Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ket Kov 28, 2024 10:20 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 150 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8  Kitas

Kur rengti rudeninius sėklų ir sodinukų mainus
Kaunas 40%  40%  [ 8 ]
Vilnius 50%  50%  [ 10 ]
Kitur 10%  10%  [ 2 ]
Viso balsų : 20
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Ant Rgs 10, 2013 10:09 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Šeš Geg 25, 2013 3:22 pm
Pranešimai: 21
Eimute rašė:
Taip, Altajaus svogūnai daugiamečiai. Auginami kaip žieminiai svogūnai.

O kokiu būdu būtu galima jų pas jus įsigyti?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Rgs 10, 2013 10:44 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 7:43 pm
Pranešimai: 258
Miestas: Radviliškio raj. Papušynio km.
Iras rašė:
Iras rašė:
Vinga rašė:
Irai, be pomidorų sėklų nesirodysiu:),o va bulvių nedaug turiu.Kai nukasiu-pažiūrėsiu.


Laba, kokios žinios apie bulves? ;) ir pomidorų sėklas? :))


Irai, gerai, kad priminei. Bulvių tik man ir mano antrai pusei, ir dar pritruks, tai nelabai turiu ką vežtis. Pomidorų sėklų daugiau pasidariau, bet kai kurių veislų galiu neturėti: gyvūnai nuvalgė, o jei dar yra arba neprinoks, arba gyvūnai gali nuvalgyti. Turėsiu šių pomidorų sėklų:

1. Black pear;
2. "Velykiniai" pomidorai;
3. Ox heart;
4. Savaiminių, bet labai mažai (panašūs į praeitų metų pomidorus "Impulse"). Neragavau šių savaiminukų, nes liko tik sėklai. Patogu, kai užauga savaime, todėl laikau tai dideliu privalum :) ;
5. Jei ką domina ir yra ragavęs, tai "Ildi" pomidorų.

Kaip minėjau, jei kitos veislės prinoks-turėsiu daugiau.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Rgs 10, 2013 10:56 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 7:43 pm
Pranešimai: 258
Miestas: Radviliškio raj. Papušynio km.
Mane domintų per mainus išvysti Vytauto raudonąsias (tiek baltu, tiek geltonu vidumi), Laimio Cerice bulves. Jei tik turėsite :).


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Rgs 13, 2013 7:17 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ket Vas 21, 2013 4:12 pm
Pranešimai: 70
Miestas: Molėtų r. Ridvoniškiai
tai gal spalio 5 arba 6 d.? Jei visiems tinka. galim pastumdyti data jei ką.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Rgs 13, 2013 10:22 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 7:43 pm
Pranešimai: 258
Miestas: Radviliškio raj. Papušynio km.
Man tinka 6,7 spalio :) .


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Rgs 14, 2013 5:30 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 9:35 pm
Pranešimai: 563
Miestas: Širvintų raj.
Visgi mažesnis žmonių ratas yra konstruktyvesnis. Susirinkti vienoj iš GŽ sodybų irgi mieliau, jei tik galimybės leidžia. Būkit geri, darom mainus kurį nors šeštadienį, kad ir spalio 5 d.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Rgs 14, 2013 8:22 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ket Vas 21, 2013 4:12 pm
Pranešimai: 70
Miestas: Molėtų r. Ridvoniškiai
oi :), suklydau :) :) :)... gerai, spalio 5 mums tinka :). Jei visiems tinka tai tada tegu bus šeštadienis spalio 5 d. kuo anksčiau atvyksit tuo geriau :). Na tarkim renkames 10:00 ir laukiam kitu iki 12:00. O tada prasideda mainai ir t.t....


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Rgs 14, 2013 9:44 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Bir 30, 2013 8:04 pm
Pranešimai: 316
Ar yra šansų sudalyvauti? O ratas mažesnis neginčytinai yra mieliau ,tačiau norint išlaikyti didesnę veislių įvairovę mažame rate sunkiau ,tad ratas geriau tik didinti. Na pvz turime 7 agurkų veisles ir visos jos geros tinkamos GŽ tam kad nesikryžmintų turi kažkas tą veislę auginti neauginant kitų veislių ir apdalinti likusius sėklomis kaip pvz 5-10 metų o po to neišiminėjant sėklos galima auginti kad ir 100 veislių agurkų.
Ką manote?

400veislių išsaugoti 400 augintojų nesunku,o vienam augintojui 400 veislių išsaugoti neįmanoma iš principo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Rgs 14, 2013 10:53 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 7:43 pm
Pranešimai: 258
Miestas: Radviliškio raj. Papušynio km.
Man tiks bet kuri data ;).


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Rgs 14, 2013 11:07 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ket Vas 21, 2013 4:12 pm
Pranešimai: 70
Miestas: Molėtų r. Ridvoniškiai
zoot rašė:
Ar yra šansų sudalyvauti?


