Gamtinė žemdirbystė
http://gz.home.lt/

Vandens telkinių teikiama nauda
http://gz.home.lt/viewtopic.php?f=18&t=174
Puslapis 22

Autorius:  Laimis Žmuida [ Ant Gru 02, 2014 6:37 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Vandens telkinių teikiama nauda

Literatūros ir nuorodų apie prūdo įrengimą neturiu. Žmonės daug išmano apie daržus, nes tai greitas organizmas ir per vienerius metus gali įgyti daug patirties, mažiau apie sodus, nes vien iki jų derėjimo nuo sėklytės apie dešimt metų turi praeiti, o suaugusį sodą gali tik po 30-50 metų pamatyti. O apie prūdus žmonės išvis mažai išmano, nes kasa dar rečiau nei sodą sodina ir praktikos šioje srityje yra sukaupta mažiausiai.

Mes prūdą išsikasėme gal prieš penkerius metus, apsodinome jį kuo didesne įvairove, įleidome mažyčių žuvyčių, o dabar jau du metai kaip apsigyveno bebrai ir daro ten savo tvarką. Tad patirties su prūdu turiu labai mažai. Pabandysiu pasidalinti kai kuriomis mintimis. Gal jums tiks.

Iš praktikos matau, kad daugiau nei dviejų hektarų ploto neprižiūrėsi. Tiesiog fiziškai rankos neprieina. Taigi prūdas turėtų tilpti tuose dviejuose hektaruose ar viename hektare. Kadangi reikia vietos namui, sodui, miškui, pievutei, daržui, gėlynui ir kitiems dalykams, tai prūdui gali likti daugių daugiausiai apie ketvirtį hektaro, jei sklypas dviejų hektarų dydžio ir tarkim kokia dešimt arų, jei sklypas hektaro. Kadangi Lietuvoje be projektų galima kasti iki dešimties arų prūdą, tai galvočiau, jog optimaliausias ir yra nuo trijų iki dešimties arų prūdas. Mažesnio jau negalima, nes jis labai greitai užžels.

Trijų arų prūdelyje galės tik mažytės žuvytės gyventi, didesniame jau galės ir plėšrios. Lydekos turbūt negalima leisti į dešimties arų prūdą, tik ešerius. O trijų arų prūde tik saulažuves ar panašias mažytes žuvytes be plėšrūnų. Konkrečiai mes įleidome keturias saulažuves ir jos pasidaugino kiek joms reikia. Jeigu nieko neįleisite, tai paukščiai atneš kokių nors kitokių žuvų. Kiek žinau, tai labai blogai, jei atneša karosų, nes jie kuičiasi po dumblą ir jį sukelia, tada vanduo neskaidrus būna. O jeigu vieta užimta kokiomis nors saulažuvėmis, kurios beje minta uodų lervomis ir kitų žuvų ikrais, karosai čia nebeatsiras ir vanduo išliks skaidrus. Lietuviškos žuvelės puikiai žiemoja dumble, nereikia kirsti ekečių, nebūna pastipusių po žiemos, nereikia išgaudyti prieš žiemą.

Kai kasamas prūdas atlieka daug žemių. Jos supilamos į kalnus arba išstumdomos po didžiulį plotą. Jeigu aplinkui buvo drėgna ir reikėjo tą dalį sklypo pakelti, nes arti gruntinis vanduo, tada galima kelti sklypo dalį, bet jeigu vanduo giliai, sausa ir dar pusmetrį ar metrą žemių uždės į tą vietą, tai joje sunkiai kas nors augs. Tada jau geriau kažkam atiduoti žemes ar sustumti į kalniukus.

Pradžioje turėsite tuščią prūdą ir ten užsiveis augalai, kurie auga netoliese, kuriuos atneša paukščiai ir kuriems ten geriausia. Jeigu nieko nedaryti, tai įsiveis tik keletas rūšių augalų. Todėl pirmais-antrais metais galima atsinešti visokių augalų ir prisisodinti. Tada prūdas bus įvairesnis.

Augalai turėtų užimti trečdalį prūdo ar net pusę. Tada vanduo bus skaidrus. Pakrančių augalai lipa negiliai – pusmetrį, metrą. Vandens augalai giliau – iki keturių metrų. Jei iškasime tik dviejų metrų gylio prūdą, tai per vasarą jis visas apaugs vandens augalais. O jeigu padarysime gilias zonas – keturių metrų gylio, tai ten augalai neaugs. Jei augalų pritruks, tada atsiras siūliniai dumbliai arba vanduo žydės. Kuo daugiau augalų, tuo mažiau šansų dumbliams, nes minta jie tuo pačiu. Ir jeigu augalai suvartoja visą maistą, tai negali atsirasti dumbliai.

Taip pat dumbliai atsiranda šiltame vandenyje, tad reikia stengtis padaryti vandenį kuo šaltesnį. Pavyzdžiui, galima jį užtamsioti pietuose augančiais medžiais ar prūdo paviršiuje augančiais plūduriuojančiais augalais – lelijomis, lūgnėmis, plūdėmis, vandenplūkiais.

