Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ket Kov 28, 2024 9:18 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Šeš Vas 01, 2014 8:23 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Klausimas apie sodą, gal kiek kvailokas, bet: jei sodas miško antrininkas, o miške žolės mažoka.O mes mėgstam medžių pavėsyje pagulėti ant žolės. tai pagal gž - nenatūralu, nes mulčiuojama lapais... žolė vargu kada užaugs... o kaip sodo estetika? Ar dabar jau viskas, žolės esančios nepjaut... nebent kokią avį pasikviest?

Pabandykite prisiminti kada buvote miške. Ar ten buvo taip blogai? Ar neradot kur atsisėsti ir atsigulti? Ar buvo labai bjauru, ar buvo labai negražu? Manau mišką kiekvienas prisimename kaip vieną nuostabiausių gamtos šaltinių, kuriame gera būti, kuriame geras oras, geras jausmas ir kerintis grožis. Gražu juk miške. Estetika aukščiausiame lygyje. Nė vienas sodas nėra toks gražus. Išskyrus kai žydi. O visą kitą laiką – miškas gražesnis.

Miške yra progumų, miško aikštelių, yra pievų įsikišusių į mišką, yra pamiškės kur žolė auga. Nebūtina savo sklypą užgrūsti vien nepraeinamais šabakštynais, reikia pasilikti ir atviros vietos. Atviros vietos žmogaus sklypuose lieka netgi labai daug. Galbūt pusė. Nes reikia ir daržui, ir pievutei, ir sodui apšvietimo ir šalia namo, šalia prūdo ir susidaro nemažas atviro ploto kiekis.
Kitas dalykas, mulčias, tankus sodinimas reikalingas tik pačioje pradžioje kol medeliai jauni, o vėliau pagalbiniai medeliai gali pasišalinti ir liks panašus sodas į tradicinį – su žole ir pavėsiais, kuriuose galima atsigulti.

Imtis gamtinės žemdirbystės jūsų niekas neverčia. Jei nepatinka, tai nenaudokite. Gyvenkite taip, kaip jums gera gyventi. O čia mes kalbame apie gamtinę žemdirbystę. Čia daug kas vyksta kaip gamtoje. Žolė aukšta kaip gamtoje, nešienaujama, neariama, paukščiukų daug, medžių daug, jausmas didingas kaip gamtoje. Tiesiog tokia tematika, tai negaliu dabar rašyti kaip visiems reikia nusiskusti žolytę ir patogiai atsigulti. Tema verčia mane rašyti apie aukštą žolę ir jos privalumus.

Mąstant apie gyvatvorę, turiu į Jus sekantį klausimą: vieno ar dviejų ha plote , jeigu jos natūralios visai nėra, įsivaizduoju, jog tai gana brangus projektas. Kaip galima protingiau ir ekonomiškiau pradėti tokią aptvarą auginti? Gal galima, jei sklypas ne vien tik pieva ar buvęs ariamas laukas, viską tinkančio gyvo perkelti į norimos tvoros vietą?

Mano pasiūlymas daryti dešimties metrų pločio medžių ir krūmų juostą aplink jūsų sklypą. Taip, tai brangus arba daug laiko užimantis projektas, tačiau, mano manymu, labai vertas dėmesio.

Paprasčiausia jį padaryti su traktoriumi. Ariama viena juosta ir sodinami kas metras ar kas du medeliai, beriamos krūmų sėklos. Paskui šalia ariama dar viena juosta ir vėl tas pats daroma kol gaunasi dešimt metrų ar kiek jūs ten panorėsite. Sodinukus tūkstančiais galima nusipirkti iš miškininkų medelynų labai pigiai. Ūkininkams taikomos nuolaidos. Tokiu būdu galima lengvai ir greitai padaryti didžiulį projektą, kuris jau po vienų dvejų metų duos uogas, po penkerių metų pradės duoti malkas ir visa kita. Toje gyvoje tvoroje galima viską įtalpinti. Ir uogynus, ir lazdynus, ir kitus riešutus, ir vaismedžius pietinėje pusėje, ir netgi pastatus. Čia priklauso nuo suprojektavimo.

Mano klausimas: ką manote apie hidroponika (daržą auginti vandenyje su
mineralais)? kokia tu daržovių maistinė vertė? ar jos pakankamai turi
vitaminų (kaip supratau iš pirmos paskaitos, vitaminus daržovėms
"suteikia" mikroorganizmai esantys žemėje)?