Tai jo :) laukiam :), tu gi beveik kaimynas :).


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Rgs 14, 2013 11:21 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Bir 30, 2013 8:04 pm
Pranešimai: 316
:D Laukiu nesulaukiu.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Rgs 15, 2013 1:52 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Na pvz turime 7 agurkų veisles ir visos jos geros tinkamos GŽ tam kad nesikryžmintų turi kažkas tą veislę auginti neauginant kitų veislių ir apdalinti likusius sėklomis kaip pvz 5-10 metų o po to neišiminėjant sėklos galima auginti kad ir 100 veislių agurkų.
Ką manote?


Čia teoriniai pasamprotavimai, o realybėje gaunasi kitaip. Kam auginti septynias veisles agurkų? Gi realiai auginam vieną, dvi... Tą gali pats vienas žmogus pasidaryti. Kam mums dirbtinai didinti savo auginamų veislių skaičių iki 400, jei realiai savo daržuose auginame kiekvienos rūšies po dvi tris veisles ir niekas nesikryžmina? Arba kai kas kryžminasi, pavyzdžiui, moliūgai, bet mums vienodai, auginam mišinį. Ir ko turėtume siekti - išsivesti veisles tokias, kad nesikryžmintų ir kiekvienas pats galėtų užsiauginti sėklų, ar susikurti tokią situaciją, kad be 400 žmonių niekaip neišlaikysime savo sėklinio genofondo ir būsim priklausomi nuo sėklų mainų? O jei kas susirgs ar šiaip praras veislę, tai jau turėsim tik 399. Kitais metais dar vieną praras ir jau turėsim dar mažiau...

Kitaip tariant realybė labai skiriasi nuo pasamprotavimų. Labai daug susiduriu su žmonėmis, kurie tiesiog rėkia, kad reikia išsaugoti sėklas, kad tai mirties ir gyvybės klausimas, kad reikia kovoti, nes neleidžia mums keistis sėklomis. Tada aš pasakau: "Kame problema. Sėklų aš turiu, galiu duoti. Imkit, auginkit." Ir tada visi rėkiantys užtyla, nes nė neketina jie auginti, o ketina tik rėkauti. Štai tiek esam atitrūkę nuo realybės. O realybėje viskas labai paprasta. Imi ir auginiesi. Ir kiekvienas galim pasidaryti sau sėklų. Ypač jei orientuojamės į senoviškas sėklas. Sėnovėje juk nebuvo sėklų mainų, niekas nevažiuodavo į kitą Lietuvos galą apsikeisti sėklomis. Visi sodino savo sėklas. Taip ir mes turėtume daryti. O sėklų mainai, tai šiaip, pradedantiems įsigyti sėklų arba atnaujinti savo sėklų fondą kokia įdomia veisle. O pagrindą savo sėklų labai lengva užsiauginti pačiam.

Pabandom paskaičiuot.
Žirniai (šparaginiai žemi, šparaginiai aukšti, žalieji žirneliai ankstyvi ir vėlesni, plius žieminiai). Nieka jie nesikryžmina, auginam ramiai.
Pupelės (šparaginės žemos, šparaginės aukštos, paprastos aukštos ir žemos, plius vijoklinės pupos. Krūminių pupelių dėl spalvos galima auginti, kad ir dvidešimt veislių. Gal truputį pasikryžmina, bet dar įdomiau.) Trumpai tariant šitas pasidarom.
Pupos. Auginam mišinį ar vieną kokią veislę ir pakanka.
Burokėliai - auginam vieną veislę ir pakanka.
Agurkai - auginam vieną veislę ir pakanka.
Pomidorai - galima auginti daug veislių, nes sunkiai kryžminasi.
Česnakai - nesikryžmina.
Svogūnai - daugiagalviai nesikryžmina, viengalviai... Ką jūs norit? Aš tai auginčiau vieną veislę ir ramu. Raudoni, balti, na, gerai, vieną į vieną sklypo kampą, kitą į kitą ir tvarka.
Porų viena veislė.
Cukinijų viena veislė.
Moliūgų galima auginti mišinį.
Saulėgrąžų viena veislė.
Mangoldų viena veislė.
Kanapių viena veislė.
Dumplainių galima turėt vieną veislę arba mišinį. Nelabai kryžminasi.
Rabarbarai, smidrai, varnalėšos nesikryžmina...
Kukurūzų galima vieną veislę auginti.
Ridikėlių porą veislių.
Pastarnokų viena veislė.

