Jeigu turgaus bobutė augina šakniavaisius iš tokių pat sėklų kaip tu, pirktų iš parduotuvės, tai skirtumo tada didelio nėra. Koks gi skirtumas ar tu iš pakelio pasėjai ir gavai buroką, ar iš to paties pakelio pasėjo bobulė ir gavo buroką? Ir tą buroką pasodinsi į savo sklypą ir maždaug tą patį gausi.
Problema atsiranda tada kai sėjama iš hibridinių sėklų. Tada nežinia ką gausi. Bet čia vėlgi ar tu pasėsi hibridines sėklas, ar bobutė, tai vėlgi gausis tas pats.
Taigi jei perki šakniavaisius iš turgaus, tai galima išsiklausinėti iš kur bobulė ima sėklas. Jei ji pati užsiaugina sėklų, tai tada labai geri pasodai. O jei ji perka ir sėja iš pakelių, tada gali būti hibridai, bet gali būti ir ne hibridai. Žiūrint kokias sėklas ji pasėjo. Jei žino veislę, tada vėlgi, pažiūri kokia veislė ir ar tu tokią daugintum pats ir jei tinka, tada perki.
Kitas dalykas, ar mums reikia išlaikyti būtent tokią veislę? Iš hibrido gali gautis kitoks augalas, bet tas "kitoks" juk nebūtinai blogai. Tradicinėje žemdirbystėje nukrypimas nuo normos yra labai blogai, nes tolstama nuo kultūros, laukėjama, o gamtinėje žemdirbystėje juk atvirkščiai - mums gerai kai laukėja, t.y. grįžta į gamtą augalas. Tradicinėje žemdirbystėje reikia išsaugot kultūrą, jie kovoja su gamta ir visaip jos vengia, o mums priešingai. Mes galim imti hibridus ir nesibaiminti - jie patys eis gamtos link. Ir tas yra labai gerai.
Vienintelis dalykas kas yra blogai, kad mes nemokame valgyti laukinių ar sulaukėjusių augalų. Tai jeigu išdigs ne morkinės spalvos morkos, o dar ir šakotos, kartesnės, kietesnės, tai būsim nepatenkinti. Norim įprastų morkų, o tų grįžtančių į gamtą nenorim. Tačiau vis daugiau žmonių atsiranda, kurie jau pradeda vertinti ir tas grįžtančias į gamtą kultūras. Ypač atsiradus gamtinei žemdirbystei. Gamtinė žemdirbystė vertina skonį, vertina, kad priežiūros mažiau reikėtų, vertina gamtiškumą ir paskatina susimąstyti, gi ar tikrai yra blogai, jei morka gausis ne lygiai tokios pat veislės, o gausis visokių morkų vaivorykštė? Gal kaip tik tai į gera? Užaugusi morkų vaivorykštė paragavus pasirodo irgi valgoma. Tai kodėl ne?
Štai pereiti tiesiai ant laukinių morkų negalime, nes esame per daug nutolę nuo gamtos, bet iš hibrido grįžtančias į gamtą morkas jau galim valgyti kiekvienas. Jos normalios morkos. Kiek kitokios, bet jose dar daug kultūringumo ir galim jau sau leisti tokias. O kadanors, gal kitam gyvenime pereisim po truputį ir prie dar laukinesnių formų, išmoksim jas valgyti, tada išvis auginti nereikės - nuėjai į pievą, prisikasei ir turi. Nei sėti, nei akėti. O hibrido grįžimas į gamtą yra pirmas žingsnis link to.
Ir nebūtinai gausis blogesnis iš hibrido. Kartais gali gautis visai įdomios formos. Galima išvesti įdomią veislę, kurios pasaulis dar nematė. Bet čia subtilybės. Svarbiausia, kad hibridų grįžimas atgal į gamtą yra geras dalykas ir to užtenka, kad nebijotume nusipirkti kokį gražų daikoną, ropę, burokėlį ir pabandyti paeksperimentuoti su juo.
Žinoma, galima daug sutaupyti ir nesugaišti laiko klaidoms, jei turi informacijos apie perkamą augalą. Todėl reikia arba kuo daugiau sužinoti apie kokių nors daikonų iš parduotuvės galimybes duoti gerą sėklą arba perkant turguje išsiklausinėti kuo daugiau pas pardavėją. Turgus apskritai yra aukso kasykla. Ten būna bobučių, kurios iš savo sėklos augina. Va, ten tai gerų dalykų galima rasti.
Cituoti:
O pasodas turi turėt išlikusią antžeminę dalį?
Ne. Nebūtina. Tačiau kai aš renkuosi kurį pirkti, tai aišku imsiu tą burokėlį ar morką, kuri jau turi miniatiūrinį lapuką, kažką bando leisti.