Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ket Kov 28, 2024 10:30 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Pen Sau 31, 2014 7:49 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Jūs rašote:“daržo negalima suarti ar sukasti. Nes prarandame dirvožemio struktūrą. Daržas turi būti numulčiuotas.“ Aš nuėmiau derlių, nekasiau, taip ir palikau, viskas vietomis apaugo žole. Ar galima anksti pavasarį sukasti, išimti piktžoles ir pasėti, kai pasirodys daigeliai tada noriu padengti mulčiu, nes aš nesuprantu, kaip pasėti daržoves, nesukasus, neišpurenus žemes.

Taip, jei nesuprantat kaip pasėti nesukasus, tai sukaskite, pasėkite ir užmulčiuokite. Ir visą vasarą mulčiuokite. Ir dar kitą pavasarį pamatysite, kad kai kuriose lysvėse, kur velėna gerai nupuvo po mulčiu per vasarą, ten nebereikia kasti. Ten jau toks vaizdas, kad sukasta. Tai štai antrą vasarą į kai kurias lysves jau galėsite sėti. Tokios lysvės po pupų, po bulvių, po aukštų pupelių, po žirnių...Trumpai tariant po tokių stambių daržovių kurios ir pačios aukštos ir mulčio gali daug pridėti. Ir gerai nupūna. O jei bus lysvių kur negerai nupuvo, tai jas sukaskite.

Dar norėčiau paklausti, ar mulčui tinka dekoratyvinė žolė? Nes mano kaimynė visą savo mažą daržą numulčiavo iš draugų atsivežtą dekoratyvine žole, mulčiavo dažnai ir viską kas tame darže auga,derlius buvo labai geras, visi kaimynai stebėjosi, tik į sezono pabaigą perstojo mulčiuoti, nes kaip sakė draugai patrėšė žolę. Ar dekoratyvinė žolė nepakenks derliui, ar ji necheminė?

Nežinau kas ten tiksliai per žolė. Esu matęs žolytę, kurią nupjovus ir padėjus nieko jai neatsitinka. Niekas jos nevalgo. Tai tokia žolytė arba pati kažkaip genetiškai perdirbta, arba kuo nors nupurkšta. Bet jūsų minima žolytė galbūt yra gera. Nežinau. Greičiausiai gera, tik žiūrėkit, kad chemijos nebūtų.

Ar visoms kultūroms tinka mulčiavimas, gal yra augalų, kuriems jis netinka, išvardinkite, jei yra,

Taip, visoms tinka mulčiavimas.

Mūsų būsima sodyba vienu kampu ribojasi su melioracijos grioviu, kuriame gyvena bebrai. Jau vasarą pastebėjau, kad jie išmynė keliuką iš melioracijos griovio į mūsų prūdą, bet nekreipiau dėmesio, kol praeitą savaitgalį pamačiau, kad jie prie melioracijos griovio nugraužė du beržus ir karklų krūmą ant mūsų sklypo ribos. Bijau, kad nuvažiavusi kitą kartą galiu apskritai medžių sklype neberasti, nors medžiai dar nedideli gal nesusidomės :). Tikriausiai geriausias sprendimas būtų tverti tvorą, tačiau kol kas taip išlaidauti negalime. Ką galėtumėte patarti, kaip su jais susidraugauti ar nieko tokio jei jie sugalvos apsigyventi prūde, kuriame maudomės vasarą? Kaip apsaugoti medžius?

Pas mus irgi apsigyveno bebras. Plačiau pasiskaitykite čia:
viewtopic.php?f=17&t=138

Labai gerai, kad norite sugyventi su bebru, o ne jį nušauti. Mažai kas taip gali. Mes tai aptvėrėm savo medelius metaliniu tinkleliu kiekvieną atskirai. Dabar akcija mačiau Senukuose, beveik nieko nekainuoja. O kitus medelius, kurių negaila, palikom. Bebras juos nugriaužia, o aš pasiimu malkoms. Stengiuosi kuo dažniau atiminėt iš jo, kad jis daugiau dirbtų. Bet prūdą jis mums sugadino. Prirausė urvų į visus prūdo šonus. Einu ir įkrentu. Vienas toks didelis, kad įkritau su abiem kojom. Ir sujaukė visą prūdą. Kur buvo gražus smėliukas maudymuisi įbristi, tai dabar dumblas. Ir dar prinešė šakų į prūdą. Nebėr kur plaukioti. Jis neša šakas į prūdą ir jas skandina, kad žiemą turėtų šviežio maisto. Po vandeniu ir po ledu gerai išsilaiko. Neskaitant prūdo sujaukimo, tai labai džiaugiuosi savo bebru.

Noreciau suzinoti del medzio pelenu panaudojimo, as juos pildavau ant vaismedziu.

Gamtoje pelenų niekas nenaudoja, tai nereikia naudoti ir mums. Net jei būna gaisras miške, tai pelenų gaunasi labai labai mažiukas sluoksniukas. Pačiupinėjęs žemę, net nerasi pelenų po gaisro. Tai štai tiek reikia žemei. Bet jei turite pelenų ir neturit kur dėti, tai berkit po kaulavaisiais. Bulvių lysves galima papudruoti. Arba dar kokių augalų susiraskit internete, kuriems reikia šaminės terpės. Tik deginkit tvarkingai, švaria mediena ir nedeginkit kenksmingų medžiagų, medienos su dažais ir plastmasių, gumų...

Mano klausimas būtų toks: Pieva vasarą buvo nupurkšta herbicidais ir nušienauta. Ir palikta. Kaip reikėtų pradėti atstatinėti pažeistą pusiausvyrą tokiame plote? Juk herbicidai niekur nedingo ir kaip suprantu nevieną vegetacijos periodą laikysis teritorijoje. Ar tokį plotą reikėtų tiesiog pūdyti, o galbūt apsodinti kažkokia augmenija, kad atstatyti pažeistą pusiausvyrą?

Nežinia kas tiksliai ten liko po tų pesticidų, bet jei liko, tai tas kažkas gali patekti į jūsų augalus. Mokslininkai tiria dirvožemį šalia autostradų kur daug sunkiųjų metalų. Pasirodo augalai paima į save tuos metalus. Tada jie tą žolę nupjauna ir išveža. Ir dirvožemis švarėja. Jūsų atveju irgi taip galima padaryti. Pasėti ką nors, paskui nupjauti ir dalį teršalų išvešite kartu su žole iš savo sklypo. Kitais metais dar išvežti. O trečiais jau sodinti ką norite. Arba nekreipkite dėmesio ir sodinkite ką norite jau pirmais metais. Paprastus laukus purškia po keturiolika kartų per sezoną ir visi eina į parduotuvę ir perka duoną. Keturiolika kartų purškia ir visi valgo. Tai jei pasodinsite po vieno nupurškimo, tai žinokit nenumirsit. Čia nebent kokiais sunkiaisiais metalais žemė būtų prisotinta, tada galima tą išnešimą daryti, o dabar, manyčiau, neverta.

teko girdeti teigini, kad augalu pagrindinis maistas yra CO2. Tradicineje zemdirbysteje visi zinom posaki "be sh... nebus ir grudo", tad atrodo lyg ir savaime suprantama, kad augimui reikia t.t. medziagu. Ar galima detaliau suzinoti kokia dali maisto augalai gauna is CO2? Ar tai reiskia, kad tinkamai aprupinus augalus dvideginiu jie gali augti salyginai skurdzioje dirvoje?

Prieš kokius 300 metų Jan Babtist van Gelmont į vazonėlį pasodino karklą. Po penkių metų karklas svėrė 74 kilogamus, o žemės iš vazonėlio buvo sunaudota 57 gramai. Matome, kad augalas iš žemės paima labai mažai. Mokslininkas jokių trąšų nepylė. Tik paprastą vandenį. Reiškia visa kita masė, t.y. 99 procentai “atėjo“ iš oro ir vandens.

Negalima sakyt, kad CO2 yra pagrindinis augalo maistas. CO2 yra pagrindinė augalo sudedamoji dalis. Ir ne tik augalo. Jei išdžiovinam bet kurį augalą – kopūstą, dobilą ar pušį – randam panašų elementų skaičių. Pas gyvūnus irgi randam panatų elementų skaičių. Skirtingais duomenimis C, O ir H sudaro apie 75-90 procentų. Dar nemažai sudaro N, P ir S. Visi kartu šie šeši sudaro apie 99 procentus bakterijos kūno, žmogaus kūno ar augalo kūno. Bet tai nereiškia, kad paduodam augalui šiuos šešis elementus ir jis užaugs. Ne. Reikia duoti jam kitomis formomis. Junginiais.

Kai mes padedam mulčių ant žemės prie augalo, tai reiškia, kad mes padedam augalui subalansuoto maisto. Negyvame augale yra tokios pat sudedamosios dalys kaip ir gyvame. Tai jei duodam augalui valgyti augalą, tai duodam jam viską ko jam reikia – magnius, kalcius, cinkus, binkus ir viską ko tik jam reikia. O tradicinėje žemdirbystėje pila tik keletą elementų, daržniausiai N,P, K. O mes duodam visą Mendelėjevo lentelę.

Nereiškia, kad augalas suvalgo tą negyvą augalą. Pirma negyvą augalą suvalgo bakterijos, paverčia jį į skystį ir tą skystį jau valgo augalas.

Konkrečiai CO2 patenka į augalą per lapus ir per šaknis. Per lapus patenka pro lapo žioteles. O kitas CO2 dirvožemyje susijungia su vandeniju ir gaunasi angliarūgštė (H2CO3). Ta angliarūgštė tirpdo visokius junginius ir susidaro įvairūs ten Na2CO3, NH3, Ca2SO3 (tiksliai dabar nepasakysiu) ir panašūs dariniai, kurie prieinami augalams. Tuose junginiuose yra O, yra C, yra H ir kitų elementų. Ir jie patenka į augalą.

Iš čia matyti, kad jei papurkšime į augalą CO2, tai jam to neužteks. Žinoma, mokslininkai ir šiltnamininkai papurškia CO2 ir mato, kad augalo augimas pagerėjo. Bet vien to nepakanka. Dar reikia vandens, kad gautųsi angliarūgštė, dar reikia kitų elementų su kuo angliarūgštė jungsis, o tuos elementus mikroorganizmai ištraukia iš mulčio.

Taigi, nėra taip, kad augalą pasodini smėlyje ir papurški jam CO2 ir jis auga. Ne. Reikia dar kad toje dirvoje būtų mikrobų ir vandens, ir mulčiaus. Va, tada bus gerai.

Kitas pavyzdys yra su vandeniu. Hidroponika. Augalai auginami ne žemėje, o vatoje ant vandens. Truputį trąšų į tą vandenį įpila ir augalas auga. Be jokios žemės! Ir taip užauginta yra daug daržovių, ypač pomidorai, kuriuos mes perkame parduotuvėse. Reiškia augalui žemės nereikia. Reikia tirpaliuko.
Tai jei aprūpinsite tirpaliuku, tada augalas augs ne tik skurdžioje dirvoje, bet ir visiškai be dirvožemio.
Nežinau ar teisingai supratau klausimą. Jei neaišku, tai dar perklauskit.

3. Kuo blogai, kad vėjas nuo dažo nupučia CO2? Ar išvis jį įmanoma nupūsti?

Įmanoma nupūsti. CO2 yra sunkesnis už orą ir sėda žemės link. Tą parodo linksmas eksperimentas:
http://www.youtube.com/watch?v=AvpenpBXAmM

Bet jei atsiranda vėjas, tai lengvai nupučia CO2. Dabar kam reikalingas tas CO2? Prieš tai klausime ir atsakyme matėm, kad CO2 labai reikalingas. Be jo nevyksta nei fotosintezė, nei angliarūgštė nesigamina. O CO2 juk didžiausia kiekvieno augalo sudedamoji dalis. Būtina jo duoti augalui. Ir mokslininkai pastebėję, kad padidinus CO2 kiekį augalai geriau auga. Aišku iki tam tikros ribos. Ir yra sodininkų eksperimentai kada padaro su plėvele bortelius, kad vėjas neišpūstų CO2 ir augalas geriau auga. CO2 mulčiuje atsiranda, nes jį išskiria visi gyvūnai ir bakterijos. Ir jis ten pasiliktų ir susijungtų su vandeniu, jei vėjas jo nenutrauktų.

GŽ medeliai yra nebalinami. Ar reikia aprišti kamieną, kad žievė neįtrūktų?

Gamtoje nebalinami ir nesutrūkinėja. Beržai sutrūkinėja. Bet tai - natūralu. Ir nieko jiems blogo dėl to sutrūkinėjimo.

pratesiant klausima apie vaismedzius, kaip teisingai pasirupinti, kad atveztu medziu saknys gerai prigytu?

Kiek medelio yra lapų, tai maždaug tiek ir yra šaknų. Jeigu kasame, tai lieka labai mažai šaknų ir tiek šaknų jau nebesugeba išmaitinti tiek lapų kiek reikia. Kai medelis mažas, su šimtu lapų, tai šaknų nedaug tereikia. Kiek iškasei, tiek užtenka. Prigis. O jei persodini medį su tūkstančiais lapų, tada reikia šaknų paimti ne kibiro talpos dydžio, bet tiek kiek laja – didžiulį gumulą, kaip ekskavatoriaus kaušas. Ir su kastuvu jau to nepadarysi. Yra vienas būdas. Rudenį, prieš užšąlant aplink medį apkasamas didžiulis apskritimas. Tarkime kad gautųsi metro ar pusantro metro skersmens gumulas aplink šaknis. Žiemą tas gumulas sušąla. Va tada nenubyrės. Tada jis paimamas su kranu ir pervežamas. Tokiu atveju labai daug šaknų išsaugoma ir galima didelius medelius pasodinti. Čia kalbėjom apie trijų-keturių metrų aukščio medelius.

O mažiukus, žmogaus ūgio paprasčiau persodinti. Tada kasam kiek tik galima daugiau šaknų ir saugom šaknis. Gerai, jei yra molio, sumaišom su žemėm ir vandeniu ir tokiu dalyku aptepam, pamirkom. Šaknys tarsi plėvele apsitraukia ir nenudžiūna. Šaknim negalima ore būti. Arba suvyniojam jas į maišą ir kuo skubiau nešam persodinti. Kasam duobę tokią, kad šaknys laisvai išsidėstytų ir niekaip neužlankstom jų. Vandenį pilam į duobės dugną, tegu geriasi. Tada sodinam medelį, atsargiai užpilam žemes, tada vandenį, kad visos žemės apliktų šaknis. Gaunasi tokia košė duobėje. Užspaudom ir viskas, apmulčiuojam. Sodinti medį ne giliau ir ne aukščiau nei jis buvo.

Dar kad prigytų galima medžio lają patrumpinti. Pagal tą dėsnį, kad kiek šaknų, tiek šakų, jei sumažinom šaknis, tai sumažinam ir šakas. Gaila medelio, bet tikrai geriau prigyja ir aplenkia tuos, kurie nenupjauti. Arba sodinkite mažiukus, jų nereikia pjauti. O jei norit didelio, tai reikia daryti, kad prigytų.

Kadangi sodyba yra /mano akimis/tikroje natūralioje gamtoje/upė,pieva,giria,paukščiai,žvėrys/,noriu nuo pradžių padaryti kuo mažiau klaidų,kad daržas-sodas nebūtų problema,o būtų draugas,kad būtų gražu ir duotų šiokį tokį derlių/bet vertingą/.
+ važiuoti galiu tik savaitgaliais,todėl GŽ principas,kuo mažiau kištis į gamtą,sąlyginai nelaistyti,neravėti,nekąsti ,nearti labai tinka.
=lysves formuoju įrėmintas: pakeltas ir ne.


Jei atvažiuojate tik savaitgaliais, tai gal nedarykit pakeltų lysvių, nes jos išdžiūna greičiau ir nespėjus palaistyti galit netekti augalų. Nebent naudoti laistymo būdus nesant sodyboje arba pridėti į lysvę daug medienos, kad sukauptų daug vandens.

....Kas yra minėti daugiamečiai daržo augalai....tik prieskoniniai,ar dar kas.......

Smidrai, topinambai, rabarbarai, žieminiai laiškiniai svogūnai, rūgštynės, krienai...

;kaip geriausia auginti,ar laikytis eilių,ar įvesti chaotišką tvarką,įvedant puošnumo ir spalvų ,savitarpio pagalbos sąvokas........

Patogiausia auginti lysvėje, eilutėmis. Jei savaitgaliais, tai tik taip. Maišyti kultūrinius augalus dėl savitarpio pagalbos neapsimoka. Gamtinėje žemdirbystėje pagalbą teikia ekosistema ir papildomai maišyti nereikia.

=jei žiūrėt į pievą,tai viskas auga chaotiškai....

Nevisai. Dažniausiai augalai auga grupelėmis, nors ir pramaišiui su kitais augalais. Bet radęs vieną augalą, žinai, kad šalia rasi tokį pat. Užeini šilingių plotelį, aviečių plotelį, žibučių plotelį, plukių plotelį...

=įdomu obelų genėjimo strategija/konkrečiai:3 metų žemaūgė,šakos ilgos ir plonos/.

Reikėtų negenėti.

1. Ar įmanoma mažame sklype tarkim sodų bendrijoje per laiką sukurti ekosistemą, kuri maksimaliai atitiktų GŽ kriterijus?

Nemanau.

2. Rašai, kad sklypas turi būti kuo daugiau gamtiškas. Norėjau paklausti kokie tie"gamtiškumo"kriterijai. na pvz jei netoli yra ganomos karvės, ar sklypas gamtiškas ar jau nebe, kokio dydžio jis turi būti ir kokios augmenijos ir panašiai jame, kad jis jau skaitytųsi "gamtiškas".

Jei karvė vaikštinėja laisvai kaip Indijoje tada gamtiška, o jei karvės pririštos, aptvertos ar ganomos, tai jau nebe gamta, nes nebe natūraliai nuėda žolę. Apie kriterijus reikės pagalvoti. Prašau priminti kadanors, gal kitose temose bus mažiau klausimų, tai galėsim pasigilinti į šituos likusius klausimus.

3.Šiltnamiai nenatūralu. O kaip su priedangomis nuo vėjo ir rūkų. Na kad ir tokiomis kaip pas Almantą?

Viskas nenatūralu kas nenatūralu.

4. GŽ tikslas pereiti prie rankiojimo ir natūralios gamtos. Bet tada veikia ir gamtos dėsniai: sausros, pramečiavimas, maisto trūkumas ir panašiai. Ar tai galima eliminuoti ir kiek galima kištis į procesą (na čia aišku idealiu atveju).

Sausros tai paveikia tik kultūrinius augalus, miškai ir pievos nuo sausrų nenukenčia, nors jų niekas ir nelaisto. Pramečiavimas būna gal tik pas lazdynus kažkodėl, nors turėtų nebūti. Gal jie pyksta ant miškininkų, kad juos vadina menkaverčiais krūmais? O šiaip tai gamtoje visada visko būna, kartais mažiau vienų augalų, tai daugiau kitų. Badas tai čia labiau žemdirbystėje atsiranda, o gamtoje nelabai būna nederliaus.

5. medžia miške, daržas kaip pieva. Kur šioje sistemoje vaiskrūmiai. Ar darže ar sode ar galima ir ten ir ten? nes 10- 15 metų ilgokai iki derliaus tai bent uogomis būtų galima pasipildyti racioną. Dar klausimas kaip padaryti kad sodas kaip miške augtų, nes kol medžiai maži tai na atstumai dideli tarp jų ir natūraliai gaunasi pieva.

Krūmai irgi miško organizmas. Net tokie puskrūmiai kaip mėlynės ir bruknės irgi miško organizmai. Krūmus galima ir ne po medžiais sodinti, sodinti vien krūmyną, bet tankiai, kad žolė nenukovotų ir vienas krūmas kitam padėtų. Pavyzdžiui, gyvatvorė. Ten iš dviejų šonų krūmai padeda vienas kitam, o iš dviejų kitų tenka kovoti su pieva. Bet jau dvigubai lengvesnis gyvenimas!

Kol medžiai maži, tai tarp jų sodinam pagalbinius medžius ir krūmus, kurie vėliau pasišalins. Suaugusiam sodui jau nebereikės pagalbos.

6. Miškas ir pieva turi perėjimą, pamiškes, kur galima stebėti ir medžius ir pievą augant. Kaip ten medžiai auga?

Pamiškė, tai jau beveik miškas. Ten auga geriau nei pievoje.

7. daržovės ir vaisiai dvi skirtingos maisto produktų rūšys. Ar normalu pakeisti mityboje daržoves į vaisius. Ar perėjimas link sodo tai kažkas kito. O gal daugiamečiai daržo augalai skaitytųsi jau sodo kultūros?

