Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ket Rgs 24, 2020 5:20 am

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 10 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: Darbai
StandartinėParašytas: Ket Rgs 11, 2014 12:14 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Kov 21, 2014 4:22 am
Pranešimai: 603
Miestas: Kaunas
Kokie darbai šiuo metu, išskyrus sėjimą ir derliaus rinkimą? Kaip ruošiama žemė žiemai? Ar reikia nuskabliuoti žoles ir uždengti šienu, ar užtenka uždengti jų nenukapojus? Ar pievą geriau dabar pašienauti ir sukrauti ant lysvių, ar pavasarį nugrėbti?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Darbai
StandartinėParašytas: Ket Rgs 11, 2014 8:10 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Darbų daug visokių galima prisigalvoti. Taip pat jie skirsis kiekvienam. Tarkim aš ruošiu šieną kaupams, bet įtariu nė vienas kitas žmogus iš forumo kaupų nedaro, tai ir tokio darbo daryt nereikia. :)

Cituoti:
Kaip ruošiama žemė žiemai?


Gamta tai palieka viską kaip yra ir viskas. O mes galime daryti kaip gamta arba pagal savo poreikius. Vienos kultūros sėsis pavasarį anksčiau, kitos - vėliau. Vienos didesnės (bulvės, pomidorai), kitos smulkios (morkos, burokėliai). Visur reikalinga skirtinga situacija. Žinoma, jeigu turima bet kiek mulčio, tai galima viską numulčiuoti ir tiks visiems. Žemė po mulčiu kiek nupus, pagerės, gyvūnėliai geriau peržiemos ir struktūruos dirvožemį, tačiau mulčias yra brangus dalykas, todėl realybėje jo neturėtų susidaryti tiek, kad galėtum uždengti storai visas lysves. Todėl dengi tik tiek, kiek gali. Priedo, reikės kažkur visą rudenį ir žiemą pilti maisto atliekas. Reikia pasilikti kelias lysves arčiau namų kur tai galėsi daryti. Ir šienelio būt gerai šalia, kad pridengti tas atliekas. Taigi, rezultate gaunasi tokia improvizacija - ką gali, tą uždengi, pasiplanuoji ką vertingiau uždengti, kur pilsi atliekas ir taip kūrybingai ūkininkauji.

Žiemai dar galima pasėti techninių kultūrų (sideratų). Tačiau pas mane tai sideratai niekaip neįtelpa. Pavasarį jie nespėja užaugti iki kol sodinu daržoves, o rudenį irgi dabar visos lysvės užimtos antrais aukštais ir niekur dar negaliu sėti sideratų, o pasėjus vėliau - neaugs, nušals. Tai va dabar pradeda tik bulvės nusiiminėti ir nebėra ką sėti ant viršaus, tai sėju sideratus. Bandau dar kartą. Gal kas pavyks. Nors giliai abejoju. Užmesčiau mulčiu ir tiek žinių. Gražu, tvarkinga. O dabar nuėmiau mulčią į šonus, pasėjau, plika žemė atžėlinėja, netvarka. Gerai, kad turėjau kandžių suėstos sėklos, o kitokiu atveju dar sideratus turėčiau pirkti. Tai štai labai abejoju jais.

Cituoti:
Ar reikia nuskabliuoti žoles ir uždengti šienu, ar užtenka uždengti jų nenukapojus?


Yra du nukabliavimo būdai. Vienas kai nuskini, nupjauni žoles. Tokiu atveju jokio skirtumo ar tu jas nukabliuosi, ar nenukabliuosi. Uždengi mulčiu ir tiek. Vis tiek jos ar nukabliuotos, ar nenukabliuotos po mulčiu mirs.