Trumpai tariant viską galima užsiauginti. Kiek sunkiau su kopūstais, morkom, roputiniais (nes jų daug)... Bet čia problema vėlgi ne mainų srities, o mokėjimo auginti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Rgs 15, 2013 7:44 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pir Vas 18, 2013 8:53 pm
Pranešimai: 57
Miestas: Vilnius/Širvintų raj. Totoriškis
Laimis Žmuida rašė:
Čia teoriniai pasamprotavimai, o realybėje gaunasi kitaip. Kam auginti septynias veisles agurkų? Gi realiai auginam vieną, dvi... Tą gali pats vienas žmogus pasidaryti. Kam mums dirbtinai didinti savo auginamų veislių skaičių iki 400, jei realiai savo daržuose auginame kiekvienos rūšies po dvi tris veisles ir niekas nesikryžmina? Arba kai kas kryžminasi, pavyzdžiui, moliūgai, bet mums vienodai, auginam mišinį. Ir ko turėtume siekti - išsivesti veisles tokias, kad nesikryžmintų ir kiekvienas pats galėtų užsiauginti sėklų, ar susikurti tokią situaciją, kad be 400 žmonių niekaip neišlaikysime savo sėklinio genofondo ir būsim priklausomi nuo sėklų mainų? O jei kas susirgs ar šiaip praras veislę, tai jau turėsim tik 399. Kitais metais dar vieną praras ir jau turėsim dar mažiau...

Kitaip tariant realybė labai skiriasi nuo pasamprotavimų. Labai daug susiduriu su žmonėmis, kurie tiesiog rėkia, kad reikia išsaugoti sėklas, kad tai mirties ir gyvybės klausimas, kad reikia kovoti, nes neleidžia mums keistis sėklomis. Tada aš pasakau: "Kame problema. Sėklų aš turiu, galiu duoti. Imkit, auginkit." Ir tada visi rėkiantys užtyla, nes nė neketina jie auginti, o ketina tik rėkauti. Štai tiek esam atitrūkę nuo realybės. O realybėje viskas labai paprasta. Imi ir auginiesi. Ir kiekvienas galim pasidaryti sau sėklų. Ypač jei orientuojamės į senoviškas sėklas. Sėnovėje juk nebuvo sėklų mainų, niekas nevažiuodavo į kitą Lietuvos galą apsikeisti sėklomis. Visi sodino savo sėklas. Taip ir mes turėtume daryti. O sėklų mainai, tai šiaip, pradedantiems įsigyti sėklų arba atnaujinti savo sėklų fondą kokia įdomia veisle. O pagrindą savo sėklų labai lengva užsiauginti pačiam.

Pabandom paskaičiuot.
Žirniai (šparaginiai žemi, šparaginiai aukšti, žalieji žirneliai ankstyvi ir vėlesni, plius žieminiai). Nieka jie nesikryžmina, auginam ramiai.
Pupelės (šparaginės žemos, šparaginės aukštos, paprastos aukštos ir žemos, plius vijoklinės pupos. Krūminių pupelių dėl spalvos galima auginti, kad ir dvidešimt veislių. Gal truputį pasikryžmina, bet dar įdomiau.) Trumpai tariant šitas pasidarom.
Pupos. Auginam mišinį ar vieną kokią veislę ir pakanka.
Burokėliai - auginam vieną veislę ir pakanka.
Agurkai - auginam vieną veislę ir pakanka.
Pomidorai - galima auginti daug veislių, nes sunkiai kryžminasi.
Česnakai - nesikryžmina.
Svogūnai - daugiagalviai nesikryžmina, viengalviai... Ką jūs norit? Aš tai auginčiau vieną veislę ir ramu. Raudoni, balti, na, gerai, vieną į vieną sklypo kampą, kitą į kitą ir tvarka.
Porų viena veislė.
Cukinijų viena veislė.
Moliūgų galima auginti mišinį.
Saulėgrąžų viena veislė.
Mangoldų viena veislė.
Kanapių viena veislė.
Dumplainių galima turėt vieną veislę arba mišinį. Nelabai kryžminasi.
Rabarbarai, smidrai, varnalėšos nesikryžmina...
Kukurūzų galima vieną veislę auginti.
Ridikėlių porą veislių.
Pastarnokų viena veislė.

Trumpai tariant viską galima užsiauginti. Kiek sunkiau su kopūstais, morkom, roputiniais (nes jų daug)... Bet čia problema vėlgi ne mainų srities, o mokėjimo auginti.



Na, manau jie nebūtinai norės auginti tai, ka jūs turite, kitas klausimas, kiek laiko nerėkaujant ir nekovojant jūs galėsit mėgautis daržovių auginimu iš savo sėklų, mes negyvename laisvoj šaly, su dabartinėm tendencijom galima tikėtis, kad ateity visos sėklos bus pardavinėjamos sterilios gm pagalba.

Kas dėl senovės, žmonės senovėj ir darydavo sėklų mainus, tik ne tokio masto ir nevažiuodavo į kitą Lietuvos galą, bet mažesnio masto mainai būdavo.


