Gamtinė žemdirbystė

Šiandien prieš didesnį užšalimą geras metas pamulčiuoti daržus, kur norime, kad išžiemotų paliktos daržovės sėkloms.

Na štai ir užėjo atšalimas. Jau nelabai ką bepaveiksi daržuose ir sode. Tačiau gamtinė žemdirbystė neapsiriboja vien sodais. Gamtinė žemdirbytė apima ir visą gyvenimo būdą. Tuos pačius principus galima taikyti ne tik darže, bet ir vaikų auklėjime, versle, statybose, buityje, politikoje...

Bet pradžiai pradėkime nuo buities. Kai dabar užšąlo, tai puikus metas malkas pjautis. Malkos ko gero gamtiškiausias šildymo šaltinis. Taip pat visai kitaip supranti aplinką, jei auginiesi savas malkas. Jei imi iš svetimo miško, tada tavo gyvenimas kitoks - paimi ar nusiperki ir tiek. O jei malkų auginimą įkomponuoji į savo sklypą, tai pradedi labai vertinti medieną ir nesinori jos daug deginti, norisi kuo mažiau. Tada galvoji kaip čia sutaupius, gal namą apsišiltinti, kad nereikėtų tiek daug malkų...

Tas gerai bet mediena sakyčiau nėra pati gamtiškiausia šildymo priemonė o ypač jeigu nupjautas dar gyvas medis ,Gamtiniu požiūriu durpės mažiau kenksmingos juk tai yra jau nebenaudojama užkoncervuota energija,o imti dar gyvą manyčiau neracionalu.

Iškastinis kuras - durpės, anglis, nafta - labai lėtai atsinaujina. Reikia milijonų ar tūkstančių metų. Todėl tokio kuro reikėtų nenaudoti. Gamta sukūrė naftą ir durpes. Gal mes nesuprantam kam, bet jai tas reikalinga ir nereikėtų to naikinti.

O reikėtų naudoti greitai atsinaujinančius šaltinius - malkas ar šieną. Šienas užauga per metus, malkos per dešimt, šimtą, du šimtus metų. Net ir paėmus, ir panaudojus šiuos gamtos turtus nepadarysime tiek daug žalos gamtai. Ji atsistatys po metų ar dviejų šimtų metų. O jei kasime iškastinį kurą, tai gamtai reikės atsistatinėti tūkstančius metų ar net milijonus.

Žalio medžio nereikėtų kirsti. Pirma, gaila. Antra, neefektyvu. Nukirtus žalią medieną ją turėsime džiovinti du metus kol ji bus tinkama kūrenimui. Reiškia reikės sandėliuoti, du kartus pernešti iš vienos vietos į kitą. Geriausia imti nudžiūvusius medžius. Jų nereikia džiovinti, jie jau paruošti. Kitas dalykas, galima imti žalius medžius, bet tik tada kai vėtra nulaužia ar bebras nugriaužia. Tada negaila. Bet teks sandėliuoti, džiovinti, nes žalias medis netinka malkoms.

Užtat bebrą atsiranda dėl ko vertinti.

Sveiki,
Kai tvenkinį padengė storas ledas, prisipjoviau švendrių ir prisinešiau į sklypą. Dabar galvoju, ką čia su jomis naudingo padarius pavasarį. Esu mačiusi YouTube, kad nesmulkintomis švendrėmis mulčiuoja tarplysvius. Jos ne taip greit supūva, o vaikščioti patogu, nes sausa. Gal dar kas gali pasiūlyti, kaip panaudoti sausas švendres?

Jei rudenį, tai galima apmulčiuoti augalus, kad neiššaltų. Arba jei darote kaupus ar saugote šakniavaisius ar obuolius po žeme, tada irgi gerai uždengti nendrėmis (ar švendrais?). Žiemą aprišti medelius galima su nendrėmis. Bet kada galima mulčiuoti medžius ir krūmus nendrėmis. Jos lėtai pūna, o toks mulčias labai tinka augalams, kurias reikia prižiūrėti retai (kartą metuose uždėti ir tiek).

Bet jeigu mulčiuot augalus, tai tikriausiai reikia jas smulkinti? Juk kai kurių aukštis siekia apie pora metrų.

Arba mulčiuoti krūmų eilę.

Ačiū, Laimi. Pavasarį bandysiu mulčiuoti.