Kitas nukabliavimo būdas yra plokščiapjove ar kauptuku skutant tris centimetrus dirvožemio. Štai šis kabliavimas panaikina daug piktžolių. Tokį kabliavimą gali apsimokėti daryti prieš mulčiavimą. Tačiau siūlyčiau jį daryti prieš pat žiemą, o ne dabar. Nes dabar vis tiek dar piktžolės augs iki gruodžio ar lapkričio. O padarius tai prieš pat užšalant, jos nebeataugs iki pavasario. O geriausia kabliuoti yra pavasarį prieš pat sėjant ir sodinant. Nes pagrindinė sėja kokiu mėnesiu vėliau nei ištirpsta sniegas ir išeina įšalas, taigi per tą mėnesį piktžolės spėja paūgėti. O kabliuojant prieš pat sėją - piktžolės nespėja nieko.

Rudeninis kabliavimas turi prasmės, jeigu pavasarį visai neturi laiko ir tik tose ankstyvose lysvėse, kur sėsi labai anksti. Tada reikėtų dabar nieko nedaryti ir sukabliuoti prieš pat užšąlant ir uždėti mulčią. Nes jei dabar uždėsi mulčią, tai prieš kabliavimą gi jį reikės patraukti, o tai jau papildomas darbas.

Cituoti:
Ar pievą geriau dabar pašienauti ir sukrauti ant lysvių, ar pavasarį nugrėbti?


Daug kartų rašyta, bet pakartokime. Geriausia imti šieną iš pievos pavasarį. Aukšta žolė žiemą reikalinga. Ir vabalėliams, kurie žiemoja žolstiebiuose, ir kitiems gyvūnėliams, ir apkloja žemę žolė, kad ji taip neįšaltų, ir stačia žolė sukaupia sniego daugiau, vėlgi bus daugiau vandens ir šilumos dirvožemyje, taip pat aukšta žolė laiko iškėlusi sėklas kai kurias, kurios yra ir maistas, ir dauginimosi medžiaga. Žodžiu, vienareikšmiškai - jei tik galit, tai palikit žolę vietoje ir imkit tik pavasarį, kai ji atlikusi daug naudingų funkcijų.

O iš esmės tai su daržu nieko nereikia daryti žiemai. Palieki ir tiek. Susitiksim pavasarį. :) Bet jei yra mulčio, tai gerai uždent. Pavasarį mažiau darbo bus.

Dar iš darbų - galima susisandėliuoti saulėgrąžų, topinambų ir kitus tvirtus stiebus, ir juos naudoti kitais metais kaip pagalbinius pagaliukus žirniams, kai kurioms pupelėms.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Darbai
StandartinėParašytas: Sek Rgs 14, 2014 1:57 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Kov 21, 2014 4:22 am
Pranešimai: 603
Miestas: Kaunas
Norisi dabar kuo daugiau darbų padaryti, kad pavasarį liktų mažiau, ką gali žinot, gal nebus laiko :) Buvo šiek tiek papuvusio šieno, bet greit pasibaigė, apdėjus juo kelias lysves. Nedideliu sluoksniu dedant piktžolės greit išlenda iš po mulčio, todėl tikiuosi, kad prieš mulčiuojant nuskabliavus gal iki žemos neišlįs :)
Įdomu, žiemą pilant atliekas ant lysvių ir jas pridengiant, ar jos spėja supūti iki sėjos? Netenka paskui sėjant į jas kišti rankų?
Perdarinėju tradicinį daržą į gamtinį ir platinu takelius, tai dažnai išeina lysvės takelių vietoje. Nesinori kasti, nors žemė susitrypusi, ar pakaks tuos 3 cm nuskusti kauptuku, kartu papurenant ir apdėti mulčiu?
Dar tokia mintis šiandien beklojant mulčią atėjo, kad tikrai daug daugiau duodam žemei ją mulčiuodami negu išnešam su daržovėmis, tai turėtų likti daug nesuvalgyto maisto (mulčiuojant tiek, kad žemė nuolat būtų drėgna, o man tai nepavyko, nors ir gan daug mulčiavau). O juk GŽ tikslas - tiek maisto duoti, kiek augalas gali suvalgyt, bent jau taip suprantu?
Raunant morkas taip pat liūdna kaip ir pernai, kai nebuvo mulčiuotos, o jas labiausiai šiemet mulčiavau, kad tik žemė būtų puri. O tos morkos per pirštą normalios, o žemiau - 4-5 susiraizgiusios susivijusios kojelės, ir beveik visos tokios. Nors lapai daug gražesni nei pas mamą augančių nemulčiuotų :D Kitais metais į tą pačią vietą turbūt nelabai gerai morkas sėti? Nors jų lysvė turbūt pati puriausia visam darže :)
Kada maždaug reiktų sėti morkas, ridikėlius kitiems metams? Ar petražoles irgi galima iš rudens sėti?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Darbai
StandartinėParašytas: Sek Rgs 14, 2014 9:22 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 9:35 pm
Pranešimai: 563
Miestas: Širvintų raj.
Norint pagreitinti darbą pavasarį, velėną nuskusti iš rudens ir apmulčiuoti - tikrai verta