Taip, hidroponikoje nepakanka mikroorganizmų ir daržovės ten bekvapės, beskonės (šitą kiekvienas žinome) ir, be to, ten daržovės turi labai mažai vitaminų (tą mokslininkai ištiria ir pasako).

„Iš tokios žemdirbystės iš karto iškrenta nenatūralūs dalykai kaip šiltnamis ar auginimas vazonėliuose ant palangės.“
Ar gerai supratau, kad gamtinėje žemdirbystėje pavasarį nebūtina sėti pomidorų, salierų ir kt. augalų į vazonėlius, o po to jų daigelius persodinti į daržą? Galima tiesiai į dirvą sėti? Iš praktikos jau žinau, kad po žiemos gali išaugti savaime pasisėjęs pomidoras.


Jeigu jau paprogresavote ir galite gyventi laimingas be pomidorų ir salierų, pasitenkindamas kitomis daržovėmis, kurių nereikia augintis vazonėliuose ant palangės, tada tikrai nebūtina jų sėti. O jei vis dar norite pomidorų ir salierų, tada reikia juos ant palangės sėti. Kada nors pereisit arčiau gamtos ir nebereikės.

Yra dar vienas variantas. Sėti tiesiai į lauką. Bet ne visas pomidorų veisles galima sėti tiesiai į lauką. Ir tai, kad pomidorai patys sudygo iš po žiemos ir augo, irgi nieko nereiškia. Reiškia kai jie ne tik auga, bet ir užaugina vaisius. Va toks variantas mums tinkamas. O tie kur pasisėja, užaugina milžiniškus krūmus iki rudens, o visi vaisiai pajuoduoja – mums netinka, nes mums reikia ne augalo, o pomidoro vaisių.

Tai štai, jeigu suteiksite geras sąlygas ir parinksite geras veisles, tada galima bus sėti tiesiai į lauką. Vieno regioninio parko darbuotojai pranešė, jog jau kelis metus iš eilės randa pasisėjančius ir užderančius pomidorus. Vadinasi, tas jau įmanoma Lietuvoje. Žinoma, su išlygomis. Turi būti tam tikros sąlygos (pievoje to nepadarysi) ir atitinkamos veislės (tie užaugantys Lietuvoje pomidoriukai yra mažiukai, vyšnios dydžio).

2. Ar po mulčo sluoksniu turi būti puri žemė (ne tik drėgna)? Ar nieko tokio, jei ji suplota ir kietoka?

Jei tik ką uždėjote mulčią, tai įmanoma, kad ji bus kieta. Bet po mulčiu apsigyvena daug žemės purentojų, todėl su laiku po mulčiu pasidarys puri žemė. Smėliuose greičiau, molingoje žemėje – lėčiau, bet pasidarys puri.

3. „Vėją stabdys aukšti augalai – saulėgrąžos, kukurūzai, topinambai, pupelės, pupos, žirniai.“
Ar reiktų palikti tarpą tarp aukštų augalų ir daržo? Pvz. dviejų metrų aukščio topinambai mes apie 4 metrus šešėlį, priklausomai nuo saulės padėties, o daržui tai reik saulės.


Taip, reikia palikti tarpą. Dar ir vaikščioti reikės, ne tik saulės.

4. Vieni pažįstami bandė užsiimti gamtine žemdirbyste, bet liovėsidėl pelėnų. Sakė, kad labai daug jų prisidaugino? Ar yra kokių būdų , kad to išvengtumėm? O kaip su kurkliais? Valgyti juk visi nori. Skaičiau apie kenkėjus ir ekosistemą, bei sveikus augalus, kad jų nepuola kenkėjai. Ar palaukus, kol ekosistema susitvarkys ir harmonizuosis su kurkliais ar pelėnais neturėtų kilti bėdų?

