Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Pen Kov 29, 2024 1:10 am

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Pir Sau 27, 2014 2:12 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Būkit pasveikinti visi gamtinės žemdirbystės žiemos mokymų dalyviai. Jūsų prisiregistravo virš šimto, todėl iš karto atsiprašau už galimus įvairius techninius nesklandumus, nes laiškų labai daug ir kai kurie gali pasimesti. Žinodami tai į mokymus žiūrėkite ramiai. Jei matysit, kad laiškai nebeateina, tai nestresuokit, nepergyvenkit, parašykit laišką man ir išspręsime susiklosčiusią situaciją.

Siunčiu jums pirmąjį mokomąjį tekstą. Tekstas abstraktus, nes įvadinis, tačiau sekantis žingsnis – jūsų klausimai – labai sukonkretins temą. Nulinukai užduos vienokius klausimus, patyrusieji – kitokius ir išnagrinėsime temą iš visų kampų.

Taigi, pirmas tekstas ir, gale, mokymosi metodika.

Kas yra gamtinė žemdirbystė?

Koks yra GŽ tikslas ir siekiamybė? Nuo daržo link sodo. Nuo vienmečių link daugiamečių kultūrų. Nuo kultūrinių prie laukinių augalų.

Trumpas įvadas į gamtinę žemdirbystę

Gamtinės žemdirbystės pavadinimas nurodo, jog turėsime reikalą su gamta. Gamta ir jos principai yra pagrindinis šios žemdirbystės rūšies motyvas. Sėklos turės būti gamtinės, veislės – gamtinės, sodinimo ir prižiūrėjimo būdai – gamtiniai, aplinka – gamtinė ir net augintojo gyvenimo būdas bei produktų suvartojimas – gamtiniai.

Iš tokios žemdirbystės iš karto iškrenta nenatūralūs dalykai kaip šiltnamis ar auginimas vazonėliuose ant palangės. Namuose ar šiltnamyje nėra gamtinės aplinkos, neskraido vabzdžiai, santykinė oro drėgmė kitokia, nėra lietaus, nėra natūralaus apšvietimo, nėra ekosistemos, nėra paukščių praskrendančių nei gyvūnų apsilankančių.

Gamtinės žemdirbystės sklypas turėtų būti kuo gamtiškesnis. Idealus variantas – sodyba natūralioje gamtoje. Tokioje erdvėje jau susikuria ir geras mikrobiologinis fonas, ir ekosistema veikia, veikia gamtos dėsniai. Miesto teritorijoje, deja, irgi sunku sukurti ekosistemą. Čia ir uodų nėra, ir kitų vabzdžių, ir paukščiai miesto kitokie nei gamtoje, ir visas mikrobiologinis fonas ne toks.

Tie, kurie ūkininkauja per du sklypus – ir mieste, ir užmiestyje yra pastebėję kaip skirtingai suvalgomas tokio pat storio mulčio sluoksnis. Gamtoje jis išnyksta labai greitai, mieste – stovi kaip užkonservuotas. Tai – dėl mikroorganizmų gausos gamtiškose vietovėse ir jų trūkumo miesto teritorijoje. Jei vakare šiltuoju metų laiku pavažiuosite dešimt dvidešimt kilometrų nuo miesto ir žengsite nuo kelio į pievas keletą žingsnių, tai patirsite miestiečiams neįprastą jausmą – drėgmė pakutens šonus. Mieste to nebūna.

Trumpai tariant, norint ūkininkauti gamtiškai, reikia padaryti taip, kad ir sklype, ir aplink jį būtų kuo daugiau gamtos.

