Gamtinė žemdirbystė

Visai neseniai išsikasėme prūdą,kuris pritraukė įvairios gyvūnijos:
laumžirgių porelę; paukščiukų (balandis, zylutės, kregždutės ir kiti) kurie atskrenda išsimaudyt, atsigerti; varlių, vabalų. Paleidome keleta įvairių žuvelių.

Taip, vandens telkinys yra puiki paspirtis vietos ekosistemai. Jame geria vandenį daug paukščiukų, gyvūnų, taip pat jame veisiasi kai kurie gyviai, kurie paskui išeina į sausumą gyventi. Paukščiukams ir gyvūnėliams galima primesti akmenų ar rąstą įleisti, kad jie turėtų kur nutūpti ir atsigerti. Ne visi moka kaip kregždutės skrydyje atsigerti. Kitiems reikia nutūpti. Ir gyvūnai rąstu eina atsigerti. Vandens lygis svyruoja, tai rąstas labai tinka - nuo jo visada patogiai gali pasiekti vandenį.

Taip pat vanduo yra imlus šilumai ir stabilizuoja vietos temperatūros pokyčius, drėgmės režimą. Taip pat stipriai padidina bioįvairovės kiekį, nes atsiranda ribos efektas, t.y. kur susikerta skirtingi kraštovaizdžio elementai - sausuma ir vanduo, pieva ir vanduo, miškas ir vanduo.

Taip pat vandeny auga valgomi augalai, kurie kitur augti negali. Ir, žinoma, žuvys tiems, kurie jas valgo.

Ar gamtinėje žemdirbystėje galima/reikia žiemą žuvims kirsti eketes prūde?

Gamtoje žuvys išgyvena be kirtimo. Tai norint kuo gamtiškiau, reikėtų nekirsti. Neveisti tokių žuvų, kurios be ledo kirtimo neišgyvena. Neveisti tokių kiekių. Veisti plėšrūnus, harmonizuoti ekosistemą.

Mačiau filmuke apie Sepp Holzer, kad jis ten pasinaudodamas vandens telkiniais, akmenimis ir šlaitais lyg ir citrinas augina kalnų klimate. Pas mus palei prūdą yra į pietus orientuotas šlaitas. Pavasarį jaučiu kaip saulė dvigubai ten šildo - tiek tiesiogiai, tiek atsimušdama nuo vandens. Nematavau temperatūrų, nežinau ar ten šilčiau iš tiesų. KOkias sodines kultūras čia efektyviausia augnti? Lepesnes gal kokias? P.s. citrinų neplanuoju auginti

Pietiniame prūdo šlaite žemė greičiau įšyla, taip pat saulės spindulių daugiau, nes atsispindi nuo vandens, taip pat gali kartais būti šiltesnis oras, nes vanduo turi terminę masę ir įkaitęs dieną atiduoda šilumą aplinkai.

Tačiau nereikia galvoti, kad ten šilčiau ir jau galima bet ką iš šilumamėgių auginti. Dirvožemis tai ten šiltesnis, bet prūdas visada yra žemiausioje vietoje ir naktį ten suplūsta šalčiausias oras. Gali atsitikti taip, kad dėl šilto dirvožemio šilumamėgiai pabus anksčiau, išskleis pumpurus, o tada čerkšt per juos šalna ir jokių vaisių nebus. Citrinos pas Holcerį, man rodos, ne prie prūdo auginamos.

Kita prūdo šlaito blogybė, kad ten negiliai gruntinis vanduo, o mažai yra kultūrų, kurios pakelia aukštus gruntinius vandenis. Reikia sodinti bent pusantro metro, du metrai gylyje, kad būtų vanduo.

Šiluma ir saulės atspindys tiks beveik visoms kultūroms, ne tik šilumamėgėms. Gal net geriau sodinti nešilumamėges, nes jos neapšals dėl oro temeratūros, o derlių duos didesnį dėl šilumos ir dėl šviesos didesnio kiekio.

Jei status šlaitas, tai problema su obuoliais. Jie gali riedėti į vandenį. O uoginės kultūros labai tiktų, nes jos niekur nerieda.

Apie konkrečias kultūras dar pagalvosiu. O kokio dydžio ten pas jus nuolydis? Koks dirvožemis? Koks šlaito statumas? Kaip giliai vanduo? Kokio ilgio kranto linija?

Šį savaitgalį mūsų prūde prie pietinio šlaito slėpėsi dvi antys, bet mus pastebėjusios išskrido, tikimės, kad sugrįš
O žuvys išgyveno ir be eketės kirtimo, gal kad šaltis šiais metais ne taip ir ilgai laikėsi.

Pas mus prudelyje 2 antytes parskrenda kiekviena pavasari jau kokie 3 metai. Mums prisiartinus isskrenda, bet gyvena ten iki isskridimo. Siemet jau lyg maciau tris, nerealu, kai pagalvoji, kad cia tos pacios vis sugrizta "namo":)

Aciu Laimi, tikrai kai pamastau, tai prie prudo vakarais yra salciausia, nesinori ten ilgai vakarot-dregme, rukas. Musu prudas isvis dauboj is visu pusiu ji daugiau maziau slaitai supa. Ir is tiesu visi vaiku kamuoliai i ta pruda surieda
Slaito statumo laipsniais nepasakysiu, kaip aukstai gruntiniai vandenys taip pat neisivaizduoju turbut aukstai, nes ten buvo tokia kaip ir pelke, o dabar visai netoliese saltinis is zemes tryksta.
Kiek daug aspektu reikia turet omeny!

