Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ket Kov 28, 2024 11:11 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Pir Vas 03, 2014 8:12 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
del azoto. Mulciuojant pagrindinis N saltinis yra suvirskinti augalai. O kaip yra kai augalai auga tarkim visiskame smelyje? Pvz. prie manes si pavasari sukase smelio kalniuka ir paliko. Per vasara jis visas graziai apzele zolem. Mano supratimu tokiam smelyje juk nieko nera (t.y. azoto), o augo ten zoles gan neblogai. Tai kaip tavo manymu cia yra?

Dalis azoto į dirvožemį iškrenta kartu su rasa. Maždaug tiek pat azoto ateina su lietumi, ypač po žaibavimo. Žaibavimas ir fotonai sugeba sujungti ore esančius N2 ir O2 į NO, kuris paskui patenka į augalus. Dar dalį azoto sugeba fiksuoti mikrooganizmai gyvenantys ant šaknų ir gyvenantys laisvai dirvožemyje. Ir tik dalį azoto, nors ko gero didžiausią, paima mikroorganizmai iš mulčio, komposto ar juodžemio.

Į jūsų smėlį azotas atėjo visais būdais. Bakterijos nematomos plika akimi, todėl jums atrodo,jog smėlyje nieko nėra. O iš tikro ten yra bakterijų. Taip pat yra ir augalinių atliekų, kurių nematote – šaknų likučių, nuo pernai likusių apvirškintų augalų likučių. Jie nelabai pastebimi akimi, nors jie ir yra. Iš to ir gauna gyvi augalai azotą.

Jūsų pavyzdys labai geras formuoti supratimui, kad kompostas, juodžemis, durpės nėra būtinos tam, kad augalai augtų. Mums nereikia pirkti juodžemio ir gamintis komposto. Augalai auga, azotas ateina iš atmosferos. Visai kitoks augimo supratimas nei pas sodininkus, kurie negali išsiversti be durpių ar juodžemio pirkimo ir atsivežimo.

ar yra koks esminis skirtumas tarp permakultūros ir gamtinės žemdirbystės? ar tai galima sakyti vienas ir tas pats?

Jau rašiau trečiojoje atsakymų serijoje: Panašūs dalykai, bet yra ir skirtumų. Permakultūroje gali būti žemė ariama, gali būti pridedama trąšų, naudojamas kompostas, mėšlas, šiltnamiai, trąšos, dirbtinis laistymas, gydymas nuo ligų, apsaugos priemonės nuo ligų. Viso šito gamtinėje žemdirbystėje nenaudojame. Vėliau gal plačiau panagrinėsime šią temą. Priminkit.

"Taip, yra. Žiauriausias yra miestelių teritorijose, kur ateina pas tave į kiemą su policija ir praneša, kad turite nusipjauti žolę, o jei nenusipjausite gausite baudą.Kaimo vietovėse nėra taip baisu, ten už apleistą žemę tik padidinamas žemės mokestis. Labai bjaurūs įstatymai žalojantys žalojantys gamtą."

Apleistų žemės ūkio paskirties žemių nustatymo tvarką reglamentuoja įsakymas, kuris sako, kad apleista laikoma žemė, kurioje auga sumedėję augalai, krūmai, jauni medžiai.
Mano skypo gabalas irgi buvo itrauktas i apleistu zemiu zemelapi, nes augo 10 metu pusaites. Bet tereikejo paskambinti i VMI ir isdestyti savo argumentus ir zeme tapo neapleista.
Buvau nustebinta, kad taip paprasta.:)


Kolkas paprasta, reikia paskambinti ir argumentuoti, bet su laiku griežtins šią tvarką.

Pries ziema aptveriau naujai pasodintus medelius tinkline tvorele, kad zuikiai ar stirnos neapgriauztu. Ir aplink tvorele apmulciavau sienu. Taigi iskilo tokie klausimai:
1. Jei per tvorele medziu nepasieks sniegas ar jie nenusals?
2. Ar siene neapsigyvens grauzikai ir nenugriauš šaknų?


Nematau kaip ten pas jus padaryta, bet per tinklą sniegas turėtų pasiekti medelį. Jei ir nepasieks, tai medelis nenušals. Būna gamtoje stagarai užgriūna kamieno apačią ir sniegas nepasiekia medelio, bet nenušąla.

