Gamtinė žemdirbystė

Mes jau siandien susirinkome savo ankstyvas bulves. Jau tik mulcias buvo likes ir vistos intensyviai jas kapste, tai reikejo tvarka daryt. Tai siemet prastesnes, dideles, bet vietomis visai nedaug uzauginta. Buvo plotelis itin molingo kalnelio, tai ten visai tuscia. Ir dar supratau, kad seni siaudai is seno tvarto nelabai tiko kaip mulcias, jis toks sukrites buvo, po juo samana vietomis augo. Matyt oro nepateko. Gal del to ir maras puole, greit visos nujuodo ir nuvyto. Dar radau nemazai grambuoliu lervu, tokiais lizdeliais. Is 10x2,5m. dydzio plotelio prikasem 8 kibirus.

Kitame darze dar yra lysve bulviu. Tu dar nekasem. 3 metus pas mus bulves augo puikiai, na tiesa budavo raupletu kazkiek (nezinau, nuo ko tai). O siemet eme ir atsirado kolorado vabalu. Tiesa, kolkas nedaug ir jau bulvems nuzydejus, tai gal daug zalos nepadarys? Siemet isvis pastebiu pagausejima visokios faunos ir augmenija pasiketus, zoles kitos auga. Reiskia kazkas keiciasi, tik nezinau, ar i gera... Bijau kitu metu del tu kolorado vabalu...

man rodos jau klausiau apie dumplainius, bet nepamenu, kurioje teoje, tai nepykite, jeigu kartosiuosi. Turime ir mes dumplainiu, siemet jie neblogai uzderejo, nes apsienave buvome juos (pernai man rodos tiesiog pievoje buvo taip ir like). Tik va nezinau, ar juos valgyti galima, ar jie tik dekoratyviniai. Ragavau, tai siek tiek kartoki, bet jie tokie an rodos ir turi buti. Kaip zinoti?

Dar noriu paklaust apie moliuga. Uzaugo vienas baisiai didelis ir grazus, bet jis toks jau puse vasaros, tai bijau, kad puti nepradetu. Gal nebus per anksti, jeigu as ji nuimsiu jau ar dar galima su jais laukti?

Moliūgą galima valgyti ir nesubrendusi ir subrendusi. Jei nori, jei abejoji ar išsilaikys ilgiau imi ir valgai.
Žinau kad oranžiniu apvalkalu duplainiai yra dekoratyviniai, bet nevalgomi. O apie kitus nežinau.

Trumpos vegetacijos pupelės aišku yra gerai, bet pupeles renkuosi pagal jų išvaizdą, manes nedomina vienspalvės komercinės veislės, tad tenka taikytis su tuom ką turi. Kitas dalykas, mane domina daugiau vijoklinės pupelės, kuriu vegetacija yra ilgesnė, bet derlius didesnis, bei man jos atrodo patogesnės ir lankstesnės pritaikyme, pvz kombinuojant su pažeme augančiais augalais.

Dar viena ilgos vegetacijos priežastis yra tai, kad pupelęs turi aklimatizuotis prie Lietuvos klimato, visgi dauguma jų pirktos iš amerikos augintojų.



Patarčiau patikrinti ar jis yra subrendęs, prieš sprendžiant ar jį reikia nuimti. Jei yra baimė puvimo, neleisk jam kontaktuoti su žeme ar žolėm, čia tuo atveju jei nesubrendęs. Gal galima būtų sužinoti moliūgo pavadinimą?

Galima dar palaikyt, bet galima ir nuimt. Kaip nori. Aš tai nuimčiau, bet keletą dienų dar ant saulės palaikyčiau, kad moliūgo virkštelė nudžiūtų. Net jei neprinokęs moliūgas, tai jis prinoks namuose. Mes surinkdavom žalius, nes ateidavo šalnos ir nuimdavom, tai jie prinokdavo (pasidarydavo orandžiniais) sausio-vasario mėnesiais. Bet taviškis jau toks seniai, tai, manau, prinokęs.

Sakoma, kad bulvių skaičius priklauso nuo drėgmės kiekio iki žydėjimo, o bulvių dydis nuo drėgmės kiekio po žydėjimo. Kaip tik patvirtintų taisyklę, nes iki žydėjimo buvo karšta ir sausoka, o po žydėjimo padavė šiek tiek drėgmės. Pas mus mačiau irgi didelių yra. Bulvėms labiau tinka smėlis. Tai irgi labai gerai, kad pas jus grynam molyje neužaugo - patvirtino taisyklę. Bulves galima kasti kai dingsta antžeminė dalis - lapai ir stiebai. Dėl oro ir samanų, tai nieko negaliu pasakyt, nes nematau nei kiek ten to mulčio, nei kaip jis atrodo. Grambuolių pas mus pirmais trečiais metais taip pat daug būdavo. Paskui apsigyveno kurmis ir jų nebeliko. Užtat dabar turime tunelius lysvėse.



