Šiemet testavau septynias burokėlių veisles: Lietuvos mokslininkų sukurtas Kamuoliai, Ilgiai, Joniai, lenkų Nachiowski, iš Amerikos parsisiųstų Crapaudine, Lutz, McGreggor Favourites ir Čilės dieduko burokėlių.
Šių metų laimėtojai Nachiowski, Lutz ir Čilės dieduko burokėlių veislės.
Pagal derlių ir išvaizdą geriausiai augo Kamuoliai, Lutz ir Nachiowski. Jie užaugino ir didžiausius burokus. Joniai augina kiek mažesnius šakniavaisius. Labai nuvylė lietuvių Joniai ir Kamuoliai savo skoniu. Mokslininkai teigia, kad lietuvių ir kitų buvusių Tarybų sąjungos šalių selekcininkai išvedinėja veisles atsižvelgdami į skonį, o vakariečiai tik į derlingumą, atsparumą ligoms, transportabilumą, sandėliavimosi savybes, išvaizdą... Deja, vakariečių veislės šį kartą stipriai pralenkė lietuviškas. Lietuviškos palyginus netgi neskanios. Beje, lietuvių Ilgiai yra skani veislė. Saldi. Bet trūksta burokiškumo skonio. Neauginčiau Ilgių tik dėl jų formos – jie pailgi ir juos labiau puola pelės, nes jie išsikišę virš žemės. Dideliuose laukuose kur pelės neturi galimybės apėsti viso lauko arba miesto, kaimo teritorijose kur pelės yra išnuodytos Ilgiai burokėliai galėtų būti gerai vertinami. O gamtinėse teritorijose kur pelių skaičius yra normalus, tai rinkčiausi nepailgas veisles, apvalias arba auginančias šakniavaisius po žeme, kad pelės neprieitų ir nepridarytų žalos. Jeigu pelės negraužtų, tai forma išeitų į naudą, nes pailgas burokėlis lengviau išverda nei apvalus. Bet derlingumas ir sandėliavimosi savybės pailgų burokėlių prastesnės.
Nieko gero negaliu pasakyti apie seniausią žinomą burokėlių veislę Crapaudine. Nors jai apie tūkstantį metų, bet iš jos nei derlingumo, nei skonio, nei kvapo nepavyko išgauti. Tiesiog nėra ten ko valgyti, šakniavaisiai pailgi bet labai mažiukai. Nebent laikyti kolekcijose tokią veislę dėl jos senumo ir originalumo, bet valgyti ten nėra ko.
Galbūt Crapaudinės giminaičiai yra McGreggors Favourites. Jie irgi pailgi kaip morkos, stipriai raudonais lapais. Derlingesni, bet derlius vis tiek per mažas, kad auginčiau. Skonis irgi nėra pasakiškas.
Nachiowski auginu jau du metus. Pernai metais jie irgi buvo nugalėtojai. Tai kol kas vienintelė veislė parduodama Lietuvos sėklų parduotuvėse, kurią rekomenduočiau kitiems auginti.
Čilės dieduko burokėliai jau keletą metų lyderiauja savo skoniu. Jų derlingumas kiek mažesnis, nei Lutz ar Kamuolių, šakniavaisiai mažesni truputį, sudygsta vėliau, bet skonis atperka viską. Gavom juos Čilėje iš dieduko, kuris jau daug metų auginasi savo sėklas ir jas pardavinėja turguje. To žmogaus ir morkos labai skanios ir mangoldai geri, agurkai.
Na, ir šių metų atradimas – Lutz burokėlių veislė. Jie ne tik skanūs, bet dar ir derlingi, užaugina didelius šakniavaisius. Šie burokėliai saldesni už Čilės dieduko ar Nachiowski. Saldumas gali užstoti burokiškumo skonį, bet man saldumas labai patinka.
|