Gamtinė žemdirbystė

O man būtų gaila vargti ir skabyti česnakų lapelius. Daug laiko užima, o be to, mažesnės galvelės užaugtų, jei apskabyčiau. Česnakus auginti labai lengva, o valgau aš daug. Prie vieno valgio paimu tris didelius stiebus ir suvalgau vietoje salotų. Lengva pririnkti ir daug užvalgai. Nepilnai lysvės metre užauga tas šimtas skiltelių. Priežiūros labai mažai, o paskui daug gauni laiškų.

O apie medelių sėjimą, tai persikeliam kalbėti į šias temas:

Kaip sėti medžių ir krūmų sėklas:
viewtopic.php?f=14&t=122

Kaip įsirengti medelyną:
viewtopic.php?f=14&t=597

Norėjau paklausti ar kas nors jau šiais metais jau pasodino česnakus . Jei ne tai kada ruošiasi sodinti ? Aš galvoju ar ne per anksti dar?

Mes dar nepasodinom, bet jau šiom dienom žadam sodinti. bent jau šią savaitę.

Mes irgi tuoj sodinsim česnakus. Dabar dar derlių nuiminėjam - ropes, ridikus, burokėlius, morkas, bulves, tai nėr laiko. Bet tuoj susitvarkom ir sodinsim.

Šeštadienį jau pasodinom.

O aš pasodinau vakar, pirmadienį. Pasodinau keletą veislių žieminių česnakų, kuriuos parsivežiau iš Latvijos. Na, tokių itin didelių. Taip pat pasodinau dar tokių artišoko tipo česnakų, kur stiebas yra kaip pas žieminius česnakus, bet skiltelės vis tiek išsidėsčiusios kaip vasarinio česnako.

Kad jau tema apie česnakus, tai būtų labai įdomu sužinoti, dėl kokios priežasties man užauga česnakai su labai nedaug, bet labai didelėm skiltelėm? Maždaug su 2-4, vienas net buvo iš vienos O sodinu iš daugiaskilčių galvų.

Nežinau. Pasitaiko ir pas mane tokių, bet nedaug. Gal sąlygos nelabai tinka, tai jie išsivysto prasčiau?

Pasodinau ir aš česnakus praėjusi šeštadienį . Ar jus pasodintus česnakus mulčiuojate ? Ar mulčius rudenį dedamas tam kad česnakai nesušaltų žiemą ?

Gali būti, kad prastos sąlygos, tik nežinau, kaip pagerinti. Mūsų žemė iš prigimties nelabai derlinga ir rūgštoka, mulčiavimas nelabai padeda. Dabar prieš sodindama papyliau pelenų, gal pagelbės. Mulčiuot sekasi ne viską, bet česnakai visada užmulčiuoti. Man atrodo, kai saulė pašildo, gal dar iki užšalimo mulčias šiek tiek pasiskaido? Pavasarį taip pat. Mano mama, sodinanti juos tradiciškai, pasodinusi apdeda lysves rykštelėm, sako, kad varnos neiškapstytų. Tai gal ir dėl to mulčias padeda

Taip, tik pasodinus mulčiuojame. Bet ne dėl to, kad neiššaltų. Neiššąla jie ir pas tradicinius ūkininkus, kurie česnakus sukiša į nuogą žemę. Sakoma, kad česnakų peržiemojimo sėkmė priklauso nuo jų įsišaknijimo. O todėl juos reikia anksčiau sodinti, kad gerai įsišaknytų iki žiemos ir tada gerai peržiemos. Geriausia sodinti nuo rugsėjo penkioliktos iki spalio penkioliktos. Šiemet pavėlavom. Būna, kad neiškasi česnako ir jis lieka ten nuo liepos mėnesio ir peržiemoja ir užauga. Bet tada yra dvi problemos. Nepersodintas jis sutankėja, nes skiltelės viena šalia kitos ir trukdo paskui stiebai vienas kitam augti. Ir antra - piktžolės auga. O nuo liepos po česnakų nuėmimo juk galima dar ropes ar ridikėlius pasodinti.

O mulčiuojam dėl keleto priežasčių. Kaip Fleitutė sakė, kad mulčias dar pasiskaldys, t.y. patręš žemę, neiškapstys varnos ir dar, kad piktžolės neaugtų. Dabar iki užšalimo ir pavasarį tik atšilus piktžolės auga, o jei dedame mulčią, tai didžioji jų dalis nebeaugs ir netrukdys augti česnakams.

Jei tikrai rūgšti žemė, tai pilkit daugiau pelenų. Jų gi daug per žiemą susidaro. Priedo iš kaimynų paimkit, jei jie švarias malkas kūrena, be dažų ir klijų. Pelenai ir molį paskaldo, padaro puresnį ir pašarmina.