Noriu paprašyti patarimo, ką daryti, kad mūsų prūde pakiltų vandens lygis.
Vyras kiek save pamena, jo vaikystėje prūdas būdavo apypilnis, o pavasarį visai pilnas. Bet štai aš per 7 metus jo tokio dar nemačiau, o kasmet situacija vis blogėja. Šiuo metu jis taip nusekęs, kad jei užšaltų staiga, tai žuvys galimai išmirtų.
Prūdo vanduo naudojamas karvei, telyčiai, ožkai, ožkytei, kiaulei girdyt. Jo pakrantėje auga 3 dideli dideli medžiai, viena nedidelė pušelė vargsta. Kitam krante krūmų šabakštynas. Visai šalia tradicinis daržas ir šiltnamis, užimantys 2-3 arus. Daugiau pievos, kurios būna nuganomos, bet retai kada šienaujamos. Planuose čia bus GŽ daržas.
Į prūdo "gyvenimą" stipriai nesikišam, tik aš prieš kokius 4 m grėbiau tuos mažus žalius plūdūriuojančius augaliukus ir nuo šiltnamio sulėkusias plėvelės atplaišas.

Na, čia gamtinė žemdirbystė ne prie ko. Reikia kviestis prūdų kasėjus. Jie visokių atvejų žino. Kartais dėl to, kad molis prasimušė, tai vanduo nubėginėja. Tai užtaiso moliu kraštą ir vandens vėl yra. O kartais kitos priežastys. Žodžiu, čia reikės specialistų.

Manau dabar kūdros senka labiausiai dėl to, kad eilę metų neturime sniegingų žiemų. Kur kūdros iškąstos žemoje pelkėtoje vietoje, tai gal problemų nėra. Kitu atveju - vandens mažėja.

http://krastonaujienos.lt/2014/10/kur-d ... iu-vanduo/
Jau daug kartų skaičiau, kad LT-je krinta gruntinio vandens lygis, matomai, tai liečia ir tvenkinius.

Ačiū už atsakymus.
Gal reikėtų išsivalyti kudrą, nes į ją vis krinta lapai nuo tu 3 didelių medžių. Nemažas dumblo sluoknis matosi dabar, kai kūdra nusekusi.
Su GŽ šis klausimas man susisiejo, nes vyras įkalbinėja nupjauti medžius, kad jie nemestų kūdron lapų ir, pasak vyro, negertų vandens. Bet aš manau, kad nereikia jų pjauti.
Kaip dirba ekosistemos, kad vanduo būtų švarus? Medžiai juk ne tik geria vandenį, bet jį kaupia ir grąžina švaresnį?

Dėl medžių gerimo kūdra tikrai nesenka, atvirkščiai - medžių pavėsis mažina garinimą. Medžiai padeda kondensuotis drėgmei, mažina teperatūrų svyravimą.
Taip, lapai padeda susidaryti dumblui. Jei kūdroje gyventų gyvių, kurie minta augalinėmis nuokritomis - problema išsispręstų. Dažniausiai kūdra būna per mažas vandens telkinis, kad jame sukurti ekosistemos balansą

O kas minta augalinemis nuokritomis, gal zinote?

Moliuskai, bet kai jų prisiveisia ne visiems patinka. Kai kurių geldutės aštrios, net kojų padus supjausto. Amūrai, bet sako jie tiesiog nepasotinami. Visgi geriau, kai į stovinti vandenį mažiau organikos pakliūna.

Tai gal pritarti vyrui dėl tų senųjų medžių kirtimo? labai nesinori. O gal mėginti išgrėbti dumblą? O gal įleist amūrus ir lai jie viską suvalgo
Ačiū už komentarus.

Kadangi su amūrai neturiu asmeninės patirties, tai bijau ką sakyti. Bet jie man atrodo visai geras daiktas stovinčio vandens švarai palaikyti.
Liūdna pripažinti, bet manau geriau, kad lapai į kūdrą nekristų. Geriau medžius nupjauti

Aš taip esu prieš bet kokių didelių medžių kirtimą, nebent jie tikrai trukdo, arba kyla grėsmė jiems nulūžti, nes turėti didelį medį yra privilegija, kuria ne kiekvienas gali pasinaudoti. Nukirsti medį užtruks porą valandų, o pasodinus naują medį jis augs 30 metų, todėl mes jį jau pasodinsime gal tik savo vaikams.

Jei prūdas seklus ir yra vietos jam padidinti, galima išsikviesti ekskavatorių ir jis pagilins prūdą ir sulėkštins krantus. Prūdas ir pagilės, ir vizualiai taps didesnis. Labai mažuose prūduose žuvų geriau neauginti. Jame galėtų gyventi varlės ir kiti vandens gyvūnėliai.

Mūsų 2 prūduose vandens lygis nuo pavasario iki rudens nukrenta maždaug 2,5 m, o mažesniame prūde (2 arų) gal ir 3 metrus, todėl geriau didesnis prūdas, tai vandens perkritimas ne taip smarkiai matosi, kaip mažesniame. O šiaip mažesnis buvo blogai iškastas, nes iškaskas gruntas buvo paskleistas aplinkui ir nors pavasarį jis liejasi per kraštus, bei paskui palaipsniui nusenka iki kritinės ribos, todėl jame žuvų nėra.