Jei lysvė nepuri, pavasarį reikia žemę sukilnoti šakėmis. Neapversti sluoksnių, bet sukilnoti. Kietoje dirvoje niekas neužaugs, o morkos ypač. Kai lysvėje struktūriška dirva, tik tuomet pakaks plokščiapjove supurent tik dirvos paviršių. Taip atsitinka 3 - 4 metais gausiai mulčiuojant lysves, neduodant susidaryti velėnai.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Darbai
StandartinėParašytas: Pir Rgs 15, 2014 1:04 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Kov 21, 2014 4:22 am
Pranešimai: 603
Miestas: Kaunas
Bet jei visada buvo kasama žemė, o paskui mulčiuojama ir nekasama, tai ji yra tikrai puri, jaučiasi su pirštu pabaksnojus, o morkos vis tiek juokingos...
O iš rudens papurenti šakėmis gal irgi galima? Ir apmulčiuoti? Tai pavasarį gal to jau nebereiktų?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Darbai
StandartinėParašytas: Pir Rgs 15, 2014 8:01 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Įdomu, žiemą pilant atliekas ant lysvių ir jas pridengiant, ar jos spėja supūti iki sėjos? Netenka paskui sėjant į jas kišti rankų?


Mes pilam į lengvo priesmėlio lysves beveik visą žiemą. Žiemą nepūna, taip ir laikosi. O pavasarį kai pradingsta sniegas ir įšalas iki sėjos dar būna menesis ar du. Temperatūros pakyla ir štai tada visos atliekos išnyksta kaip dūmas. Net kietesnė organika - saulėgražų galvos, moliūgų odelės - viskas staigiai išnyksta pavasarį. Nė žymės nelieka. Bet čia apie smėlio dirvožemį sakau ir atliekos pridengiamos pavasarį šieneliu. Gal molyje kitaip, bet turėtų būti panašiai. Žiemą atliekos suledėja ir, kaip suprantu, ledas padeda suplėšyti atliekas ir todėl jos pavasarį geriau skaidosi. Štai dabar padėtos saulėgrąžų galvos stovi gražutėlės, nors ir temperatūra aukšta, drėgmės yra, o po žiemos jos bus, bet staigiai susivirškins.

Į žiemos galą, bijant, kad nespės supūti atliekos, galima pradėti pilti jas po medeliais ir krūmeliais. Taip bus saugiau. O iki žiemos vidorio, tai drąsiai į lysves. Žinoma, nedideliu sluoksniu. Kuo labiau paskleisti.

Cituoti:
Perdarinėju tradicinį daržą į gamtinį ir platinu takelius, tai dažnai išeina lysvės takelių vietoje. Nesinori kasti, nors žemė susitrypusi, ar pakaks tuos 3 cm nuskusti kauptuku, kartu papurenant ir apdėti mulčiu?