Jeigu nieko nedarot ir keičiasi, tai reiškia į gera. Gamta visada eina į gera. O kad tai darytų gamta, tai reikia mums nieko nedaryti. Jei darom mes ir kažkas keičiasi, tada, greičiausiai, eina į blogą. Dėl kolorado nebijokit. Imkit savo sėklą, teisingai dėkit mulčią, prižiūrėkit ir bulvės bus stiprios, koloradai nepuls, o jei truputėlį puls, tai nieko daug blogo nepadarys. Rauplės atsiranda kai bulvės liečiasi su drėgna pūvančia organika, pavyzdžiui, pūnančiais drėgnais šiaudais. Todėl mes bulves į žemę įkasam šiek tiek, po žeme jos nesiliečia su organika ir rauplių būna mažiau. Visgi šiek tiek būna, nes kai kurios išlipa ant žemės paviršiaus.

Jei dekoratyviniai ir aitrūs, morkiniais apvalkalėliais, tai nevalgomi. Jei apvalkalėlis žalias, geltonas, baltas, tada valgomi. O iš kur gavot? Pafotografuokit, tai gal ką daugiau pasakysim.

Kad rasti savo žinutes galima jų paieškoti. Viršuje yra mygtukas IEŠKOTI. Ten įrašai žodį ir randi temą. Taip pat viršuje yra mygtukas PERŽIŪRĖTI NESKAITYTUS PRANEŠIMUS. Kiekvieną kartą atėjus prisijungusiam vartotojui parodo paskutines žinutes nuo jo paskutinio apsilankymo. Labai patogi funkcija. Nereikia vaikštinėti ir ieškoti kas ką naujo parašė.

Kilnūs tikslai. Aklimatizuoti tikrai yra geras darbas, tik aš visada laikausi požiūrio, jog reikia pirmiau užauginti tai kas lietuviška ir puikiai Lietuvoje auga ir tik po to imtis egzotikos ir aklimatizacijos. Nes dažnai būna taip, kad prisodina visko ir paskui negauna nieko, o gamtinės žemdirbystės filosofijoje labai svarbi skiltis yra "gyvenimo būdas". Ir man atrodo apsirūpinantis maistu yra nepriklausomas ir vertas didesnio dėmesio, nei aklimatizatorius, nes šiam dažniausiai nepasiseka nei aklimatizuoti, nei užsiauginti maisto. Bet, žinoma, kiekvienas daro kaip jam atrodo geriausia. Aš tik savo nuomonę pasakau.

Yra daug žemų pupelių, kurios yra gražios ir spalvotos. Galėsim pasidalinti, turim gal dešimt veislių. Taip pat yra aukštos su trumpa vegetacija. O tų, kurios parodo ilgą vegetaciją, tai, kol kas nebeauginam, išmetam iš daržo. Nes dirbti darže be reikalo nesinori. Dar man yra kur tobulėti nepriklausomybės srityje, o kai tą išmoksiu, tada, galbūt, leisiu užsiimt sau aklimatizacija.

O kaip moliugui neleisti kontaktuoti su zeme? ka tokio po juo pakisat? koks kartonas juk pats gali nuo dregmes imirkti ir bus dar blogiau...
Moliugas pas mane ne oranzinis, o pilkas, pirma karta siemet auginu, rusiska sekla "Bolzhskaja seraja 92".

O dumplainiu apvalkalas oranzinis, kai kurie kartus, kai kuries visai skanus. Ragavom, bet jei dekoratyviniai, tai geriau neragaut, kiek suprantu...

Dumplainiu patys nesodinome, jau radome pas save sodyboje, kelis metus is eiles nusienaudavome, bet jie gajus. Auga visai salia namo ir labai morkiniai, tai itariu, kad rutu darzelio funkcija jie daugiau atliko. Bet sakau, paragavome kelis, tai buvo ir visai skaniu, o nuo vakar dar gyvi, tai nezinau...galiu ir pafotkint.

Del bulviu dar: pernai jos augo durpeje, na ten buvo vieta kur daug pries tai medienos ant zemes laikyta ir ji tiesiog sutreso, i durpe tokia pavirto, tai toje zemeje bulves augo fantastiskai. Nors tiesa buvo daugiau raupletos. Tik buvo dideles ir nemazai, bet cia aisku, dar ir nuo kitu faktoriu matyt priklauso.

Taip, bulvėms patinka organika. Nesvarbu kokia - supuvusių pjuvenų, šiaudų, mėšlo, šieno... Be to, ten kur daug tokios organikos, tai ir drėgmė geriau laikosi, drėgmės išskiria ir gyviai esantys po žeme. Tai ir bulvės geriau dėl drėgmės auga.