Nenusiminkite tie, kurie turite sklypus mieste, mažiukus sklypukus, aplink kuriuos nėra gamtos, taip pat nenusiminkite turintys šiltnamius ir ūkininkaujantys ant palangės. Gamta yra siekiamybė, orientyras, o gamtinė žemdirbystė yra kelias į gamtą. Vieni iš mūsų žengia pirmuosius žingsnius gamtos link ir augina ant palangės, šiltnamiuose, kiti jau lauke, bet mieste, treti jau gali sau leisti ir didesnį sklypą ir gamtiškesnę aplinką. Svarbu, kad pradedame eiti tuo gražiu keliu gamtos link ir artinamės prie savo tikslo tokiais žingsneliais, kokiais kiekvienas sugebame.

Gamtinės žemdirbystės tikslas yra gyvenimas gamtoje. Kaip Rojuje, eini, žaviesi užderėjusiais gamtos išaugintais vaisiais, skini juos ir valgai. Mokslininkai pasakytų – rankiojimas. Žmogus milijonus metų nieko neaugino, tik rankiojo gamtos užaugintus produktus. Todėl gamtinė žemdirbystė dar vadinama tinginio daržais, nes stengiamės kuo daugiau atiduoti gamtai auginti ir kuo mažiau auginti patys. Kuo daugiau rankioti ir kuo mažiau auginti.

Deja, rankiojimas ar tuo labiau gyvenimas Rojuje šiais laikais neįmanomas. Net jei duotų mums negyvenamą salą ir netrukdytų, net tada neišgyventume, nes nebemokame. Gimstame civilizuotoje kultūroje ir esame išmokomi gyventi pagal technokratinius dėsnius. Puikiai valdom mašinas, kompiuterius, tačiau laukinėje gamtoje retas iš mūsų išgyventų. To turime mokytis, atrasti kelią kaip pereiti iš šiandieninės situacijos gamtos link. Tai štai tokių takelių ir ieškosime drauge šių mokymų metu.

Trumpai apie gamtą

Norint ūkininkauti gamtiškai reikia nors kiek pažinti gamtą. Pažiūrėkime pradžiai į didžiulius gamtos knygos skirsnius – miškus ir pievas. Miške žolė neauga. Miške visa žemė nuklota paklote, t.y. negyvais lapais, spygliais, šakelėmis, medžių žievės liekanomis... Miške po žeme rasite daug medienos, tai – gyvos ir mirusios medžių ir krūmų šaknys. Miške visada šešėlis, oro drėgmė didesnė, nėra vėjo. Šalna iškrenta pievose, pabalina žolę, o po medžiais ir miške šalnos nebūna. Užtat sniegas pirmiau ištirpsta pievose, o miške jis dar ilgai guli.

Pievose nerasite medžių lapų, šakelių, spyglių. Pievose karaliauja žolinė augalija. Čia irgi yra paklotė ant žemės, bet ji kitokia. Ji sudaryta iš šieno ir stagarų, iš žolinių augalų.

Mūsų daržas yra atviros saulėtos vietos organizmas. Daržas – pievos atitikmuo. Sodas – miško tipo organizmas. Norėdami gamtiškai prižiūrėti daržą patirties semsimės iš pievų, norėdami gerai prižiūrėti medžius, patirties semsimės iš miško. Matome, kad lapų pievoje nėra, todėl lapais ir pjuvenomis nemulčiuosime daržo. Tačiau šios medžiagos puikiai tiks mūsų krūmeliams ir vaismedžiams.

Visada kai kyla koks nors klausimas, reikia ieškoti atsakymo gamtoje. O kaip gamta daro? Turint tokį požiūrį nereikia jokių kursų nei mokymų. Pats gali viską išmokti iš gamtos, stebėdamas augalus ir jų augimą.

Štai pieva yra atvira saulėta sistema. Ji netinkama medžiams augti. Medžiai pievoje neauga. Jie auga miške. Pievoje jie skursta. Norėdami, kad mūsų medeliai ir krūmai gerai augtų, turėsime sukurti jiems artimas miškui sąlygas, t.y. jokios žolės, lapų mulčias, jokio vėjo, santykinė oro drėgmė didelė... Jei suteiksime tokias sąlygas, medeliai puikiai augs.