Jau rašiau, pasiskaitykit anksčiau, kaip ekosistema susitvarko. Pirmais metais būna mulčio valgytojų antplūdis, antrais – tų valgytojų valgytojų antplūdis, vėliau sistema susibalansuoja. Gamtoje pelėnų yra, kurklių yra, bet pastebimos žalos jie nepadaro. Mūsų darže pelėnai gyvena, kraunasi į urvelius mūsų pupas, aš kasdamas bulves randu jų sandėlius ir atimu savas pupas jau išlukštentas. Nedaug pelėnai paima. Visas derlius užauga. Kurkliai pas mus irgi yra. Nufilmavau vieną pagavęs. Bet kad žalos padarytų – nebuvo taip. Visi kenkėjai žalą daro tik tradiciniuose daržuose ir ekologiniuose daržuose. Gamtinėje žemdirbystėje aplinka turi būti kaip gamtoje, tada ir kenkėjų žala tokia kaip gamtoje – beveik prilygsta nuliui. O jei žmogus pamulčiavo savo daržą ir galvoja, kad čia jau GŽ ir nepuls jo pelėnai, tai jis apsigauna pats save. Gamtinė žemdirbystė nėra mulčiuoti daržai, tai, visų pirma, gamtinė aplinka ir tik po to mulčiavimas ar auginimas be mulčio.

Biodinaminis ukis ir gamtine zemdirbyste. Ar galime sakyti, kad tai labai panasu?

Biodinaminis ūkis yra panašus į ekologinę žemdirbystę. Ten ariama žemė, ginamasi nuo kenkėjų ir ligų, tręšiama, naudojamas kompostas, nebūtinai naudojamas mulčias, nebūtina gamtinė aplinka ir t.t. Gamtinėje žemdirbystėje viso to nėra.

Kokio gylio ir dydžio vertas (mažiausiai)tvenkinys duotu naudos? Tikslas ekosistemos ivairovės gerinimas ir pavasarinės drėgmės pašalinimas

Bet kokio dydžio vandens telkinys jau duoda naudą. Jau net bliūdą pastatykite su vandeniu ir atlėks paukščiai atsigerti ir aprinks jūsų kenkėjus atsidėkodami. O kuo didesnis prūdas tuo geriau, gilaus nereikia. Tiek kiek žmogui užtenka. Pavasarinės drėgmės tai nežinau kiek pas jus yra, tai negaliu pasakyt ir kokio dydžio prūdą kasti. Patys pasistrateguokite, pasiskaičiuokite.

Turiu 2h sklypą ir turiu grupeles nemažai jaunu berželių, ąžuolėlių kurie trukdo ir gaila nušienaut. Planavau juos soditi aplink sklypą. Jūs minėkote apie 10m pločio juosta. Manau gal tokiu pločiu tvart kurį kraštą, bet nesiri papilomo šešėli. Tai lieka šiaurinė siena. Sodinti juos 1m atstumu ir krumus (kokius?)?

Medelius šalinti tik jei labai maišo namui statyti ar kam. Visa kita palikti reikėtų, nes medelis yra labai didelis turtas. Jei turite ąžuolą dviejų metrų aukščio, tai po trijų metų jis bus „bobkatinis“, t.y. medelynuose parduodamas už 500 litų. Jei tokių medžiukų turite daug, tai paskaičiuokite koks jūsų turtas. Todėl šalinti tik tada kai jau kitaip negalima.

Bet jūsų medžiukai mažiukai kaip suprantu. Juos galima rankomis persodinti į tvorą. Nebūtinai tik šiaurinė pusė lieka. Dar drąsiai galima apsodinti pusę rytinės ir vakarinės. Šiaurėje žinoma. Tos irgi šešėlio nemes. O pietinės mes šešėlį, bet tik dviejų medžio aukščių. Taigi, jei medžiai dvidešimt metrų aukščio, tai visišką saulę jau turėsite 50 metrų nuo sklypo ribos. Ir jei tai hektaras, tada turėsite 40 metrų saulėtą vietą skaičiuojant iki šiaurinės tvoros. Keturiasdešimt metrų visiškos saulės, tai čia pusė hektaro gaunasi. Ir čia jei pietuose dideliausius medžius sodinsite. Galite pietuose sodinti mažesnius medelius ar krūmus. Iki dešimties metrų aukščio. Vėją jie stabdys, saugos nuo svetimų akių, kurs vietos mikroklimatą, o šešėlio mes tik dvidešimt metrų. O ir tie dvidešimt metrų bus atviri, tik su šešėliu.

Kita vertus, yra laiko. Nemanau, kad per vienerius metus apsodinsite visą sklypą. Taigi pradėkite nuo šiaurinės pusės, o kitais metais pasigalvosit ar norisi dar ir pietinę užsisodinti.

Taip, sodinkite tankiai ir dar krūmus į tarpus. Kokius norite tokius ir sodinkite. Jei trūksta minčių, tai pasivaikščiokite po gamtą ir pažiūrėkite kas šalia ko auga, kas po kuo auga.

Kokius mažus (iki metro aukščio) medelius be nusikaltinio galima išsikasti iš miško?

Pagal įstatymus jokių medelių negalima imti iš miško. Net samanų ar smėlio, spyglių. Galima imti tik grybus ir uogas be leidimų. Ir laužui pagalių. O visam kitam reikia leidimų. Be nusikaltimo gamtai galima imti bet kokius medelius iki žmogaus ūgio, bet reikėtų palikti gamtai keletą tos pačios rūšies. Jei radot dešimt trešnių, tai paimkite penkias, o kitas palikite miškui.

Kokiais krumais stabdyti vėją nuo pietinės, ritynės ir ypač vakarinės sienos? Kokio tankio ir storio sienelė duoda apčiuopiamą užuovėją?

Bet kokiais krūmais. O tankis priklauso nuo to, kokio stiprumo vėją reikia sustabdyti. Ant kalvelės pučia stipriai, tai sienos reikia stipresnės, šalia miško, gyvenvietės pučia silpniau, tai ir gyvatvorės silpnesnės pakanka.

Ar nenūna erkių padaugėjimo GŽ daržuose?

Padaugėjimo nuo ko? Jei žiūrėti nuo asfalto, tai padaugėja stipriai. Jei žiūrėti nuo nuskustos pievutės, tai irgi padaugėja. Jei žiūrėti iš gamtos pozicijų, tai nepadaugėja, o net sumažėja, nes vis tiek dalį daržo nupjaunat ir jau mažiau erkių.

Kokių inkilų kėlimas (nusižengiant gž) ir kokių paukščių kvietimas i GD yra naudingas?

Visų. Imam visą ekosistemą. Nes mus gina visa ekosistema. Tradiciniai žemdirbiai tai galvoja – šitas apgins nuo to, šitas nuo to, anas nuo to. O mes imam viską urmu ir ginamės nuo visko įmanomo ir iš karto.

Laukinėje gamtoje esti vietų kur suvešėjęs karaliauja koks nors vienas augalas, pavyzdžiui, dilgėlės, lubinai... Ką byloja toks reiškinys? Ar verta ten bandyti įterpti kokią daržovę :))), nes po dilgėlių šaknimis, pastebėjau, dirvožemis ypatingai purus?

Gamtoje dažnai augalai auga grupelėmis. Pramaišiui su kitomis žolėmis, bet grupelėmis. Jei radot vieną, tai šalia bus daugiau tokių pat augalų. Jie įsikuria kur jiems patogios sąlygos. Ir pagal tas augalų grupeles galime matyti, kad tame pat lygiame sklype yra skirtingos sąlygos. Nereikia manyti, kad lygus plokščias sklypas yra vienodas. Jame irgi yra skirtumų, reikia juos pastebėti ir skirtingus augaus sodinti į skirtingas vietas.

Dilgėlės, lubinai irgi užauga kur jiems geriausia. Dilgėlės dažniausiai renkasi šiukšlynus (taip gamta sako – neik, čia negalima) arba renkasi vietas kur per daug azoto (turbūt dilgėlės šalina iš žemės azoto perteklių). Ten kur dilgėlės, greičiausiai gera žemė, todėl labai tiks tokiems augalams kurie mėgsta tokią žemę, pavyzdžiui, bulvės. Žinoma, ravėti bus sunkoka. Bet su pirštinėmis ne problema. Taip pat kitas daržoves galima auginti, bet pradžiai gal bulves, nes joms reikia didelio mulčio sluoksnio ir lengviau nugalėt dilgėles.

Dėl lubinų nežinau ką po jais. Patyrinėkit žemę ir pamąstykit kas ten tiktų geriausiai. Šiaip galima viską. Bet gerai būt atrast kas geriausia. Tam reikia stebėt gamtą ir protaut.

klausimas. Kokio dydžio sklypas reikalingas, kad galėtų pilnai išsimaitinti vienas žmogus visus metus tik iš GŽ (gamtos dovanų rinkimas, jokio sodinimo)? Kiek žemės reiktų vidutinei, 4 asmenų, šeimai?

Nežinau, neskaičiavau. Priklausomai dar nuo to, kokia aplinka. Turtingoje aplinkoje prisirinksi daugiau, skurdžioje aplinkoje mažiau, todėl tokios aplinkos reikės didesnio ploto. Priklauso ir nuo to ką valgo šeima ir kiek. Jei valgo mėsą, tai vieni skaičiai, jei valgo sraiges, tai kiti skaičiai, jei valgo tik augalus, tai dar kiti skaičiai. Lietuvoje dar nėra nei vieno žmogaus, kuris išgyvena iš rankiojimo gamtoje, tai mes nežinom nei kiek jam tiksliai reikia, nei ko, todėl skaičiuoti plotus kol kas anksti.

Galima nebent aliuziją į senovės kaimus numesti. Senovėje nebuvo transporto, toli nevažiuodavo. Grįžti reikėdavo namo miegoti, todėl toli žmonės neidavo. Per dieną grybauti nueidavo dešimt kilometrų spinduliu. Žinau vieną močiutę Dzūkijoje, kuri per visą savo gyvenimą toliau nei per dešimt kilometrų nebuvo nuėjusi. Tiesa, ant senatvės ją sūnus nuvežė į Vilnių, prie Aušros vartų. Bet kaimiečiai augindavo maistą. Nors Dzūkijoje žemės prastos, tai nedaug ten priauginsi. Bet vaizdas šiek tiek formuojasi. Kaime būdavo tarkim apie šimtą trobų, aplink kaimą – plotai rankiojimui ir medžioklei. O kur jau baigiasi kaimo teritorijos plotai, ten įsikuria kitas kaimas. Jei kitas kaimas per arti ir rankiojimo medžioklės plotai kertasi, tada kaimai susimuša ir vienas kaimas išnyksta iš žemėlapio. Todėl natūraliai gimę kaimai parodo maždaug kokiu atstumu žmonės gamtiškai gali gyventi. Žinoma, pakoreguoti reikia, nes jie užsiimdavo žemdirbyste ir gyvulininkyste.

Yra primityvių tautų, kurios gyvena vien iš gamtos. Tačiau jos ne Lietuvoje, o atšiauriuose klimatuose. Jei Siribe jos gyvena nelabai tankiai, tai gerose žemėse galėtų gyventi tankiau.

1. Sklypas Dzūkijoje, kur žemės sluoksnis susideda iš 30cm velėnossu juodžemiu, o toliau smėlis. Auginime akcentuojame šakninės daržoves. Kaip tvarkytis tu tokia žeme, kad derlius būtų kuo didesnis, nepultų kenkįjai. O gal kokiems maistiniams augalams patinka tokios sąlygos?

Trisdešimt centimetrų tai neblogas sluoksnis. Turėtų užtekti. Smėlio problema, kad jis labai išsausina dirvožemį, bet jūs pabandykit, gal visai gerai augs šakniavaisiai tokiose sąlygose. Taip pat visa kita galima bandyt auginti.

2. Mes padarėm sekančiai - suformavom dėžes ir velėną užpylėm jau prie metus nuimta ir apipūdyta velėna, sudėjosm rudenius medžių lapus, žoles ir žiemai uždengėm šiaudais, vietomis šienu. Ar čia tinkamai pasielgėm ruošdami lysvę ateinančiam sezonui? r pavasarį dar pridėti komposto sodinimui? Šiose lysvėse augs daržovės šakninės, ropinės, salotos.

Jūs padarėte šiltlysvę. Joje bus šilčiau, tačiau drėgmė išgaruos, todėl reikės laistyti. Šilumamėgės augs geriau, ankstesnis bus derlius. Ar tinkamai pasielgėt, tai čia jums spręsti. Negamtiškai tai tikrai. Gamta nedaro tokių lysvių. Bet gamtinė žemdirbystė leidžia pirmuosius žingsnius daryti negamtiškus ir ragina po truputį gamtiškėti.

3.Jau ant augančių braškių, žemuogių užpylėm rudeninių lapų ir šiaudų ant viršaus - ar tinkamai pasielgta ar dar galiu žiemai neįsibegėjus kažką pakeisti?

Jei nedidelis sluoksnis, tai gerai. Svarbu, kad pavasarį braškės ir žemuogės prasikaltų. Daugiau nieko nereikia.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 9 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007