Būtų gerai padaryti dvi prūdo puses. Vieną – užtamsiotą ir šaltą, kitą – seklią ir šiltą. Tada vanduo maišosi, prisipildo deguonies. Jeigu deguonies trūksta, atsiranda organikos perteklius ir vėlgi veisiasi dumbliai.

Medžių prie tvenkinio nereikia bijoti. Nors jie primeta daug organikos, bet prūdas dėl to nedumblėja, nes medžiai dar ir paima daug organikos iš prūdo savo šaknimis. Miškuose esančiuose vandens telkiniuose pilna prikritusių lapų, bet vanduo nežydi, dumbliai nesiveisia ir vanduo išlieka skaidrus.

Taip pat medžių nereikėtų bijoti ir dėl vandens nutraukimo. Nors jie išgarina daug vandens, tačiau kartu ir neleidžia išgaruoti papildomam vandeniui iš prūdo mesdami šešėlį ir darydami prūdą šaltesniu. Kaip tik priešingai, iškirtus medžius aplink ežeriuką esantį miške, jis ne išsilietų, o nusektų.

Iš valgomų augalų verta sodinti tik švendrus. Jie puikiai valgomi. Jeigu yra seklių vietų (50 cm gylis) tada galima bandyti auginti vandens riešutą agarą.

Augalų sąrašas su nuotraukomis čia:
http://augalai-tvenkiniams.blogspot.com

Autorius:  jolitabal [ Ant Kov 31, 2015 7:51 am ]
Pranešimo tema:  Re: Vandens telkinių teikiama nauda

Pas mus prūde amūrai gyvena - nei vienos žolytės prūde - jie pas mus net ant kiaulpienės lapo sumeškeriojami. Labai ėdrūs, bet dumblių nevalgo, valgo tik žoles, o tas nėra gerai, nes pas mus jokia vandens augalija neauga - viską nuėda, net šieno metam vasarą, tai matosi kaip ryja. Dumblius lyg plačiakakčiai ( ar kažkas panašaus) valgo.

Autorius:  jolitabal [ Ant Kov 31, 2015 8:02 am ]
Pranešimo tema:  Re: Vandens telkinių teikiama nauda

Radau labai neblogos žemės palei prūdą ( pas mus daugiausia visur labai sunkus molis), šiaurės vakariniame šlaite. Gal čia nebloga vieta kopūstams, griežčiams gal dar kokiems burokėliams auginti?

Autorius:  Laimis Žmuida [ Ant Kov 31, 2015 9:09 am ]
Pranešimo tema:  Re: Vandens telkinių teikiama nauda

Taip, amūrai ėda žolę, o plačiakakčiai filtruoja dumblius. Bet tai ne lietuviškos žuvys. Reiškia su jomis bus problemų. Amūras prisidaugina ir išėda visą augmeniją, tada nebebus jokių lelijų ir kitų gerų augalų. O tiek amūrai, tiek plačiakakčiai prisidaugins per daug ir žiemą nudvės. Nebesugebės išgyventi. Todėl arba eketes reikės daryti, kad užtektų oro arba periodiškai išgaudyti žuvį ir suvalgyti, kad likusios kelios išgyventų ir be ekečių darymo.

Na, nevietinės žuvys ir nevietinė ekosistema susikuria. Žolių nėra, bet ir gyvybė ne tokia, kokios reikia. Jums rinktis kaip daryti.

Cituoti:
Radau labai neblogos žemės palei prūdą ( pas mus daugiausia visur labai sunkus molis), šiaurės vakariniame šlaite. Gal čia nebloga vieta kopūstams, griežčiams gal dar kokiems burokėliams auginti?


Daržui reikia, kad gruntinis vanduo būtų ne aukščiau kaip pusė metro, metro gylyje. Žiūrint kokioms daržovėms. Žodžiu, jei vandens lygis metro gylyje, tai galit ten daryti daržus. Kitas dalykas - jei nuolydis į šiaurės vakarus, tai ne taip gerai dirvožemis įšils. Bet jei konkrečios daržovės nereikalauja šiltesnio dirvožemio, tai augs ir ten.

Autorius:  Eimute [ Sek Bal 05, 2015 12:44 am ]
Pranešimo tema:  Re: Vandens telkinių teikiama nauda

Su nuolydžiu į šiaurės vakarus patiks kopūstinėms daržovėms, jei dar ir drėgmės pakaks

Autorius:  santaitis [ Šeš Sau 21, 2023 4:34 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Vandens telkinių teikiama nauda

jolitabal rašė:
Pas mus prūde amūrai gyvena - nei vienos žolytės prūde - jie pas mus net ant kiaulpienės lapo sumeškeriojami. Labai ėdrūs, bet dumblių nevalgo, valgo tik žoles, o tas nėra gerai, nes pas mus jokia vandens augalija neauga - viską nuėda, net šieno metam vasarą, tai matosi kaip ryja. Dumblius lyg plačiakakčiai ( ar kažkas panašaus) valgo.umaras


Sveiki visi,

o aš norėjau paklausti, kokias natūralias priemones naudojate prūdo valymui?

Puslapis 22 Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]
Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Group
https://www.phpbb.com/