Pievoje auga tik medžiai pirmūnai. Jų yra tik keletas. Sausesnėse pievose pasisėja pušys ir beržai. Drėgnesnės apsitraukia įvairiausiais karklais. Štai šie pirmūnai sukuria sąlygas ateiti kitiems medžiams. Supurena dirvą, patręšia ją, sustabdo vėją, sudaro pavėsį, dirvą sudrėkina ir jau gali pradėti augti kiti medžiai.

Kartais pamatysite pievose pridygusių obelaičių. Gyvūnai ėda obuolius ir sėklytes išplatina. Mūsų miškinė obelis, nors ir taip išplatinta, vis tiek neauga pievose. Kaip ir dauguma protingų medžių. Deja, kultūrinės obelys jau nėra tokios „protingos“ ir bando augti pievose, kur joms nevisai vieta. Tačiau iš arčiau pažiūrėję į tokias obelis pamatysite, kad jos auga sunkiai. Nuo šakos galiuko sekite žemyn ir pamatysite žievėje tokį sujungimą. Nuo šios vietos iki šakos galiuko medis paaugo per vienerius metus. Galime matyti, kad pievoje pasodinti medžiai paauga dešimt centimetrų, trisdešimt centimetrų, kai gerose sąlygose jie gali paaugti penkiasdešimt centimetrų, metrą. Per vienus metus nelabai matosi apie ką šneku, bet paimkim tris metus. Imkime metro aukščio medelį. Pievoje per tris metus jis paauga 3x20 cm. Paaugo pusmetrį per tris metus. O jei medelis gerai prižiūrimas ir auga po šešiasdešimt centimetrų per metus? Tada po trijų metų jis bus beveik trijų metrų aukščio. Pirmasis medelis dvigubai mažesnis per tą patį laiko tarpą! Štai jums stebuklas. Tai ir yra augimas. O tie medeliai kur neva „auga“ pievoje, tai jie ne auga, o egzistuoja ar kaip kitaip pavadinsi.

Taigi, kad būtų lengviau mokymų medžiaga suskirstyta į sodą ir daržą – du skirtingus gamtos elementus.

Daržas ir sodas

Daržas yra labai greita sistema. Daržas gali užaugti per vienerius metus. Kitaip sakant, per vienerius metus galima užsiauginti visą sau reikiamą maistą. Sodas, konkrečiai medeliai, pradeda derėti vidutiniškai po dešimties metų nuo pasėjimo. Ir tai tik pradžia. Normalus derlius gaunamas dar po penkių ar dešimties metų.

Gamtinė žemdirbystė yra tinginių žemdirbystė. Prisimenate – tegu gamta užaugina, o mes susirinksime. Būtent tokie inertiški, ekstensyvūs yra sodai. Įveisto sodo beveik visai nebereikia prižiūrėti. Tik ateini ir susirenki vaisius. Tokia situacija pasiekiama po dešimties dvidešimties metų. Daržas gi – atvirkščiai. Jis duoda rezultatą jau pirmais metais, bet kiekvienais metais reikalauja palyginti daug darbo.

Žinodami gamtinės žemdirbystės tikslą – susirinkti iš gamtos – galime nusibrėžti strategiją. Nuo daržo link sodo. Sodą pasodinam, tačiau kol laukiam jo vaisių vis tiek reikia kažką valgyti. Tuo metu naudojamės daržu ir jo vaisiais. Taip pat į strategiją tiks ne sodo medžiai, krūmai, bet daugiamečiai augalai, kuriuos pasodini ir jie auga be priežiūros.

Mums nebūtina pereiti iš karto. Eikime po truputį. Kiekvienais metais vartokime vis daugiau daugiamečių augalų, vis daugiau sodo kultūrų, vis daugiau laukinių augalų, kurie auga ir taip, be jokios priežiūros.