Kas dėl veislių, tai jų įvairovė yra gan individualus klausimas, kiekvienas savaip supranta auginimą(teorini ar realu), vienam gali užtekti auginti bulves ir morkas pavalgymui ir sakyti, kad to užtenka, kitam dar reikia burokėliu, kitam dar ko nors,tas pats su veislėm. vViskas priklauso nuo to, kaip įsivaizduoji savo racioną bei auginimą, jei gamtoj vyrauja įvairovė, tad ir mes to turėtume siekti, jei turime galimybes tai daryt.

Kas dėl manęs, aš mėgstu įvarovę, paimkime kad ir agurkus, vieni ankstyvesni būna, kiti vėlyvesni, vieni tinka labiau rauginimui, kiti salotom ir tt
Kalbant apie burokelius, vienos veislės tikrai niekaip negaliu auginti, kadangi norisi valgyti ne tik raudonus ( nekalbant apie raudonumo intensyvuma), bet geltonus , baltus , dryžuotus, bei reiktu nepamiršti, kad vieni labiau tinka rauginimui , kiti kitam vartojimui.
Pupos, kadangi jos skiriasi tiek spalva ( sėklų ir žiedų) tiek skoniais ir dydžiu, vienos veislės augimas tampa problematiškas, tas pats būtų su raudonžiedėm pupelėm ( Phaseolus coccineus).

Kaip suprantu moliūgų mišiniu vadinate tai, kad leidžiat moliūgam nekontroliuojamai kryžmintis? Jei taip, tai toks auginimas greičiausiai tinka tik tiem, kas nori su veislėm chaotiškai eksperimentuoti , arba kuriam ne taip svarbu kokį moliūga valgys(kiek žinau hibridiniai moliūgai dažniausiai nebūna skanus). Man tai nelabai tinka, bet kadangi moliūgų veislę nera sunku išsaugot palyginus su agurkais,tad nėra didelė problema. Dar reiktu nepamiršti, kad vieni moliųgai tinka sriubom, labia troškiniam , sultims , saldiem gaminiam, rauginimui ir tt. Tad jei auginsite mišinį, nebegalėsit efektyviai specializuotis maisto gaminime.

Kažkaip abejojiu ar kas augina tik vieną, tarkim obels, rūšį, tai jei norite su jais įvairovės, kodėl kalbate lyg užtenka vienos veislės kai tai liečia daržoves...


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Rgs 15, 2013 7:51 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Bir 30, 2013 8:04 pm
Pranešimai: 316
Matai kaip yra , galima prie bet kurio sumanymo pritempti.Argi čia yra problema? Tiesiog yra keli požiūriai šiuo klausymu.Aš esu už abu požiūrius ty kad viską galima daryti pačiam ,bet tuo pačiu galima sėklas auginti ir dalintis kuo didesniam ratui bendraminčių.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Rgs 15, 2013 7:53 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Kas dėl senovės, žmonės senovėj ir darydavo sėklų mainus, tik ne tokio masto ir nevažiuodavo į kitą Lietuvos galą, bet mažesnio masto mainai būdavo.


Kaip tas vykdavo?

Cituoti:
jei gamtoj vyrauja įvairovė, tad ir mes to turėtume siekti, jei turime galimybes tai daryt.


Gamtoje įvairovė kitokia. Ten nėra veislių, kurias reikia išsaugoti nuo apsidulkinimo. Ten viskas atvira ir visos veislės dulkinasi tarpusavyje kiek tik nori, nes nėra dirbtinio izoliavimo, augalų augimas vyksta atviroje vietovėje. Atitikmuo būtų, jei augintume veislių mišinius viename lauke. Tada visi kryžmintųsi su visais, nestabilios veislės prapultų, o liktų tik stabilios, kurios gali išgyventi net ir atsiradus kitoms veislėms. Todėl ir sakau - gamta viską augina viename lauke, nieko neizoliuoja, ko gero taip turėtume daryti ir mes.

Cituoti:
Kas dėl manęs, aš mėgstu įvarovę, paimkime kad ir agurkus, vieni ankstyvesni būna, kiti vėlyvesni, vieni tinka labiau rauginimui, kiti salotom ir tt.


Kalbėkim konkrečiau. Kokius agurkus ankstyvus sodini ir kokius vėlyvus? Kokius rauginimui ir kokius salotom? Ir kokius t.t. Gal pakonkretinus išeitų, kad ne tiek jau daug tų veislių reikia? Gal tik dviejų? Gal ir ne. Bet konkretumas duotų realesnius rezultatus.

Cituoti:
Kalbant apie burokelius, vienos veislės tikrai niekaip negaliu auginti, kadangi norisi valgyti ne tik raudonus ( nekalbant apie raudonumo intensyvuma), bet geltonus , baltus , dryžuotus, bei reiktu nepamiršti, kad vieni labiau tinka rauginimui , kiti kitam vartojimui.


Burokėliai daigūs penkis metus. Vienais metais augini vieną veislę, kitais kitą, trečiais trečią... Galima pačiam apie penkias veisles užsiauginti. Gal realybėje užtektų penkių veislių?

Cituoti:
Pupos, kadangi jos skiriasi tiek spalva ( sėklų ir žiedų) tiek skoniais ir dydžiu, vienos veislės augimas tampa problematiškas


Pas mus mišinyje augdavo dvi pupų veislės - raudonos ir baltos. Dabar auga trys veislės - prisidėjo violetinės. Jei norim auginti ketvirtą veislę, tai turėsim ją sodinti už 40 metrų. Toks rekomenduojamas atstumas, bet realybėje apsidulkinimas pasitaiko retai. Keturios veislės yra per akis. Spalvos trys, dydžiai du, skoniai irgi tik du ar trys, nes nelabai skiriasi skoniai, nelabai ką beprigalvosi.

Cituoti:
tas pats būtų su raudonžiedėm pupelėm ( Phaseolus coccineus).


Galima auginti mišinį. Ar ne?

Cituoti:
bet kadangi moliūgų veislę nera sunku išsaugot palyginus su agurkais,tad nėra didelė problema.


Aha, nėra problemų ir čia.

Cituoti:
Kažkaip abejojiu ar kas augina tik vieną, tarkim obels, rūšį, tai jei norite su jais įvairovės, kodėl kalbate lyg užtenka vienos veislės kai tai liečia daržoves...


Ne, obelų reikėtų daug rūšių, nes skonis skirtingas, augimo laikas skirtingas, laikymasis skirtingas, bet štai tarp pupų skonio aš nematau skirtumo, galima auginti porą veislių ir tiek. Laikymasis jų vienodas, augimo laikas irgi. Burokėlių irgi nematau skirtumo. Bet kas nori, gali augintis daugiau veislių. Agurkų irgi galima porą veislių augintis - vieną rauginimui, kitą salotoms... Štai todėl, kad nelabai yra skirtumas tarp daržovių, tai ir veislių ne tiek daug reikia augint kaip obelų.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Rgs 15, 2013 9:18 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Bir 30, 2013 8:04 pm
Pranešimai: 316
Kaip sakoma pritempti galima bet ką prie bet ko svarbu kokia koncepcija-sumanymas :lol:


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Rgs 17, 2013 5:43 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pir Vas 18, 2013 8:53 pm
Pranešimai: 57
Miestas: Vilnius/Širvintų raj. Totoriškis
Laimis Žmuida rašė:
Cituoti:
Kas dėl senovės, žmonės senovėj ir darydavo sėklų mainus, tik ne tokio masto ir nevažiuodavo į kitą Lietuvos galą, bet mažesnio masto mainai būdavo.


Kaip tas vykdavo?


Taip pat kaip ir dabar, yra minimum 2 individai, vienas turi tam tikras sėklas, kitas nori tu sėklų, esant šiom sąlygom įvyksta mainai įvairiais būdais ir sąlygom. Nelabai supratau klausimo esmės, prašyčiau konkrečiau.

Laimis Žmuida rašė:
Cituoti:
jei gamtoj vyrauja įvairovė, tad ir mes to turėtume siekti, jei turime galimybes tai daryt.


Gamtoje įvairovė kitokia. Ten nėra veislių, kurias reikia išsaugoti nuo apsidulkinimo. Ten viskas atvira ir visos veislės dulkinasi tarpusavyje kiek tik nori, nes nėra dirbtinio izoliavimo, augalų augimas vyksta atviroje vietovėje. Atitikmuo būtų, jei augintume veislių mišinius viename lauke. Tada visi kryžmintųsi su visais, nestabilios veislės prapultų, o liktų tik stabilios, kurios gali išgyventi net ir atsiradus kitoms veislėms. Todėl ir sakau - gamta viską augina viename lauke, nieko neizoliuoja, ko gero taip turėtume daryti ir mes.


Gamtoje egzituoja izoliacija ir kryžminimasis, esmė tame, kad dėl tam tikru sąlygų viso to intensyvumas skiriasi, tai ir sudaro galimybes atsirasti skirtingom veislėm gamtoje. Tad nors nėra dirbtinės izoliacijos , yra gausybė naturalios.
Kalbant apie mus, mes paprastai nepasiekiame absoliučios izoliacijos, norim ar nenorim, bet mūsų sėklos skiriasi nuo pradinio šaltinio.Kadangi gamtoj egzistuoja skirtingi intensyvumo greičiai, kyla klausima, kodėl turėtume siekti kieno nors nurodyto optimalaus tam tikro kitimo greičio, jei gamtoj jis yra skirtingas priklausant nuo aplinkos ir tt. Tad nematau didelio svarbumo tame, kad stengiamiames sulėtinti ar pagreitinti veislės kitimą.

Laimis Žmuida rašė:
Cituoti:
Kas dėl manęs, aš mėgstu įvarovę, paimkime kad ir agurkus, vieni ankstyvesni būna, kiti vėlyvesni, vieni tinka labiau rauginimui, kiti salotom ir tt.


Kalbėkim konkrečiau. Kokius agurkus ankstyvus sodini ir kokius vėlyvus? Kokius rauginimui ir kokius salotom? Ir kokius t.t. Gal pakonkretinus išeitų, kad ne tiek jau daug tų veislių reikia? Gal tik dviejų? Gal ir ne. Bet konkretumas duotų realesnius rezultatus.


Kadangi žinios, kurie agurkai labiau tinka rauginimui,o kurie ne, dingo su mano prosenele, tad šiuo metu konkrečiai negaliu įvardinti.

Laimis Žmuida rašė:
Cituoti:
Kalbant apie burokelius, vienos veislės tikrai niekaip negaliu auginti, kadangi norisi valgyti ne tik raudonus ( nekalbant apie raudonumo intensyvuma), bet geltonus , baltus , dryžuotus, bei reiktu nepamiršti, kad vieni labiau tinka rauginimui , kiti kitam vartojimui.


Burokėliai daigūs penkis metus. Vienais metais augini vieną veislę, kitais kitą, trečiais trečią... Galima pačiam apie penkias veisles užsiauginti. Gal realybėje užtektų penkių veislių?


Nežinau ar užtenka, jei jau radau kelis skirtumus, dėl kuriu verta būtų 5 burokų veisles auginti, kyla klausimas, ar kažkas neatrastu daugiau, tad sakymas, kad užtenka vieną veislę auginti tampa abejotinas.



Laimis Žmuida rašė:
Cituoti:
tas pats būtų su raudonžiedėm pupelėm ( Phaseolus coccineus).


Galima auginti mišinį. Ar ne?


Kas tinka kitom daržovėm tas ir P. coccineus, tad auginti galima. Problema kyla, jei norima išlaikyti veislę, kadangi jų žiedai yra populiarus tarp kamanių ir tt. Bei jei jos auginamos šalia paprastų pupelių (p. vulgaris), tada egzistuoja labai mažas šansas, kad jos susikryžmins, bet gautas hibridas kiek skaičiau bus nestabilus ir jei gerai pamenu griš i p.coccineus.Jei norima stabilaus, tai galima sodinti dirbtinai išvestas tarp p. vulgaris ir p.coccineus veisles, kurios turi dalinio apsidulkinimo sąvybę, bet tai labiau aktualu šiltų kraštų gyventojams, kur vyrauja aukšta temperatūra, arba vietose, kur nėra kas apdulkintu jas. Dar paminėsiu, kadangi jos daugiametės, galima auginti mišini nebijant maišymosi, aišku tame yra papildomas darbas su savais minusais ir pliusais.

Laimis Žmuida rašė:
Cituoti:
Kažkaip abejojiu ar kas augina tik vieną, tarkim obels, rūšį, tai jei norite su jais įvairovės, kodėl kalbate lyg užtenka vienos veislės kai tai liečia daržoves...


Ne, obelų reikėtų daug rūšių, nes skonis skirtingas, augimo laikas skirtingas, laikymasis skirtingas, bet štai tarp pupų skonio aš nematau skirtumo, galima auginti porą veislių ir tiek. Laikymasis jų vienodas, augimo laikas irgi. Burokėlių irgi nematau skirtumo. Bet kas nori, gali augintis daugiau veislių. Agurkų irgi galima porą veislių augintis - vieną rauginimui, kitą salotoms... Štai todėl, kad nelabai yra skirtumas tarp daržovių, tai ir veislių ne tiek daug reikia augint kaip obelų.


Daržovės kaip ir vaismedžiai turi variacijas savo skonyje, laikyme, augimo laike, jei mes to nematome, reiškias yra spraga mūsų supratime ar dar kažkur .Kadangi obuolius mes dažniau naudojame valgymui žalius, o daržoves labiau maišome ar apdirbame kažkaip, galbūt tame ir slypi problema ,kad negalime pajusti skonio variacijų. Kas dėl laikymo ar augimo, galbūt nėra didelio skirtumo, nes niekas nebandė taip stipriai dirbt su daržovėm toj srity, kaip kad su obelimis, kadangi dauguma mūsų daržovių nesugeba laukinėj aplinkoj augti, tai ir gali būti priežastim, kad nėra stipriai juntamo skirtumo tarp daržovių, nes paprastai dauguma žmonių aktyviai nesiekia pokyčiu ar nesusimąsto apie juos.Tad jei koks kulturinis burokėlis turetų laisvę veistis laukinėj gamtoj, padedant gamtai jis galbūt įgautų didesnę juntama įvairovę, nei kad žmogus dabar pasiekė ar bandė siekti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Rgs 17, 2013 8:04 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Burokėlių tai tikrai didelis skirtumas tarp veislių. Nuo aitrių ir visai be cukraus iki saldžių, tinkamų rauginimui, nuo labai aromatingų, bet mažų, iki beveik bekvapių, bet didelių. Spalvų ir formų taip pat keletas variantų.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Rgs 19, 2013 7:58 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Taip pat kaip ir dabar, yra minimum 2 individai, vienas turi tam tikras sėklas, kitas nori tu sėklų, esant šiom sąlygom įvyksta mainai įvairiais būdais ir sąlygom. Nelabai supratau klausimo esmės, prašyčiau konkrečiau.


Galvojau gal žinai konkrečius atvejus kada viena bobulytė eidavo pas kitą ir išmainydavo savo moliūgų veislę į kitos bobulytės moliūgų veislę. Nes matai, kalbame apie mainus. Mano žiniomis mainų nelabai būdavo. Bobulytės dovanodavo sėklas. Imk ir viskas. Ir tai įvykdavo tik tada, jei kuri gaudavo iš kažkur kokią gerą veislę, arba kas nors prarasdavo savo kokią veislę, tai ją atnaujindavo. Na, gerai, už tą įsigytą veislę kita bobulytė duodavo lašinių ar kiaušinių, ar savo gėlių sėklų, tai sąlyginai tą galima pavadinti mainais, tačiau nebuvo tokio dalyko kaip zootas siūlo - susitinka septynios bobulytės ir susitaria, kad viena vieną veislę moliūgo saugos, kita kitą, trečia trečią, ketvirta ketvirtą ir t.t. Tokių mainų, aš galvoju, nebūdavo, nes praktikoje jie nereikalingi ir neefektyvūs.

Cituoti:
Gamtoje egzituoja izoliacija ir kryžminimasis, esmė tame, kad dėl tam tikru sąlygų viso to intensyvumas skiriasi, tai ir sudaro galimybes atsirasti skirtingom veislėm gamtoje. Tad nors nėra dirbtinės izoliacijos , yra gausybė naturalios.
Kalbant apie mus, mes paprastai nepasiekiame absoliučios izoliacijos, norim ar nenorim, bet mūsų sėklos skiriasi nuo pradinio šaltinio.Kadangi gamtoj egzistuoja skirtingi intensyvumo greičiai, kyla klausima, kodėl turėtume siekti kieno nors nurodyto optimalaus tam tikro kitimo greičio, jei gamtoj jis yra skirtingas priklausant nuo aplinkos ir tt. Tad nematau didelio svarbumo tame, kad stengiamiames sulėtinti ar pagreitinti veislės kitimą.


Nelabai suprantu ką čia nori pasakyti. Gal gali kitais žodžiais? Ir kas tas intensyvumas? Aš irgi pabandysiu kitais žodžiais... Gamtoje izoliacija atsiranda teritoriją atskyrus kalnams, pelkėms ar kam kitam, kuris trukdo žiedadulkėms nulėkti reikiamą atstumą. Todėl skirtingose teritorijose yra skirtingos "veislės" ar formos. Tačiau viename lauke, t.y. neperskirtame kalnų ar kitos izoliacijos gamta augina visus vienoje vietoje, viename mišinyje, neizoliuotus. Ir jeigu, mes augalus auginame viename lauke nesuskirstytame į atskirus plotus kalnų grandinėmis, tada mums reikėtų auginti kaip gamta - mišinį. O jei mūsų sklypas toks didelis, kad pervidurį eina natūrali kalnų grandinė, tai tada jokios problemos, mūsų auginamos veislės nesusikryžmins per tą izoliacinį barjerą.

Cituoti:
Nežinau ar užtenka, jei jau radau kelis skirtumus, dėl kuriu verta būtų 5 burokų veisles auginti, kyla klausimas, ar kažkas neatrastu daugiau, tad sakymas, kad užtenka vieną veislę auginti tampa abejotinas.


Aš tai sakau, kad teorija dažnai kertasi su praktika. Ir greičiausiai praktikoje nereikia tiek veislių. Tą sakau iš savo praktikos ir kaip kontraargumentą tada prašyčiau nurodyti kokį nors asmenį, kuris negali išgyventi be daugiau nei penkių veislių burokėlių ir kuriam problemą padeda išspręsti mainai. Dabar argumentas yra tik vienas - aš noriu. Ai, dar yra argumentas, kad vieni labiau tinka rauginimui, o kiti kažkam kitam, bet šis argumentas lengvai atmetamas, nes lengvai gali užsiauginti penkias veisles pats. Ir klausimas kas yra lengviau ir ką žmogus darys praktikoje - užsiaugins penkias veisles ir tuo pasitenkins ar auginsis vieną ir organizuosis kiekvienais metais mainus į kuriuos būtinai turės ateiti dar tie keturi augintojai, kurie augina būtent tas veisles, kurių tau trūksta. Štai klausimas. Ir ar mainai apskritai gali išspręsti tavo aprašytą problemą, ar tikrai į mainus atneš žmonės tas veisles, kurių tau būtinai reikia? O gal lengviau pačiam užsiaugint?

Aš pačių mainų neatmetu, bet sakau, kad dažnai žmonių teorinis įsitikinimas priveda prie darbų, kurių iš tikrųjų galima būtų ir nedaryti.

Cituoti:
Kadangi žinios, kurie agurkai labiau tinka rauginimui,o kurie ne, dingo su mano prosenele, tad šiuo metu konkrečiai negaliu įvardinti.


O galbūt išliko žinios kaip prosenelė gaudavo dvi agurkų veiles?

Cituoti:
Daržovės kaip ir vaismedžiai turi variacijas savo skonyje, laikyme, augimo laike, jei mes to nematome, reiškias yra spraga mūsų supratime ar dar kažkur .Kadangi obuolius mes dažniau naudojame valgymui žalius, o daržoves labiau maišome ar apdirbame kažkaip, galbūt tame ir slypi problema ,kad negalime pajusti skonio variacijų.


Na, skiriasi ir virtų bulvių skoniai, ir virtų pupelių, pupų ir daržovių daug žalių valgome, todėl manau problema ne tame. Mes, pavyzdžiui, auginame penkias veisles pupų. Kai kurių skoniai skiriasi, o kai kurių panašūs. Praktikoje skirtumo nematau, tad kodėl turėčiau auginti? Ir kontraargumentas apie obelis - net ir vienos veislės obels varietetai skiriasi. Galima išskirti kelis antaninius, keletą auksių ir t.t. Bet tai nereiškia, kad mums visus juos reikia auginti. Galbūt kažkam teoriškai ir norisi paragauti šimtą antaninių ir pasimėgauti jų skonio variacijomis. Gerai, bet tai tik vieną kartą, o pas save gi nesodinsi šimto antaninių ir nesimėgausi jais kiekvienais metais. Praktikoje nu niekaip neapsimoka to daryti, nes tie skonių skirtumai nedideli. Turi antaninį ir užtenka. Galbūt ir norėtum daugiau, bet dar didesnis yra nenoras dirbti prie tų antaninių, nei, kad jas turėti. Todėl praktikoje, apsvarsčius pliusus ir minusus renkiesi mažesnį veislių kiekį. Aš irgi norėčiau turėti kelis šimtus skirtingų veislių bulvių. Bet neturiu. Kodėl? Todėl, kad sunku būtų tiek auginti kiekvienais metais. Mano nenoras auginti yra didesnis už norą turėti šimtą veislių bulvių, todėl praktikoje aš jų turiu tik keletą. Tas pats su burokėliais ar agurkais, moliūgais, gal ir atrodo, kad labai labai jų reikia kuo įvairesnių, bet kai praktikoje teks rinktis ar užsiauginti sau skanaus maisto ar neužsiauginti maisto, bet pasižaisti su keletu skirtingų pupelių veislių, tada žmogus greičiausiai rinksis pirmą variantą.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Rgs 19, 2013 9:25 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Geros naujienos, mes jau nebe nusikaltėliai:

From: Eduardas Lemežis [mailto:[email protected]]
Sent: Friday, September 13, 2013 1:42 PM
Subject: RE: sėklų mainai

Laba diena {...},
manau, kad ekokaimų gyventojai dėl sėklos mainų baiminasi be reikalo. Jei kaimynas su kaimynu apsikeis sėkla, krepšeliu bulvių ar sodinuku, tai tikrai už tai jų niekas nenubaus. Sėklos mainai nedideliais kiekiais tarp kaimynų nėra prilyginami Dauginamosios medžiagos tiekimui rinkai kaip tai apibrėžiama LR augalų sėklininkystės įstatyme (Žin., 2001, Nr. 102-3623; 2010, Nr. 13-619) 2 str. 9 dalyje - dauginamosios medžiagos pardavimas, laikymas turint tikslą parduoti, siūlymas parduoti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims.

Šiuo metu egzistuojančiuose ES teisės aktuose mainai sėkla nėra reglamentuojami. ES Komisija, siekdama šią spragą užpildyti, naujai paruoštame Augalų dauginamosios medžiagos auginimo ir tiekimo rinkai reglamente, jau įrašė nuostatą leidžiančią neprofesionaliems veiklos vykdytojams (Jūsų atveju ekokaimų gyventojams) keistis sėkla. Tikimės, kad po reglamento svarstymo ši nuostata išliks ir nebekils klausimų kas ir kokiais kiekiais galės keistis dauginamąja medžiaga.

Pagarbiai
Eduardas


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 150 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 15 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007