Bulvinių šeima nuodinga. Valgomos tik bulvės, pomidorai ir dumplainiai. Na, gal dar pora yra valgomų. Bet ir tų pačių bulvių valgomi tik gumbai, o uogos nevalgomos. Todėl su dumplainiais reikėtų atsargiau. Nesvarbu, kad nenumiršti. Rūkymas irgi kenkia, bet nuo jo iš karto nenumiršti. Bet kai praskrodžia ir pažiūri kaip organai pakenkti, tai oi oi...

Tiesa dar prisiminiau keletą dalykų bevaikštinėdamas. Aukštos pupelės ne visada derlingesnės, bet dažniausiai būna taip. Pupeles rašo, kad galima išdaiginti vazonėliuose ir sodinti daigais, tai gerokai pailgintų vegetaciją. Ilgos vegetacijos pupeles, pavyzdžiui, vignas sodina šiltnamiuose. Galima pavasarį pridengti agroplėvele. Taip pat padėtų žemės pašildymas.

Priedo prieš pradedant aklimatizuoti reikia labai gerai žinoti ar nebuvo iki šiol atliktas tas veiksmas. Aš kai ko parsivežiau iš Pietų amerikos, o paskui žiūriu čia žmonės jau tokių dalykų seniai turi. Gali būti taip, kad prieš porą šimtų metų anglai parsivežė, perdavė rusams, o mes iš rusų gavom ir tos pupelės kur dabar Amerikoj pardavinėjamos jau seniai yra aklimatizuotos. Bet, žinoma, gali būti ir visai naujos pupelės už kurių aklimatizaciją žmonės padėkotų.

Diskutuotinas klausimas, visgi kas yra lietuviška ir puikiai auga Lietuvoje ir kas yra egzotika.
Pupelių atžvilgiu, jei randi senutę su jos augintom pupelėm, tada gerai, tik kad senutės,kurios kažka augina ir dar iššsaugo sėklas, tampa nykstančia rūšimi visame pasaulyje . Kolkas teradau tik vieną tokia veislę, gan įdomia, kadangi nežinai ar augs kaip krūminė, ar kaip neaukštas vijoklis.





Na, kad nieko negautu nebūna, visgi patirtis vertingas dalykas, bet iš esmės sutinku, todel ir auginu kelias komercines veisles skirtas vien maistui, visgi įdomesnes veisles naudosiu tik sėklai, Kad ir kaip, nors mano pagrindinis tikslas yra užsiauginti maistą, bet aš kartu žiūriu ir į ateitį, bandau paįvairinti valgomą maistą, todėl aklimitizaija tampa gan svarbus aspektas. Nereikia kažko vieno pasirinkti, visada gali derinti tiek maisto nepriklausomybe su tarkim egzotikos auginimu.



Dėkui už pasiūlyma, gal galima butų sužinot jų pavadinimus?






Na, aš naudoju akmenis. Pakišu kokius 3 akmenis po moliūgu taip, kad kontaktų vieta būtų mažesnė ir nebūtu plokščia, kad nesikauptu vanduo. Aišku kiek smarkiai ir kaip akmenys įtakos patį moliūga kontakto vietose negaliu pasakyti, bet tikiuosi, kad nelabai smarkiai. Turbūt efektyviau būtų naudoti kažka iš plastiko, bet kažin ar verta dėl to gaišti laiką.

Galima pakišti lentgalį.

Egzotika laikau sunkiai augančius augalus. Pasodinai, rūpiniesi, popini, o po žiemos iššala ir nieko neturi. Va, tai egzotika.



Aaa... šita veislė mūsų viena mėgstamiausių. Bet tikrai, pirmais metais užaugo aukštos pupelės, dviejų trijų metrų aukščio. O šiemet jas pasėjom ir gavosi krūminės ir pusiau vijokliai. Aš tai galvoju, kad jos susikryžmino su šalia augusiom. Taip pat pasikryžmino ir šparaginės pupelės - pasėji aukštas,o gaunasi dalis žemų...



Su pavadinimais sunku. Pabandysiu nufotografuoti.

Bet tai tiktu tik daugiamečiam ar dvimečiam augalam.





Na,jei būtų susikryžminusios, tada jau šiais metais turėtum rasti populiacija smarkiai besiskiriančių pupelių.
Šaltinis http://www.richters.com/Web_store/web_store.cgi?product=X9409 teigia, kad jos yra auginamos Gruzijoje ir Uzbekijoje, galbūt į Lietuvą atkeliavo iš šitų šalių.