Jei neturėtume tolimojo tikslo nusistatę, tai mūsų ūkininkavimas būtų kitoks. Tiesiog augintume daržą kiekvienais metais, derlingiausias kultūras ir tiek. O nusistatytas tikslas duoda mums gaires kur link stumiam savo daržą. Kur link jį keičiame. Daržas įgyja kitokią prasmę ir perspektyvą. Po keleto metų mes jau nebebūsim tokiais, mes siekiam geresnio gyvenimo. Tebūnie šiandien dirbam sunkiai kaip tradicinis žemdirbys, bet jau žinom, kad po kelių metų reikės dirbti mažiau, paskui dar mažiau ir dar mažiau. Mes evoliucionuojam ir tiksliai žinome į kurią pusę, nes patys esame nusistatę tikslą.

Gamtinė žemdirbystė yra kelias. Mūsų vidus evoliucionuoja. Keičiasi daržas, kartu su juo keičiamės ir mes, keičiasi mūsų gyvenimo būdas. Judame gamtos link. Kitos žemdirbystės rūšys yra tik priemonės užauginti derliui. Užaugini – parduodi. Ir taip kiekvienais metais. Tavo gyvenimas nesikeičia. Gamtinė žemdirbystė tai ne tik maisto auginimas, tai – žmogaus auginimas.

Kodėl gamtinė žemdirbystė?

Kodėl turėtume užsiimti būtent gamtine žemdirbyste ir kodėl ji mus veda gamtos link?
Žmogus užaugo kartu su gamta. Milijonus metų gamta rūpinosi žmogumi ir davė jam valgyti. Milijonus metų žmogus išliko. Nenumirė. Reiškia gamta gerai mumis rūpinasi. Teikia gerus ir žmogui naudingus maisto produktus.

Mokslas perkando tik mažą dalį gamtos mechanizmo. Pavyzdžiui, iš tūkstančių gamtoje egzistuojančių vitaminų mokslas paaiškino tik keliasdešimt. Pavadino juos raidėmis A, B2, B12, C… Ir sako, kad jie mums be galo reikalingi. Jų turi būti mūsų maiste. Taip pat mokslininkai sako, kad vitaminų pats augalas nemoka pasigaminti arba pasigamina jų mažai. Vitaminus ir panašias žmogui naudingas medžiagas pagamina šalia augalo šaknų gyvenantys mikroorganizmai. Gamtoje tokių mikroorganizmų yra daug ir jų kiekiai subalansuoti pagal gamtos dėsnius. Tradicinės žemdirbystės dirvose tokių organizmų mažai. O jei nėra mikroorganizmų, tai nėra kam ir vitaminų įdėti į daržovę. Todėl maistas gamtoje mums tinkamas, vitaminingas, o tradicinės žemdirbystės produktai vitaminų stokoja ir nėra tokie naudingi.

Vitaminai tik maža dalelė to, ko gamta prideda į mūsų maistą. Dar ji prideda žmogui tinkančius mikroelementų ir makroelementų kiekius, fermentus, hormonus ir kitas naudingas medžiagas. Ir, svarbiausia, gamta žino kokiomis proporcijomis medžiagos turi būti sudėtos į žemės vaisius.

Gamtinėje žemdirbystėje mes stengiamės kopijuoti gamtos dėsnius ir pritaikyti juos darže bei sode. Stengiamės kuo mažiau patys kištis ir kuo daugiau leidžiame pasireikšti gamtai. Būtent todėl gamtinės žemdirbystės metodais užauginti produktai yra aukščiausios kokybės, nes pati gamta prideda į juos vitaminų bei kitų naudingų medžiagų ir dar reikiamais kiekiais.

