Iškastinis kuras - durpės, anglis, nafta - labai lėtai atsinaujina. Reikia milijonų ar tūkstančių metų. Todėl tokio kuro reikėtų nenaudoti. Gamta sukūrė naftą ir durpes. Gal mes nesuprantam kam, bet jai tas reikalinga ir nereikėtų to naikinti.
O reikėtų naudoti greitai atsinaujinančius šaltinius - malkas ar šieną. Šienas užauga per metus, malkos per dešimt, šimtą, du šimtus metų. Net ir paėmus, ir panaudojus šiuos gamtos turtus nepadarysime tiek daug žalos gamtai. Ji atsistatys po metų ar dviejų šimtų metų. O jei kasime iškastinį kurą, tai gamtai reikės atsistatinėti tūkstančius metų ar net milijonus.
Žalio medžio nereikėtų kirsti. Pirma, gaila. Antra, neefektyvu. Nukirtus žalią medieną ją turėsime džiovinti du metus kol ji bus tinkama kūrenimui. Reiškia reikės sandėliuoti, du kartus pernešti iš vienos vietos į kitą. Geriausia imti nudžiūvusius medžius. Jų nereikia džiovinti, jie jau paruošti. Kitas dalykas, galima imti žalius medžius, bet tik tada kai vėtra nulaužia ar bebras nugriaužia. Tada negaila. Bet teks sandėliuoti, džiovinti, nes žalias medis netinka malkoms.
Užtat bebrą atsiranda dėl ko vertinti.