Graužikai gyvena visur, net lygioje pievoje. Graužia jie ir apmulčiuotus medelius, ir neapmulčiuotus. Galbūt mulčiuje jiems lengviau įsikurti, bet nereiškia, kad jei apsigyveno pelės po mulčiu, tai jie ims griaužti medelio kamieną. Šaknų pelės irgi negriaužia. Padaro kurmiai ir pelės urvelius, ir bedarydami gali užkabinti kokią šaknelę, bet ne valgymui, o dėl to, kad tiesiog kniso savo urvelį ir šaknis maišėsi.

Nuo ko reikėtų pradėti planuoti. Vasaros pabaigoje įsigijome sklypą miesto pakraštyje, už keliuko dar miestas, mūsų sklypas jau kaime, plotas 1 ha, aplink, pievos. Mūsiškė pieva bent šiemet nešienauta, koks dirvožemis nelabai aišku, atrodo lengvas priemolis, yra drenažas. Žinome, kad šalia miestiečiai taip pat įsigijo sklypą ir planuoja keletą sklypų, tai iš pietų iškils pastatai, vakarai ir šiaurė atviri, rytuose kaimynai saulės neužstoja. Planuojame per laiką įsikurti (statyti šiaudų namą). Ko gero reikėtų nuo sodo pradėti, o daržui skirti tiek dėmesio, kad numulčiuoti kitam sezonui dirvą (jei tuo pačiu galėtų užsiauginti kažkiek daržovių, būtų puiku). Prūdas irgi būtų gerai, bet nežinau ar naudinga (ir ar galima) tai daryti drenuotoje pievoje.

Į ką pirmiausia reikėtų kreipti dėmesį? Artimiausiu laiku pradedame bendrauti su žemėtvarkininkais, architektais (ūkininko sklypo parinkimas, namo projektas) - norėtųsi teisingai pradėti.


Pirmiausiai atkreipti dėmesį į stabilius ir sunkiai perkeliamus dalykus – namą, prūdą, paskui į sodą. Prūdą melioruotoje žemėje galima kasti, tik reikia suderinti su melioratoriais. Savivaldybėje nueikit ir jie pakels žemėlapius kur tiksliai praeina vamzdeliai ir patars kur kasti.

Taip, galit užmulčiuoti kelias lysves daržui, daug neimkit, pabandymui, nes namo statybos suryja visą laiką ir nėra laiko daržams.

Sklypo planavimas atskira tema neįeinanti į mokymų medžiagą. Reikės kada padaryti atskirus mokymus sklypo išplanavimui.

Šiek tiek apie zonavimą čia:
viewtopic.php?f=13&t=22

sia vasara auginau bulves po siaudais. is rudens susiruosiauu siena ir pasidejau ant zoles. pavasari , kai nuemiau siena nustebau - toje vietoje buvo puikiausia, minksta zeme, su daugybe kirminiuku ir vabaliuku. zoles nebebuvo.
gal zemei pasiruosti nereikia visu metu? beje, tose bulvese nebuvo kolorado vabalu, nereikejo raveti :). bulves uzaugo dideles, bet pazaliavo :( . gal mazai buvo sieno? o ar galima uzsiauginti grybu? juk gamtoj auga. ;)


Jeigu velėna silpna ir daug drėgmės, tai galima ir per trumpesnį laiką nupūdyti. Be to, jūs auginote bulves. Jei būtumėt į tą nupūdytą vietą sėję morkytes, tada gal kitaip kalbėtumėt apie nupūdymo laiką.

Pažaliavo, nes mažai mulčio. Grybų užsiauginti galima. Bet mažai rūšių dar yra sukultūrinta. Yra auginamų ant medienos, yra auginamų ant kitokios organizkos, pavyzdžiui, šiaudų. Baravykų ir voveruškų kultūroje dar žmonės neaugina.

Buvo klausimas, ar visoms kultūroms tinka mulčiavimas? Vaistažolių geriau nemulčiuoti. Tada jos prikaups daugiau veikliųjų medžiagų, bus aromatingesnės. Mulčiavimas joms nepakenks. Užaugs didesnės, bet mažiau kvepės, mažiau gydomųjų savybių turės. Pačios geriausios vaistažolės - užaugusios ant kalno, skurdžioje dirvoje. Marytė

Dar vienas pasimetęs laiškas, tai atsakau dabar:
Klausimai ir pastebėjimai į 1 mokymo tekstą bei 1 klausimų/atsakymų seriją:
1. „Koks yra GŽ tikslas ir siekiamybė? Nuo daržo link sodo. Nuo vienmečių link daugiamečių kultūrų. Nuo kultūrinių prie laukinių augalų.“
Kiekvieno iš mūsų sodo/daržo tikslas – užsiauginti reikiamą kiekį (ne per daug) daržo ir sodo palankių žmogaus organizmui palankių gėrybių. Pvz., geriau 20 – 30 kg sveikų, didelių obuolių ar kriaušių nei dvigubai ar trigubai daugiau, bet nedidelių. Šiam tikslui laukinės, nepritaikytos Lietuvos klimatui veislės kultūrinamos. Kaip tuomet suprasti Jūsų deklaruojamą GŽ principą „Nuo kultūrinių prie laukinių augalų“?