Žvilgsnis į daržą

Pažiūrėkime kaip tai atrodo praktikoje. Norėdami, kad vitaminų gamintojų būtų tiek pat kiek gamtoje, mes turime suteikti jiems panašias sąlygas. Mikroorganizmai gyvena prie augalų šaknų ir minta tuo, ką duoda jiems gyvi augalai arba tuo, ką jie patys pasiima iš jau negyvų augalų. Dar jiems reikia vandens ir oro. Ir šilumos.

Kaip gamta užtikrina tokias sąlygas? Pirma, gamta augina daug augalų vieną šalia kito. Jų šaknys persipina tarpusavyje. Vienos miršta, kitos lenda į mirusių šaknų padarytus kanalėlius. Mikroorganizmai valgo mirusias šaknis ir valgo tą, ką duoda gyvos šaknys – per lapus sukauptą saulės energiją. Tas pats vyksta virš dirvožemio paviršiaus. Augalai vieni gyvi, kiti jau nebegyvi nukritę ant žemės – vadinsime tai paklote, jei ji susikūrė pati, ir mulčiumi, jei jį uždėjo žmogus. Negyvas augalų dalis iš karto valgo mikroorganizmai.

Taigi, maisto mikroorganizmams gamtoje pakanka – tai gyvos šaknys ir negyvos augalų dalys. Dar reikia patiekti vandenį ir orą. Prie paklotės oras prieina iš atmosferos. O prie šaknų, kurios yra po žeme, oras prieina pro skylutes (tunelius) žemėje. Tuos tunelius padaro šaknys ir įvairi dirvožemio fauna – sliekai, kirmėliukai, vabaliukai, didžiulius oro padavimo kanalus išrausia kurmiai. Visą šį bioinžinerinį dirvožemio karkasą vadinsime dirvožemio struktūra. Struktūruotas dirvožemis yra tas, kuris turi daug kanalėlių, nestruktūruotas – tai tiesiog žemė be kanalėlių.

Vanduo taip pat ateina šiais kanalėliais. Dalis – kaip lietas vanduo, kita dalis – kondensuojasi iš oro. Žemė po paklote yra vėsesnė už oro temperatūrą, todėl iš oro ant kanalėlių sienelių ir po paklote iškrenta rasa arba kitaip – kondensatas.

Reziumuojant, gamtoje dirvožemis struktūruotas (su kanalėliais), padengtas paklote (kad dirvožemis būtų vėsesnis už orą ir kondensuotųsi drėgmė) ir turi būti pakankamai augalų liekanų (maistas mikroorganizmams).

Štai tokią aplinką turime sukurti ir darže, jeigu norime gamtiškos kokybės (vitaminų ir kitų naudingų medžiagų).

Taigi, daržo negalima suarti ar sukasti. Nes prarandame dirvožemio struktūrą. Daržas turi būti numulčiuotas, kad mikroorganizmai turėtų ko valgyti ir dirvožemio temperatūra būtų žemesnė (tada kondensuosis drėgmė).

Tradicinėje žemdirbystėje žemė suariama, dirvos struktūra sunaikinama, todėl dirvą reikia laistyti. Gamtinio daržo laistyti nereikia, nes čia, kaip ir gamtoje, pakanka vien lietaus ir to, kas susikondensuoja iš oro ant kanalėlių sienelių. Taip pat drėgmei padeda neišgaruoti ant dirvos gulintis mulčias.

Trumpai tariant, gamtiniame darže mikroorganizmams sąlygos labai geros, jų daug ir jie prideda reikiamą vitaminų kiekį į mūsų daržoves.

Sode darom panašiai, tik kopijuojam dėsnius ne nuo pievos, o nuo miško.

Kokybę kuria ekosistema

Mokslininkai ištyrė ir įvardino tik mažąją dalį vitaminų ir kitų naudingų medžiagų. Gamtoje jų yra daugiau. Taip pat mokslas sako, kad naudingas medžiagas kuria mikroorganizmai, gyvenantys šalia augalų šaknų. Gamtinė žemdirbystė eina kiek toliau ir sako, jog ne tik mikroorganizmai kuria produkto kokybę. Gamtoje yra ne tik mikroorganizmai. Yra ir vabzdžiai, kiti augalai, ore yra žiedadulkių ir įvairių skraidančių dulkelių, genų atplaišų, yra gyvūnai. Visa tai irgi yra gamtoje ir visa tai reikalinga, nesvarbu, kad mokslas dar to nepaaiškino. Gamtinėje žemdirbystėje laikysime, jog kokybę kuria ne tik mikroorganizmai, bet visa ekosistema.

Todėl gamtinės žemdirbystės daržas nėra tik mulčiuotas daržas, kuriame gyvena mikroorganizmai. Jei to pakaktų, tada galėtume tiesiog auginti maistą namuose. Prisineši žemių, užkloji mulčiumi, bakterijų prie šaknų pakanka ir augini aukščiausios kokybės maistą ant palangės. Visi suprantam, kad taip nėra. Kad užaugtų kvapnus, vitaminingas, sveikas produktas reikia gamtos, visos gamtos, o ne tik mikroorganizmų.

Mokymai

Tokio trumpo įvado į gamtinę žemdirbystę pilnai pakanka. Tačiau tokį įvadą jūs galite rasti internete, forumuose, straipsniuose. Informacija prieinama viešai ir kiekvienas gali paskaityti. Perskaito daug, bet į savo gyvenimą mažai ką įneša. Kaip gi čia yra? Perskaito, bet nepriima informacijos, nenaudoja savo gyvenime. Deja, bet taip yra su visais mokslais ir disciplinomis. Mokosi ir išmoksta ne tas, kuris perskaito tekstą, o tas, kuris sugeba kalbėtis su tekstu, t.y. užduoti klausimą arba pataisyti tekstą. Tam, kad užduotum klausimą, reikia pamąstyti. Skaitymas yra informacijos priėmimas. Tačiau norint naudoti informaciją, reikia ją ne tik priimti, bet ir suprasti. Norint suprasti, reikia nors kiek pajudinti smegenis. Jeigu jums kyla nors koks klausimas, reiškia, kad jūs jau mąstote. Tai – geras ženklas.
Taigi, kaip supratote, mano siunčiami jums tekstai yra beverčiai. Jų yra internete, galit pasiskaityti. Bet jie beverčiai. Mokymas turi vykti jūsų galvose. Tai štai čia ir bus mūsų mokymų svarbiausioji dalis – klausimai ir atsakymai.

Remiantis planu turėčiau kas savaitę ar dvi atsiųsti naują tekstą pagal programą. Iki naujo teksto atsiuntimo, t.y. per savaitę ar dvi turite užduoti nors vieną klausimą. Arba papildymą. Jei klausimo ar papildymo nėra, vadinasi mokymasis nevyksta. Tokiu atveju, deja, bet brauksiu iš sąrašų. O iškėlusieji klausimus gaus naujus tekstus. Ir vėl savaitę uždavinės klausimus. Ir vėl neužduodančius klausimų brauksim. Mokymus baigs tik gerai besimokantys. Atleiskit už tokį griežtumą.

Tai štai, pirmoji įvadinė tema išdėstyta viršuje. Tema labai plati: kas tai yra gamtinė žemdirbystė? Klausimams pasireikšti čia pilna erdvės. Dabar pabandykite pasamprotauti, pamąstyti ir suformuluoti klausimus arba papildyti tekstą savo mintimis, pastebėjimais, jei nesutinkat su tekste išdėstytomis mintimis, pabandykite pateikti kontrargumentus, diskutuokite.

Klausimus siunčiate tiesiog spausdami REPLY ar ATSAKYTI į šį laišką arba siunčiate į šį emailą.

Atsakymus atsiųsiu asmeniškai arba, jei klausimai bus panašūs ir vertingi visiems, tada išsiųsiu visiems.

Laimis Žmuida


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 13 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007