Na, pas mane jos aukščiau pusantro metro neužaugo,sodintos juodžemy, bet nelabai daug saulės gaunančioj vietoje. Galima daryti hipotezę, kad kiek aukštai jos užaugs lemia oro ar vietovės sąlygos, kitais bei sekančiais metais reiks įvairiose vietose jas pasodinti ir paanalizuoti skirtumus.

O vienmečiam tinka, kad visą sezoną prižiūri, o atėjo šalčiai ir dar nieko neužaugo, nesubrendo, net sėklas praradai ir nieko nebeturi.

Dėl egzotikos, tai labai gerai jei kam pavyksta ir užsiauginti maisto ir aklimatizuoti. O man tas nepavyksta. Iš esmės mes užsiauginam beveik visą maistą, perkam tik aliejų ir miltus, nes juos sunku pasigaminti (kartais pavalgom ir ne savo maisto, bet retai). Esmė tame, kad tam, kad užsiauginti tiek maisto ir dar tokio gamtiškumo, tai man reikia daug laiko. Ir todėl man kiekvienas metras yra svarbus. Aš nenoriu dirbti daugiau nei dabar dirbu. Darbo kiekį reikia mažinti. Ir jei matau, kad gelteklės ir pūteliai nedavė norimo derliaus, bet reikalavo daug darbo, tai aš jų atsisakau. O ką jau kalbėti apie egzotiką ir aklimatizavimą? Iš kitos pusės - kam aklimatizuoti, jei prasimaitini ir taip? Jei turi visus reikiamus augalus ir nieko netrūksta, tai kam aklimatizuoti? Dėl kitų žmonių? O gal ir jiems nereikia, jei tau nereikia? Ne dėl maisto, o dėl spalvos? Na, dėl dar vienos pupelių spalvos ar formos nenorėčiau gaišti savo brangaus laiko. Geriau tą laiką panaudosiu kam nors tikrai reikalingam. Būtų gerai, jei kas aklimatizuotų aukštas derlingas pupeles. Mielai paimčiau į savo kolekciją. Bet pats to aklimatizavimo veiksmo nedaryčiau, nes jis mane atitrauktų nuo gamtinės žemdirbystės. Gamtinė žemdirbystė juk yra ir gyvenimo būdas. Aš turėčiau atidėti savo gyvenimo būdą ir užsiimti nelabai gamtišku dalyku.

Gamtiškumas visada orientuotas į artimiausią aplinką. O negamtiškumas į kitus kraštus. Čia vietos gamta yra, o bananai ir ananasai atkeliauja iš kitur. Gamtiškesnis veiksmas būtų atradinėti vietos augalus, kaip iš jų galima prasimaitinti, o ne aklimatizuoti svetimžemius. Juk esmė - prasimaitinti, gerai gyventi, nevargti... Aklimatizacija, vienok, yra vargas, pastangos, darbas. Atrasti vietinius augalus irgi darbas, bet jis gamtiškesnis. Nes jų nereikia transportuoti, jie tikrai augs, tikrai įsipaišo į ekosistemą, tikrai gamta nori, kad čia jie augtų ir atvirkščiai, gamta nenori, kad čia augtų dar neaklimatizuotos pupelės, todėl jas ir žudo. Aklimatizuodami einam prieš gamtą.

Aš čia nenoriu atkalbėti nuo aklimatizacijos ar pasakyti, kad blogai darote. Noriu tik pamąstyti apie šį fenomeną. Visgi vystom gamtinę žemdirbystę į kažkurią pusę. Jei vystysim vienais principais, tai nuvystysim ją į vieną pusę, jei kitais - į kitą. Štai Kuznecovas nuvystė ją į didžiausio derliaus pusę. Jam tas labai patinka. O man nepatinka, nes matau, kad jo sistema kenkia kraštovaizdžiui ir priklausoma nuo miško kirtimo. Man prie širdies kuo gamtiškesnis variantas, todėl siūlyčiau užsiimti kuo gamtiškesniais variantais. Nereikia pulti stačiai galva ir atsisakyt aklimatizacijos, šiltnamių ir laistymo. Jei kitaip neauga, na, tai naudokimės tuo ką turime ir nesikankinkime. Bet į ateitį projektuokimės taip, kad apsieitume be šių dalykų. Judėkime link tokio gyvenimo būdo, kad šie dalykai būtų nereikalingi, tokius principus ir į GŽ teoriją įrašykime ir atidirbkime praktikoje, kad tai nebūtų vien šnekos, bet ir praktika paremti principai įrodantys, jog tai įmanoma ir parodantys kiek tai efektyvu.

Mes imam tik šiandien daugiagalvius svogūnus.

Mes kol kas jokių svogūnų nerovėme, nes laiškai nors ir pargriuvo, bet dar pilnai neišdžiūvo, o tai reiškia, kol vyksta fotosintezė svogūnai auga...