės - tai angis. Nors jų spalva būna varijuoja. Esu mačiusi visiškai juodų.

Iš tikrųjų, kai buvo rastas šis roplys, šiek tiek bijau leisti vaikus į pievą, gal nebent su guminiais batais, nes nors angies įkandimas gal ir ne mirtinas, bet gal reikėtų kokių priešnuodžių su savimi turėti, nes artimiausia medicinos įstaiga už 15 m Širvintose arba už 30 km Vilniuje.

Girdėjau, kad prie Novaraisčio pelkės gyvenantieji turi namuose priešnuodžių. Reiškia kažkur juos parduoda. Galima turėti namuose, matomoje vietoje ir, kad vaikas mokėtų pasinaudoti, jei prireiks.