Kažkada daržovių nebuvo ir žmogus kažkuo mito. Perėjimas nuo daržo link sodo, nuo vienmečių link daugiamečių ir nuo kultūrinių link laukinių yra kryptys orientavimuisi. Nereiškia, kad valgyti vien obuolius reikės. Reiškia, kad turėtume po truputį mažinti vienamečių, mažinti kultūrinių, mažinti daržo ir eiti link tokių, kur mažiau priežiūros reikia. Ir kadanors daeisim iki to, jog vėl misim iš gamtos, daržų nebebus. Bet čia tolimas tikslas.

8. jei sklype gan skurdi augmenija pievose ir neįmanoma daug kažko prisirankioti laukinių augalų ar gali būti tikslas praturtinti savo pievas laukinių augalų gausa arba kurti iš dalies puoselėjamą daržą su laukiniais augalai. Ir dar jei vis tiek patinka kai kurios daržovės ir nenorima jų atsisakyti kaip reikėtų integruoti viską?

Taip, kol nemokam rankioti iš gamtos ir kol nėra palankios terpės rankiojimui, tai mes darome kompromisus – auginame daržus, sodus. Galima ir parsinešti laukinių augalų prisisodinti į savo sklypą. O jei patinka daržovės, tai jokiu būdu negalima savęs kankinti ir atsisakyti jų. Žmogus yra svarbiausias dalykas ir jo kankinti negalima. Jei reikia daržovės, vadinasi reikia. Sodini. O kai jau nereikės, tai gali atsisakyt. Kitais metais dar atsisakyt ir taip po truputį virsti kitokiu žmogumi. Tik reikia be prievartos. Po truputį.

9. žemė nekasama. Tačiau ne visada galima be to apsieiti. Girdėjau, kad pvz. velėnos nuėmimas ir kasimas iki berods 15 cm gylio nekenkia žemės struktūrai. Ar tikrai taip ir jeigu vis tik negerai ar labai kenkia tokie kasimai ir ypač normalūs suarimai?Saulius kažkada minėjo, kad jei vieną kart suarta, nieko čia labai baisaus. Ar tikrai?

Visada galima be kasimo apsieiti vietoje kasimo naudojant nupūdymą. Penkiolikoje centimetrų gylio yra pati pagrindinė dirvožemio struktūros dalis, visos šaknys ir dauguma kanalėlių. Pakask giliau ir jokios struktūros nerasi. Galbūt girdėjai, kad galima įdirbti tris-penkis centimetrus. Tada taip. Nes struktūros dar lieka virš dešimt centimetrų.

Arimas ir kasimas pražudo struktūrą, o struktūra yra begalinis gėris.

Nieko baisaus, jei žmogus suaria vieną ir paskutinį kartą, pasėja, apmulčiuoja ir daugiau niekada niekada nearia.

10. jei tarp lysvių žolė tai ji kaip ir nemulčiuojama. Ar reikia ja kažkaip papildomai rūpintis?

Ne, nereikia ja rūpintis. Ji pati pasirūpina.

11. Laistyti nereikia. Daržovės mėgsta skirtingą drėgmės kiekį. Pvz agurkams ir ridikėliams reikia daug drėgmės, o Pomidorams mažiau. Ar tai reguliuojasi tik pasodinimo vieta? Jei matai akivaizdžiai, kad trūksta drėmės tiems agurkams negi nereikia palaistyti?

Reikia daryti taip, kad nereikėtų laistyti. Jei netyčia sausra užėjo per gyvenimą nematyta, tai galima vieną kartą palaistyti, o jei įprasta vasara, tai turėtų nereikėti laistyti. Išskyrus, jei ridikėlius pavasarį sodini. Ridikėliai tokia kultūra, kad pavasarį reikia juos laistyti ir kasdien. Galima net po du kartus. O rudenį pasodinti ridikėliai užauga visai be laistymo. Agurkams reikės laistymo nebent jie šiltlysvėje, o jei paprastoje žemėje, tai nereikės. Arba yra neteisingas mulčio sluoksnis. Dar salotos būna karčios kartais, tai jas reikia laistyt, kad tokios nebūtų. Bet aš su salotom ne specialistas, tai nieko negaliu pasakyt. O visi kiti daržai turi būt nelaistomi.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 15 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007