Per žiemą susidarys tų pelenų tikrai nemažai. O juos galima ant mulčiaus pilti iškart išsėmus? Net ir žiemą? Ar kažkur pasaugoti iki pavasario? Supyliau kibirą ant nelabai ilgos lysvės, atrodė daug, bet kai pagrabojau - ir išnyko visi. Įdomu, koks jų normalus kiekis, kad nepadauginčiau?
Šiaip tai ir briketais pakūrenam, bet jie atseit sveikuoliški, pjuvenos vandeniu sulipdytos

Sandėliuoti nereikia, galima pilti ant mulčio žiemą. Su lietum nusiplaus ir nebesimatys jų. Po mulčiumi jie atsidurs ir susilies su žeme. Mulčią nuimti būtų sunku. O to ir nereikia. Jei norite tiksliai sužinoti kiek reikia pelenų pilti, tai turite išsitirti žemę su lakmuso popierėliu ar laboratorijoje. Tada žinosit kiek tiksliai pilti į kvadratinį metrą. Tada turėsite pasverti pelenus gramais. O galima tiesiog iš akies daryti. Ant daržo išpilti tiesiog pusę centimetro sluoksnį ar panašiai. Ant sniego išpili, negražu, tai koja užspiri ant viršaus naujo sniego ir nesimato. O pavasarį kai sniegas nutirpsta vėl nesimato. Manau, geriau po mažiau pilti, bet daug kartų, nei vieną kartą iš karto daug. Juk pelenai stiprus dalykas, gal gali ir nudeginti kokias bakterijas ar didesnius gyvius. O mažas jų kiekis žalos nepadarys. Tad jei net labai rūgšti žemė ir reikia daug pelenų pilti, tai geriau po mažai per kelis kartus.

Man irgi patinka daryti kaip paprasčiau - iš akies
Skaitinėjau, kodėl česnakai gali blogiau augti ir gelsti, tai viena iš priežasčių buvo per rūgšti žemė, todėl pyliau tų pelenų dabar sodindama česnakus, papilsiu ir dar. O gal dar yra kokia nors daržovių rūšis, kurios labai nemėgsta rūgščios žemės? Tai papilčiau dar ir ten, kur jas sodinsiu pavasarį (arba sodinsiu ten, kur per žiemą pilsiu ). Visam daržui neužteks pelenų, o gal ir nereikia. Blogiausiai pas mus auga burokai...

Augalai mėgstantys rūgštų dirvožemį:
pH 3,5 – 4,5 – bruknės, šilauogės
pH 4 – 6,5 – kanadinės cūgos, kalninės pušys, vakarinės tujos, karpotieji beržai, mahonijos, putinai, sidabrakrūmiai.
pH 4 – 4,5 – rododendrai, viksvuolės, viržiai, azalijos, erikos, hortenzijos, orchidėjos, margeniai.
pH 4,5 – 5,5 – mirtos, paparčiai, ciklamenai, raktažolės, bromeliniai augalai, kamelija, fuksija, anturiai, paparčiai.
pH 5 – 6 – lelijos, kalatėjos
pH 5 – 7 –vilkdalgiai
pH 5,5 – 6 - stevija
pH 5,5 – 6,5 – pakalnutės, dauguma kambarinių gėlių: ciklamenai, pelargonijos, galenis, smidras, begonija, kalceoliarija, raktažolė, tradeskantė, fikusas
pH 6 – eleborai
pH 6 – 6,5 - meileniai
pH 6 – 7 – narcizai, pelėžirniai, kalijos, žioveiniai.
pH 6,5 – 7 – vaškuolės, klivijos, chlorofitai, aspidistros.
pH 6,5 – 7,5 – gerberos, gvaizdūnės, hiacintai, leukonijos, rožės, skaistažiedės, tulpės, žilės, petunijos.
pH 6 – 8 – ratiliai, kardeliai
pH 7 – bijūnai, pentiniai
pH 7 – 7,5 – jurginai
pH 7 – 9 – eglės, kadagiai, baltalksniai, bukai, gudobelės, klevai, kukmedžiai, alyvos, eglūnai, forsitijos, jazminai, kauleniai, lanksvos, ligustrai, sausmedžiai, sedulos, žagreniai, žilakrūmiai.

Daržovės geriausiai auga, kai pH 6 – 7.

Įvairios daržovės pagal rūgštingumą:
pH 5 – 6 – rūgštynės
pH 5,5 – 6,5 – bulvės
pH 5,5 – 7 – morkos, petražolės, salierai, ridikėliai
pH 6 – 6,5 – salotos, špinatai, krienai, kopūstai
pH 6 – 7 – kukurūzai, pupelės, česnakai, krapai
pH 6,2 – 7,5 – burokėliai, kopūstai, žirniai
pH 6,3 – 6,7 – pomidorai, paprika, baklažanai
pH 6,4 – 7 – agurkai, patisonai, melionai, brokoliai
pH 6,5 – 7,5 – kopūstas Pekino
pH 6,5 - porai
pH 6,4 – 7,9 – svogūnai.

http://www.emolus.lt/lt/musu_prekes/zem ... _80vnt?p=4

http://www.gardenersnet.com/atoz/phlevel1.htm

http://gurumagazine.org/science/how-to- ... egetables/

http://www.almanac.com/content/ph-preferences

Kaip įdomu! Rūgštynių pas mus pilna pieva O daržovės, pasirodo, visai mėgsta nedidelį rūgštumą