Laukinių augalų nereikia prižiūrėti, todėl, jei išmoktume misti iš gamtos turėtume daugiau laiko, mažiau reikėtų vargti. Be to, gamtos kokybė geresnė. Kai kuriais kultūriniais augalais galima tik skrandį užkišti, o vitaminų ir kitų reikalingų medžiagų ten mažai. Teiginius nuo daržo link sodo, nuo vienmečių link daugiamečių, nuo kultūrinių link laukinių reikėtų suprasti kaip raginimą artintis link gamtos. Kam artintis? Tam, kad gauname geresnę kokybę ir ne tik maisto, bet ir gyvenimo.

2. „Todėl gamtinė žemdirbystė dar vadinama tinginio daržais, nes stengiamės kuo daugiau atiduoti gamtai auginti ir kuo mažiau auginti patys. Kuo daugiau rankioti ir kuo mažiau auginti.“
Pradedantiesiems būtų sveika sužinote visus GŽ privalumus prieš tradicinę žemdirbystę (jie lyg pateikti išbarstytai atsakymuose) bei kaip maitinasi mūsų sodo augalai?


Privalumus yra pastebėję tie, kurie perėjo iš tradicinės į gamtinę žemdirbystę. Jie sako, kad mažiau darbo. Kitas dalykas, mulčias apsaugo daržoves nuo išsižemėjimo. Braškės be žemių, salotos be žemių, nereikia plauti, galima valgyti tiesiog iš lysvės. Žemė ne prastėja, o netgi gerėja. Dirbant tradiciniais būdais ji alinama ir po kurio laiko nebeduoda derliaus. Gamtai, ekosistemoms geriau. Tradicinėje žemdirbystėje net sliekų, vabzdžių sumažėja. Skonis ir kvapas gamtinės žemdirbystės produktų turtingesnis ir vitaminų bei kitų naudingų medžiagų daugiau. Kažkaip kvailoka lyginti. Tarsi išsakytume vienos krypties pliusus ir kitos, ir paskui žmogus renkasi. Čia ne parduotuvė. Nėra ir ką lyginti.

Klausimo apie sodo augalų mitybą nesupratau.

3. „Matome, kad lapų pievoje nėra, todėl lapais ir pjuvenomis nemulčiuosime daržo.“
4. Tai galima priimti tik kaip duoklę GŽ modeliui „Daržas pieva“. Pvz., GŽ sėjomaina nėra svarbi (nebūtina), tik tam reikia kasmet po derliaus nuėmimo vėl praturtinti dirvožemį organika (mineraliniais junginiais gamta aprūpino dirvožemį tūkstamtmečiams). Šiam tikslui aš naudoju, kaip mulčią, miško medžių lapus (savojo sodo lapai gali būti ligoti), kaip paprastą, per žiemą supūvančią organiką. Ant viršaus dar uždedu 15 – 20 cm šiaudų (sudėtingoji organika, sunkiau perpūva). Todėl kvietimas nenaudoti medžių lapų, mano galva, neatitinka dirvožemio praturtinimo organika principų!


O kokie yra dirvožemio praturtinimo organika principai? Organika mūsų daržai praturtinami ir be lapų, vien žole, kaip gamtoje.

Mulčiuoti galima bet kuo, žole, lapais, medienos atliekomis, ruberoidu, laikraščiais, maisto atliekomis, akmenėliais, skalda, žievėmis, smėliu, šiaudais. Auga augalai visais atvejais, bet gamtinėje žemdirbystėje mums svarbu ne tik užauginti augalus, bet ir užauginti juos sveikus, vitaminingus, be to, užauginti juos nepakenkiant gamtai. Todėl stengiamės nenaudoti purkštų šiaudų, ruberoido ir stengiamės kuo labiau kopijuoti gamtos mechanizmus, nes gamta žino kaip užauginti tikrai sveiką produktą ir žolės lapais nemulčiuoja, o miško nemulčiuoja žole. Yra pereinamos vietovės gamtoje – pamiškės, miško aikštelės kur šie dalykai pasimaišo. Pasimaišo – gerai. Bet vien lapų pievinėms kultūroms gamta nenaudoja ir vien žolės medeliams nenaudoja. Jei norim elgiamės kaip gamta, jei nenorim, tai mulčiuojam bet kuo.

5. Atsakydamas į klausimą dėl CO2 nupūtimo, rekomenduojate saugoti daržą nuo vėjo.
Supratau, kad vėjas nupučia CO2. Tačiau šitų dujų yra visame darže, visoje aplinkoje vienodai, po lygiai. Jei vėjo gūsis ir nupučia aplinkos orą nuo augalo, tai į tą vietą vėl priteka oro su CO2. Tai sunkesnės dujos už orą, jos kaupiasi prie augalų šaknų, apatinių lapų. Mulčias pūva visą laiką, taip aprūpindamas augalą CO2. Ar yra tyrimų, įrodančių vėjo įtaką CO2 kiekiui augalo aplinkoje?


Ne. CO2 nėra visame darže po lygiai. Atmosferoje, taip, atmosferoje visur po lygiai, tačiau darže ne. Pažiūrėkim iš kur atsiranda CO2. Jį išskiria gyvūnai ir mikroorganizmai gyvenantys po mulčiu. Kai tik išskiriamas CO2, tai jo po mulčiu yra daugiau nei atmosferoje. Jis po truputį maišosi su atmosferos dujomis difuzijos būdu, bet vėjas šį procesą labai paspartina. Tik nemulčiuotame darže tiek pat CO2 ties žemės paviršiumi ir atmosferoje, nes išskiriančių CO2 mažai ir jis lengvai susimaišo su atmosfera. Kai dedam mulčią, mulčias yra barjeras, kuris stabdo CO2 ir atmosferos dujų maišymąsi ir todėl mulčiuje CO2 yra daugiau.

Tyrimų kokią įtaką vėjas daro CO2 kiekiui nemačiau (mažai kas tyrinėja vėją laukuos :) ), bet tyrimų kiek padidėja augalų augimas esant didesniam CO2 kiekiui yra pilna. Ypač dabar kai visi susirūpinę globaliniu atšilimu, tai tokių tyrimų labai daug.

6. Rekomenduojate sodą daryti panašų į mišką.
O kaip tada su derliaus, pvz., obuolių, surinkimu? Argi mums patogūs aukšti medžiai, nuo kurių nepasiekiame obuolių? Jie nesilaikysime praktinių atstumų tarp medžių/sodinukų (2 suaugusio medžio aukščiai, pvz., patogūs medžiai derliaus surinkimui yra apie 3 m, todėl atstumas tarp sodinukų turėti būti ne mažiau 6 m., nesvarbu, kad dabar sodinuko ūgis tik, pvz., 1 m), medžiai konkuruodami išaugs iki 5 – 6 ir daugiau metrų. Be to, dar reikia vietos ir medžių šakų lankstymui į mums pasiekiamą aukštį.


Jūs lenkiate prie patogumo ir derliaus dydžio, o gamtinėje žemdirbystėje mes lenkiame prie gamtos. Patogiausiai supakuoti obuoliai (net rinkti nereikia, plauti) yra parduotuvėse. Bet šitas mums nelabai įdomu. Mums įdomiau kaip saugoti žemę, vandenis, kaip gauti kokybiškus produktus, kaip neteršti aplinkos ir kaip turėti geresnį laimingesnį gyvenimą...

Kitas dalykas, mulčiavimas ir tankus sodinimas reikalingi jauniems medeliams, vėliau to nebereikia.

Todėl galite sodinti medelius įprastais atstumais ir prikišti tankiai pagalbinių kultūrų. Vėliau pagalbinės pasišalins ir turėsite tokį pat vaizdą kaip ir tradiciniame sode su lengvai surenkamais obuoliais.

7. Rekomenduojate neauginti velėnos su lyg medžio laja. Tai nemažas plotas.
Ar neužtenka apskritimo be žolės su lyg pirmais antrinių šakų atsišakojimais nuo pagrindinių šakų? Ar neužtenka tik šią vietą mulčiuoti?


Mulčiuoti geriausia visą plotą kur yra augalo šaknys ir dar šiek tiek į priekį, kad augalas turėtų kurlink šaknis vystyti. Jau rašiau atsakymuose kur buvo klausimas apie mulčio žiedą. Jei darysime žiedą aplink medelį, tai jis veiks ne taip efektyviai kaip mulčio blynas.

8. Ar patartumėte pradedantiesiems, tiek metų „sėkmingai“ griovusiems dirvožemio struktūrą kastuvu/šakėmis (šiais metais pirmą kartą po 10 metų jau nebeperkasinėjau daržo, kastuvą padėjau į muziejų), po derliaus nuėmimo sodinti žaliąsias trąšas/sideratus, pvz., garstyčias, viką su avižomis, faceliją dirvožemio praturtinimui organika?

Žiūrėkite kaip jums išeina. Konkrečiai mums sodinti sideratus nepavyksta, nes daržas visada užimtas kokiomis nors pagrindinėmis kultūromis. Tiesa, lieka keletas lysvių kur galima būtų naudoti kokius nors rugius (nes garstyčios tai nespėja užaugti, nušąla), bet rankos iki to nedaeina. O jei jūsų lysvės daug laiko būna be augalų ir turite daug laiko, tai žaliąsias trąšas gerai būtų auginti lysvėje. Tik nereikėtų aparti jų, o panaudoti mulčiui. Dar pora dalykų – jei sodinsit sideratus, tai jie formuos velėną ir ją pavasarį kaip nors turėsite nugremžti, jei norėsite sėti smulkias sėklas. Ir reikia gauti sėklų sideratams. Jų užsiauginti ar nusipirkti.

9. Pirmoje atsakymų serijoje pasigedau Jūsų aiškios nuomonės apie piktžoles. Ar pritartumėte mano nuomonei, kad pradedančiojo sėkmė GŽ priklausys nuo jo 180 laipsnių pasikeitusio požiūrio į du dalykus – kastuvą ir piktžolę: 1) kastuvas, kuris tiek metų buvo nepakeičiamas draugas, dabar tampa nedraugu; 2) piktžolė, kuri tiek metų buvo aršiausias priešas darže, tampa draugu ir pagalbininku, aprūpinant dirvožemį reikiamais elementais?

Taip, kastuvas blogai, o piktžolės gerai. Bet gal nesakyčiau taip radikaliai. Kastuvą vis tiek naudojame šakniavaisių kasimui ypač kai mulčio pradedame dėti mažiau ir žemė darosi ne tokia puri, arba naudojam kasti topinambams ir panašioms kultūroms, kurios be kastuvo nelabai išsitraukia. Taip pat medeliams sodinti kastuvą naudojam arba naujoms lysvėms staigiai įrengti, pasodinti daigams į velėną.
Piktžolės irgi draugas tik tol kol nesimaišo, o kontroliuoti jas nėra taip paprasta. Taigi draugas, bet vargo su jomis būna. O štai paprogresavus ir prisiartinus prie gamtos, pradėjus auginti mažiau kultūrines daržoves, pavyzdžiui, varnalėšas, piktžolės jau ne taip trukdo kaip pradedančiojo darže.

Kokia turėtų būti pagal gž principus prižiūrimos pievelės aplink namą priežiūra, stipriai nekenkianti, bet ir estetiškai atrodanti?

Pagrindinis principas kaip ir visose gamtinės žemdirbystės srityse – kuo mažiau kištis. Ir toliau visi daro pagal savo sugebėjimus. Vienas paliks viską kaip yra, antras prasišienaus takelius, trečias prasišienaus plotelį, ketvirtas prasišienaus didelį plotą, penktam jau ir žolytė netiks, tai jis trinkelių pridės ar akmenukais keliukus išgrįs…

Pas vieną daug vaikų, tai jam reikia didesnės pievutės. Pas kitą – maža šeima, mažai svečių, niekas nevaikštinėja kieme, tai jam užteks keleto metrų.

Imkime vieną variantą pasibandymui. Principas – kuo mažiau kištis. Negalim. Nusprendžiam kištis. Pirma, reikia nusistatyti kokio dydžio pievutės mums realiai reikia. Tą galima nustatyti tiek žiemą kur žmonės išbraido, tiek pavasarį kol pievutė žema ir visi eina kur nori. Ir reikia pastebėti iki kur realiai eina jūsų šeimos nariai. Štai ten ir baigsis pievutė. O toliau jau galima palikti aukštą žolę.
Dabar kas už šienaujamos pievutės. Gali būti natūrali ilga pieva. Bet kitiems nepatinka vaizdas. Tada siūlau užsodinti krūmais, o už jų palikti ilgą pievą arba pereiti į medžius. Esmė, kad krūmai užstoja vaizdą, pagerina jį ir už jų gali atsirasti aukšta pieva, bet jos nesimatys ir negadins vaizdo. Ir jums gerai, ir gamtai.

Kitas variantas, ten kur baigiasi pievutė gali prasidėti žydinti pieva. Ją galima pasiformuoti įsėjant kokių nors laukinių augalų. Štai puikūs pavyzdžiai, pažiūrinėkit nuotraukas paspaudę dešinėje ant augalų pavadinimų:
http://laukinespievos.blogspot.com

o kaip kovoti su arkliarugste, kuri uzsijejo pas mus visame darzo plote, kol dar nebuvo darzo:)dabar as stengiuosi su ja kovoti rankiniu budu, bet kazkaip pabaigos nesimato. Ar tiesa, kad gal kalkes padetu?

Gamtinėje žemdirbystėje stengiamės ne kovoti, o prisitaikyti prie gamtos. Kažkodėl gamta ten iškėlė arkliarūgštes. Jos ten atlieka kažkokią mums nežinomą, bet gamtai reikalingą funkciją. Tai, jeigu tik galime – paliekame ir džiaugiamės, panaudojame savo reikmėms.

Jei negalim sugyventi su gamta, tada naikinam. Visoms aukštoms žolėms yra tas pats naikinimo būdas – sistemingas šienavimas. Šienavimas neišnaikina tik šienavimą pakeliančių žemų švelnių augalų, kurių šiandieninio civilizuoto žmogaus sąmonė ir taip nenaikintų. Visoms kitoms žolėms šienavimas – mirtis.
Šienavimas iš tiesų labai žalingas ir gamtą niokojantis užsiėmimas. Gal ne be reikalo giltinė su dalgiu yra mirties simbolis.

Kai kurios rūgštynių rūšys mėgsta rūgštinį dirvožemį, todėl pakalkinus joms pasidaro netinkama terpė ir jos išnyksta. Arkliarūgštė, man rodos, auga ne tik rūgštiniame, bet ir kalkingame dirvožemyje, todėl kalkinimas neturėtų padėti šiuo atveju.

ar pjuvenos tinka GŽ kaip mulčas? ir kas geriau tinka daržo mulčiavimui smulkūs ar stambūs augalų lapai? turiu omenyje tikrai didelius sibirines rūgties,kurios apsčiai pas mane.lapai užauga iki 50x30cm

Mulčiuoti galima bet kuo ir bet ką. Tačiau jei norim kuo gamtiškiau, tada žiūrim ką ir kuo mulčiuoja gamta. Pievų ji nemulčiuoja mediena, o miškų nemulčiuoja žole. Žoliniai augalai visi tinka daržo mulčiavimui.

Sveiki bendrazygiai. Puikiai suprantu kokia gali buti gamtine zemdirbyste miesto apsuptyje.Bet jaigu pradesime.kurti nuo vieno sklypelio gali uzsikresti ir gretimi,o tada tokiu sklypeliu visumoje issivystys istisas masyvas Tai mes visi priartesime prie gamtos.Tumet gal greiciau ta sekla pasises . Kaip pries 3 metus pradejau bandyti .tai vadino pamiselia . odabar klausineja kap sekasi ir klausi nedgi patarimu. Bed gaila man paciai ju labai dauk truksta. Ir labai noreciau kad aplin mane visi sklypeliai taptu zemes rojumi. Ar tai nekvaila mintis?

Labai gera mintis. Iš pradžių reikia pradėti sodinti miestuose, potruputį, paskui prasiplėsti savo teritorijas ir sodinti plačiau. Mažame miesto sklypelyje Rojaus neįmanoma sukurti, nes žmogui reikia daugiau gyvybinės erdvės ir resursų. Jei sklypas per mažas, tai žmogus nesugeba savarankiškai užsiauginti visko ir dalį produktų reikia atsivežti iš kitur. Tam reikalingi keliai, o koks gi Rojus su asfaltu?

Kad žmogus galėtų būti savipakankamas, tai reikia apie hektaro, dviejų hektarų dydžio sklypo šeimai. Tą galima padaryti ir mieste mažiukus sklypukus sujungus į vieną didesnį arba iš karto pasiėmus hektarą užmiestyje.

Bet visi mes esame pradinukų stadijoje ir Rojus yra mums visiems labai tolima tolima ateitis. Tačiau svarbu pradėti eiti link to Rojaus, nes jei nepradėsim, tai vargu ar nueisim. