Gamtinė žemdirbystė

O rūgštynės mažiau oksalo rūgšties turi? Ar nedideliais kiekiais ji nežalinga?

Smidras - 0,13 g/100 gr
Brokolis - 0,19
Salotos - 0,33
Briuselio kopūstai - 0,36
Burokėlių lapai - 0.61
Špinatai - 0.97
Petražolės - 1,7
Rabarbaras - 0,5 pavasarį -1 vasarą

Pilna lentelė čia:
http://oxalicacidinfo.com

Pavojus gyvybei nuo 22 g šešiasdešimties kilogramų žmogui. Rekomenduojama neviršyti per parą 50 miligramų. Reiškia galima tik šimtą gramų rabarbaro per dieną. Špinatų - 50 gr per dieną. Pataisykit, jei klystu.
http://www.dewsworld.com/InDefenseofOxalicAcid.html

Daug oksalo rūgšties šokolade ir kakavos pruktuose.

Įdomu kiek oksalo rūgšties meduje, nes bičių erkutes naikina ta rūgštimi?

Bites gydomos rudeni, kai sumazinamas biciu lizdas (kad butu kompaktisiau ir silciau ziema). Jei kazkiek patenka vaistu ant remeliu, ta maista esanti ant ju bites per ziema suvartoja pacios. Jei kazko nesuvartoja per ziema, jis suvartojamas vasara arba isimamas ir geru bitininku ne issukamas, bet atiduodama bitems rudeni. Siaip medus apacioje (lizde) laikomas biciu, o virsuje (meduvese) - bitininko. Ant meduviu esanciu remeliu vaistai nepatenka, nes gydymo metu tu meduviu nebuna.

Laurynas

Nelabai suprantu tos lentelės grafų - rūgštynės "oksalingumas" pirmoje grafoje nepažymėtas, antroje tik 0,3. Bet užtat balandos turi net 30??? Tai tik porą gramų balandų galima per dieną suvalgyt? Šiandien į salotas tikrai daugiau įsipjausčiau

Skirtingi tyrėjai pateikia skirtingus skaičius. Ten lentelėje pateikti trijų tyrėjų skaičiai. Jie maždaug vienodi. Skirtingi skaičiai gaunami tiriant skirtingas augalo dalis, skirtingu laiku ar skirtingą augalo varietetą. Todėl rezultatai šiek tiek gali skirtis.

Konkrečiai dėl balandų. Tikrai pateiktas labai didelis skaičius, kuris rėžia akį. Patyrinėjau atidžiau. Toks didelis skaičius pateikiamas tik Dr. Duke duomenų bazėje. Ir ten rašoma, kad tyrimams imtas visas augalas. Čia rašoma (http://apjcn.nhri.org.tw/server/apjcn/8/1/64.pdf), kad balandų stiebuose daugiau yra oksalo rūgšties, nei lapuose ir koteliuose. Reiškia ne viso augalo, o lapų skaičius turėtų būti mažesnis. Štai čia:
https://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q= ... 8261,d.ZWU

pateikiami kiti skaičiai prilygstantys rabarbarui, o 1972 metais iš Indijos pranešta apie labai didelius skaičius, t.y. 18 proc., kas irgi dar toli iki Dr. Duke pateiktų 30 proc. Pastarasis turbūt pateikia gyvulininkams skirtus tyrimus, nes gyvuliai suėda visą žolę su stiebais ir gauna per didelę dozę.

Aš tai manau, kad reikėtų prilyginti balandas rabarbarams ir vienodai saugotis. Terminis apdorojimas ir kalcio pridėjimas į maistą padeda išvengti oksalo rūgšties.

Pačiose balandose yra tam tikras kalcio kiekis, kuris neutralizuoja oksalo rūgštį ir todėl čia (http://apjcn.nhri.org.tw/server/apjcn/8/1/64.pdf) balandos atsiduria žemiau už rabarbarus, rūgštynes ir burokėlius.

Turbūt kiek tyrėjų, tiek rezultatų, jie gal priklauso ir nuo augimo vietos, dirvožemio... tyrimo laiko... Bet reiks atkreipti dėmesį, galvojau, kad balandos visiškai nekenksmingos, o dėl oksalo rūgšties atsargiau tik apie rūgštynes ir rabarbarus galvojau. Dar ir petražolės nustebino. Nerūgščios juk

Aš tai skaičiau, kad oksalo rūgštis yra kenksminga tik kaitinta. O jei valgom žalius špinatus arba rabarbarus, tai šita oksalo rūgštis yra tokios cheminės formos, kuri yra naudinga, skatina žarnų veiklą ir pan. O kaitinta, virta jinai tampa neorganinė ir kaip kristalai nusėda sąnariuose ar ant žarnų sienelių, inkstuose ar kitose vietose, priklausomai į ką linkęs organizmas. Tai aš asmeniškai nežiūriu, kiek kas turi tos rūgšties, valgau žalumynus, kiek yra noro ar galimybių.

Kur skaitei? Be nuorodos netikėsim. Anuose viršuj nurodytuose straipsniuose, tai sakoma, kad verdant oksalo rūgšties sumažėja. O kenkia per didelė dozė.

Ir aš esu skaitęs ir elgiuosi kaip ir Eglė. Norėjau taip pat parašyti, bet išverčiau visą internetą ir taip pat radau tik, kad kaitinant kenksmingumas mažėja. Reiškia mes skaitėme ne internete. Dar pabandysiu pasirausti

Ne tas, bet vis šis tas

Kiti rašo priešingai. Bet mane jau sunku įtikinti, kad virtas maistas sveikesnis. Štai žmogus atidavė perkaitusią vejos žolę. Negi turi patikėti, kad ji geresnė už skaniai kvepiančią savo susidžiovintą.
Dar perskaičiau, kad oksalatų daug turi kava ir kakava, o juos labai gerai tirpdo smidrai.

http://www.sarmatas.lt/wp-content/files ... nizmui.pdf

Asiūklių arbata irgi kažką tirpdo, akmenukus inkstuose, o tai tie akmenukai gali nuo oksalo rūgšties susidaryti?
Man atrodo, visiems aišku, kad šviežias ir termiškai nepaveiktas maistas yra pats sveikiausias, bet kai ko, bent jau man, neišeitų valgyt nevirto, pvz., bulvių, pupelių...

Taip, akmenukai susidaro nuo oksalo rūgšties pertekliaus. Pati rūgštis reikalinga organizmui, bet ne per dideliais kiekiais.

Bulvės, pupelės ir panašūs produktai yra nuodingi, jų negalima valgyti žalių, tačiau dažnai termiškai apdorojus ar kitaip paveikus nuodingos medžiagos suskyla, pašalinamos ir produktas pasidaro valgomu. Nėra taip, kad tik temperatūra pašalina nuodingas medžiagas. Kai kurios nuodingos medžiagos kartais išnyksta vien nuo džiovinimo, pavyzdžiui, sudžiovinus kai kuriuos grybus jie tampa valgomais, virti nereikia. Be to, temperatūra suskaido ne tik nuodingas medžiagas, bet ir geras, naudingas. Ir pastarųjų yra kur kas daugiau.

Atsimenu, kai špinatų valgydavau tikrai daug per diena, daugiau nei 100 gr, dabar galvoju ar kas nors darydavosi organizmui, tuo metu gal ir nieko nejausdavau, reikės pasidomėti apie galimus simptomus perdozavus

O tai kokiais dar būdais apdoroti pupeles, kad taptų valgomos? Ką, pvz., žaliavalgiai daro? Su pupelėm, bulvėm...?
Dėl terminio apdorojimo, tai žiūrint, ką akcentuosi, galima sakyti "temperatūra suskaito ir nuodingas, bet ir NAUDINGAS medžiagas", o galima kitaip "suskaidomos naudingos, bet, svarbiausia, ir nuodingos medžiagos" T.y. be naudingų valgyt galima, bet su nuodingom tai jau nelabai Be to, verdant yra būdų, kaip išlaikyti daugiau naudingų medžiagų (ech, kad kas juos primintų... )

Rašiau apie pupeles, bulves ir PANAŠIUS produktus, pavyzdžiui, grybus. Pupelės ko gero iš esmės tik virtos valgomos, o bulves galima supjaustyti kaip čipsus, padžiovinti ir valgyti. Žaliavalgiai teko girdėti randa pupelių rūšių, kurias suvalgo žalias, yra internete ir nuotraukų. Greičiausiai tai yra šparaginės pupelės, kurias juk netyčia pernokusias valgome ir mes. Taip pat turbūt būtų galima sudžiovinti tokias jaunas šparagines neprinokusias pupeles ir jas valgyti nevirtas žiemą. Arba užšaldyti. Jei jos valgomos vasarą, tai galima užkonservuot kokiu būdu ir valgyt žiemą. O prekybcentriuose pardavinėjami pupelių daigai ir, reiškia, galima juos valgyti, praeina pro maisto tarnybas. Tik ne bet kurias pupeles. Jei pažiūrėsite į šaldiklius parduotuvėse, tai ten būna šaldytų daržovių, į kurių sudėtį įeina bambukų ūgliai, dumbliai, bet kartais ir "mung" ar panašių pupelių daigai. Štai tau ir valgomos nevirtos pupelės.

Bet dauguma zaliavalgiu zaliu pupeliu ir bulviu tiesiog nevalgo. Ir nedaro problemos:) ir taip yra ka valgyti.

Bet žaliavalgiai daug ką smulkina į kokteilius, jau vien pjaustant peiliu dalis vitaminų žūva, o šitaip susmulkinus ir sumalus turbūt lieka dar mažiau. Arba spaudžiant pieną iš visokių riešutų, kad ir sultis... Sveikiausia juk valgyti visą vaisių su viskuo, krimsti natūralius riešutus, o ne kažin kiek pastangų įdėjus išspausti iš jų pieną ir su kažin kuo jį maišyti... man taip atrodo
O bulvės ir pupelės - geri augalai, gaila žaliavalgių, kad turi jų atsisakyti

GŽ griauna daugelį stereotipų ir legendų. Kodėl nesugriovus dar ir apie vitaminus. Kodėl reikia garbinti tik keletą kažkieno įvardintų elementų, pavadintų vitaminais? O gal absoliučiai viskas tame augale žmogui yra reikalinga. Be to, kartu su augalu atkeliauja ir "instrukcija", kaip virškinti. Juk ant pačių vynuogių jau gyvena vyno mielės. Dar vienas baubas - vitaminų sumažėjimas smulkinant. Ar tai aktualu mums, turintiems visą daržą? Be to, neužmirkime pagyvenusių žmonių, kurių dantys nebepajėgia visko smulkinti