Šiaip tai purenimo darbą turėtų atlikti sliekai ir kita dirvožemio fauna, todėl galima būtų nieko nedaryti, tik uždengti susiplūkūsį plotą mulčiumi ir po juo sušoks žiemojimui visa gyvybė ir viską supurens. Bet, yra bet. Jeigu aplinkoje nėra gyvybės, tai ji ir nesušoks po mulčiumi. Arba nespės sušokti, jei labai vėlai bus užėtas mulčias. Bet jei tai yra daržo žemė su daug sliekų, tai turėtų pati pasitaisyti. Dar skirtingai taisysis, jeigu dirvožemis priesmėlis ar priemolis. Moliai stabilesni, juos visada sunkiau išjudinti. Tai kažkaip pažiūrėkit į savo žemę ir nuspręskit ar yra ten gyvybės, ar ji supurens jums, ar reikia iš rudens pakast sutryptą žemę ar šakėm pakilnot.

Tris centimetrus skutame, jei ten augo augalai. Toks skutimas velėną ir pagrindines šaknis pašalina (į tokį jau galima sėti), o mažesnes šakneles, esančias giliau nei trys centimetrai, palieka. Tos šaknelės ir kuria dirvožemio struktūrą. Būtent dėl to ir skutame tris centimetrus. O jei ten augalai neaugo ir šaknelių nėra, tai skusti nėra prasmės.

Cituoti:
Dar tokia mintis šiandien beklojant mulčią atėjo, kad tikrai daug daugiau duodam žemei ją mulčiuodami negu išnešam su daržovėmis, tai turėtų likti daug nesuvalgyto maisto (mulčiuojant tiek, kad žemė nuolat būtų drėgna, o man tai nepavyko, nors ir gan daug mulčiavau). O juk GŽ tikslas - tiek maisto duoti, kiek augalas gali suvalgyt, bent jau taip suprantu?


Taip, būtų gerai duoti augalui tik tiek, kiek jam reikia. Nes jeigu dabar kai augalai nebeauga dedam mulčią, tai jį mikroorganizmai suskaido, nes dabar dar šilta, bet augalai nepaima ir todėl mulčias "išgaruoja" be naudos. Todėl ir nepatinka man storas mulčiavimas žiemai. Ten ilgai laikosi bakterijoms tinkama temperatūra ir jos tiesiog naikina mulčią. O mulčias turėtų būti tik tada, kada auga augalai, arba šaltuoju metų laiku. Pažiūrim į gamtą. Ten dideliu sluoksniu žemė nedengiama. Tik kai jau atšąla tai numetamas geras sluoksnis lapų. Bet kai atšąla. Ne dabar. O pievoje tai lieka tiek, kiek augo toje vietoje. Tai aš stengiuosi tiek ir palikti. O įdirbinėti pavasarį, nes iki sėjos kaip sakiau yra mėnesis, du, tai tada ir žemė spėja įšilti ir spėji dar pavasarį pagrėbojęs šieno uždėti mulčią ant lysvių ir papūdyti. Per žiemą nedengtose lysvėse gal iššąla visokie niekadėjai. Nežinau tiksliai, bet man atrodo, kad kuo daugiau darom taip, kaip daro gamta, tuo geriau. Pavasarį jau vis tiek reikia įdirbtos žemės, tai pavasarį darom invaziją, tačiau žiemai stengiuosi palikti stovinčią žolę, o lysvių nemulčiuoti papildomai. Na, tik prieš pat užšąlant. Tada kada lapai krenta, kai žemos temperatūros ir skaidymas nebevyksta.

