Gamtinėje žemdirbystėje prieskoniai nereikalingi. Štai toks įdomus faktas.
Gamtinės žemdirbystės produktai patys iš savęs yra skanūs ir kvapnūs, todėl pridėti skonio nereikia.Kvapnūs ir skanūs GŽ produktai yra todėl, kad auga gamtoje, ekosistemoje ir gauna iš gamtos šiuos dalykus. Kitas, mokslinis paaiškinimas, po mulčiu gyvena daug mikroorganizmų, kurie ir gamina bioaktyvias medžiagas - aromatą ir skonį.
Kaip prieskonį mes naudojame česnaką ir svogūną. Tiesiog kepi bulves ar darai troškinį, tai česnakas ar svogūnas priklauso. Tačiau galima ir be jų.
Su pertrūkiais jau kelis metus valgome GŽ maistą. Ir nei druskos, nei pipirų, nei kokių kitų prieskonių nereikia. O štai jei išvažiuojam į kelionę, kur nėra galimybės turėti savo maisto, tada prieskonių tikrai reikia, nes net ekologiškas maistas yra neskanus. Deja. Kelionėse ar kai į miestą išvažiuoju su reikalais, tai prieskonius vartoju.
Kitas dalykas - maisto paprastumas. Jei supjaustai viską smulkiai ir sumaišai, tai vieni skoniai numuša kitus. Į žaliavalgišką kokteilį galima pridėti net karčių žolių ir lapų, kurių paprastai neįmanoma valgyti. į salotas taip pat galima pridėti žolių, kurių nesugebėsi suvalgyt pavienių. Tačiau susimaišę žolės įveikia vienos kitų skonius ir kas nevalgoma jau pasidaro valgoma. Maišymo blogybė tame, kad dingsta ne tik kartūs ir nemalonūs skoniai, o dingsta ir pats skonis.
Tarkime supjaustome daržoves ir išverdame įprastą sriubytę. Sriubytės skonis priklausys nuo skonių visumos. Gaunasi toks birzgalas, kurį, jei nelabai gavosi galima paskaninti prieskoniais. Kitas sriubytės variantas - supjaustom tas pačias daržoves dideliais gabalais. Kas atsitinka? Kai valgom tokią sriubą, tai paimam didelį gabalą bulvės, kitą kartą didelį gabalą morkos, kitą kartą - kopūsto. Ir... jaučiame bulvės skonį, morkos skonį... Ne sriubos skonį, o kiekvieno produkto atskirai. Ta bulvė jau gali būt pamirkyta sriuboje, tai turėti morkos prieskonį, ar svogūno prieskonį, bet skonis išlieka. Jauti bulvės skonį.
Aukšto lygio restoranuose kai kurie produktai kepami ar verdami atskirai, kad išlaikytų savo skonį ir tik po to sumaišomi. Arba produktai kepami atskirai, bet su kažkuo kas pridėtų prieskonį ir po to sumaišomi. Tarkime troškinys gali būti toks - bulvės, morkos, kopūstas, šparaginės pupelės, svogūnas, česnakas, sviestas... Viską sumaišom, paverdam ir gaunasi troškinys. Tačiau galima virti atskirai. Kopūstus su bulve verdam, kad bulvė įgautų švelnų lengvą skonį, o morkytes pakepinam su svogūnėliais. Sumaišom su jau padarytais bulve ir kopūstu. O šalia ar ant viršaus padedam šparaginių pupelių pakeptų su česnakais. Pirmu atveju gauname tokį ganėtinai beskonį patiekalą. Antru atveju jausime atskirai bulves, morkas jausime atskirai ir šparaginės pupelės turės atskirą savo skonį.