Taigi, būtų gerai dėti mulčiuo tiek, kiek jis suvalgo. Šiltnamiuose, hidroponikoje, kontroliuojamose aplinkose ir ariamuose laukuose tą ir daro. Trąšų pila tik tiek, kiek reikia. Apskaičiuoja kiekį. O mums kiekį labai sunku apskaičiuoti. Be to, net ir apskaičiavę kiekį nesugebėsim jo tiksliai uždėti. Praktikoje to nesigauna. Todėl mulčiuojame iš akies, kiek galim. Pas mus dideli daržai, tai mes aktyviai mulčiuoti įšgalime tik pirmoje sezono pusėje, o antroje jau nebespėjam uždėti. Ir nelabai yra prasmės. Jei pažiūrėsit pievose tai irgi į sezono galą jau viskas suvirškintą ir storą paklotę pakeičia augalų šešėlis. Taip ir darže galima daryti. Arba galima storai aktyviai mulčiuoti visą sezoną, bet tas nebūtina, nes sezono gale augalai jau dideli, piktžolės neauga, augalų šaknys jau pasiima drėgmę iš giliau... Svarbiausia gerai mulčiuoti sezono pradžioje. Tada atsikratai dalies piktžolių, augalui tai būna pats augimo laikotarpis, todėl ir drėgmės reikia, šaknys kaip tik paviršinės, tai mulčias vaidina stiprų vaidmenį. Į vasaros galą augalai nustoja augti, tai ir mulčias jau nebeatlieka savo reikšmingų funkcijų. Be to, jo uždėjimas juk yra darbas, jo gamyba irgi darbas, tai galvoju ar verta jį dėti, jeigu jis nelabai atliks savo funkcijų. Tačiau norint labiau kontroliuoti piktžoles ir labiau purenti dirvožemį, daryti juodžemį galima ir stipriai mulčiuoti visą sezoną. Tik tada gal reikėtų pasidaryti tyrimukus dėl nitratų. Gali būti, kad ilgai kompostuojantis organikai ir nepaimant augalams susidaro tokia kompostinė lysvė, kurioje daug azoto ir neuždėjus pakankamai ar geros kokybės mulčio gali lengvai atsirasti nitratų perteklius. To mažesnė tikimybė, jeigu be reikalo nemulčiuojame ir augalai suvalgo beveik viską ką duodame.

Reziumuojant, teoriškai turėtume duoti augalams per sezoną tiek, kiek jie suvalgo. Apytiksliai apskaičiuoti galime (reikia gražinti nuimto derliaus kiekį plius dar keletą kartų tiek, nes mulčiaus suvirškinimui irgi reikia papildomos energijos, kurią irgi mikroorganizmai ims iš mulčio),tačiau praktikoje darome ką sugebame, ką suspėjame, iš akies.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Darbai
StandartinėParašytas: Pir Rgs 15, 2014 8:29 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
O tos morkos per pirštą normalios, o žemiau - 4-5 susiraizgiusios susivijusios kojelės, ir beveik visos tokios.


Mokros gali šakotis dėl keleto priežasčių. Pirma, paprasčiausia priežastis - dėl veislės. Pas mus lygiai į tą patį dirvožemį, vieną šalia kitos pasėjom kelias veisles. Eilutė prie eilutės. Tuo pat metu sėta, taip pat prižiūrėta. Vienos gavosi šakotos, kitos - lygut lygutėlės. Taigi, tai buvo dėl veislės.

Antra priežastis - pažeidžia kenkėjai, pavyzdžiui, nematodai ir morkos toje vietoje šakojasi. Kadangi ilgainiui dirvožemio kenkėjų kiekis gamtinėje žemdirbystėje susibalansuoja, todėl su šia problema nieko nedarome, tiesiog ji susitvarkys su laiku. O kitose žemdirbystės formose visaip kaip naikina nematodus ir kitus kenkėjus, taiko sėjomainą ir t.t. O mes tiesiog laukiame.

Trečia priežastis - mechaninės dirvožemio savybės. Jeigu yra akmenukų ar grumstų, ir morkai lengviau apeiti juos, nei eiti tiesiai, tai ji šakojasi.

Gal dar yra kokių priežasčių. Pavyzdžiui, gali būti, kad jeigu paviršiuje geresnės sąlygos, nei podirvyje, tai morkos ir šakojasi, ima maistą iš viršaus ir neieško maisto giliau. Todėl tas dirvožemio purumas gali privesti ir prie šakojimosi. Taip pat kai pila visokias "arbatėles" ant dirvožemio paviršiaus. Juk arbatėlės, tai maisto koncentratai, maisto atsiranda žemės paviršiuje ir augalas kreipia savo šaknis į viršų, o ne ieško giliau.

Konkrečiu Fleitutės atveju kuris ten variantas atsitiko sunku pasakyti. Pabandyk pasamprotauti, atmesti kelias versijas ir gal išsiaiškinsi priežastį ir sutvarkysi morkas. :)

Cituoti:
Kada maždaug reiktų sėti morkas, ridikėlius kitiems metams? Ar petražoles irgi galima iš rudens sėti?


Morkas ir, turbūt, petražoles galima iš rudens, o ridikėlius, tai pavasarį. Sėti reikėtų lapkritį, prieš pat užšalant. Tačiau tas rudeninis sėjimas manęs jau nebežavi. Jau ne pirmą kartą sėjame iš rudens ir matosi, kad pasėtos morkos pavasarį į šiltą dirvą greičiau sudygsta ir smagiau auga, nei sėtos iš rudens. Anksti pavasarį morkytės sėtos iš rudens sudygsta anksčiau sudygsta, bet ir stovi taip neaugdamos. Nes šalta dirva ir oras. O piktžolės aplinkui auga. Darbo daug, o rezultatas tas pats, kas sėjus pavasarį.

Iš rudens geriau sudygsta pasėti pastarnokai ir špinatai, aguonos (prieš pat užšąlant). Žiemkenčius (kvietrugius, kviečius ir rugius) dar galima sėti (rugsėjį). Rapsus žiemojančius. Česnakus (spalį). Žieminius laiškinius svogūnus (rugpjūtį). Kanapes kada jos barstosi. Varnalėšas irgi kada barstosi. Sibirinį barštį.

Daug pavienių daržovių peržiemoja. Beveik visos. Net ir moliūginių, agurkų, pomidorų sėklos peržiemoja ir pavasarį sudygsta. Morkų, burokėlių šakniastiebiai, bulvių gumbai peržiemoja. Bet tik nedidelis procentas, todėl ūkiškiau visgi juos išlaikyti ir sėti ar sodinti pavasarį, o ne sodinti iš rudens ir tikėtis, kad primulčiavus jos išgyvens. Juk taip paprata išlaikyti iki pavasario ir tada pasodinti. Todėl siūlyčiau netikėti tais, kurie siūlo pratinti bulves prie žiemos ir padaryti iš jų daugiametę kultūrą. Nerekomenduoju žavėtis ir rudenine sėja. Yra kultūros patikrintos, kurias galima iš žiemos sėti, jų daug, štai jas ir sėjam. Yra patikrintos kultūros kurios puikiai žiemoja (topinambai, pastarnokai, varnalėšos), štai jas ir drąsiai paliekame. O su kitom žaisti, sakyčiau, neapsimoka.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Darbai
StandartinėParašytas: Pir Rgs 15, 2014 8:34 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
O iš rudens papurenti šakėmis gal irgi galima? Ir apmulčiuoti? Tai pavasarį gal to jau nebereiktų?


Nemanau. Didelis darbas purenti su šakėmis, o vargu ar išliks rezultatas. Gal moliuose taip, bet smėliuose palyja ir susiguli smėlis. Rimtesnis dirvos purenimas mirusiomis šaknimis ir faunos pagalba. Šakės gali duoti tik greitą purenimo efektą, todėl, manyčiau, jas galima naudoti tik pavasarį.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Darbai
StandartinėParašytas: Šeš Rgs 20, 2014 11:33 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bal 02, 2013 2:41 pm
Pranešimai: 209
Ar prasminga išrauti augalų stiebus nuėmus daržą? Na kaip pvz moliūgus, pomidorus, agurkus ir t.t. Labai tingiu 8-)


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Darbai
StandartinėParašytas: Sek Rgs 21, 2014 6:36 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Prasminga jų neišrauti, nes stovintys per žiemą stagarai sulaiko daugiau sniego. Daugiau sniego, reiškia daugiau drėgmės, o drėgmė - tai gyvybė. Taip pat daugiau sniego reiškia mažesnį žemės įšalimą. Mažesnis žemės įšalimas reiškia galimybę gyventi visokiai faunai. Taip pat ir pačiuose stiebuose ar ant jų tiesiogiai gali gyventi gyvūnai ir mikroorganizmai.

Taigi, jeigu tik galite sau leisti palikti per žiemą styroti lysvėse visokius stagarus, tai palikite.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 10 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007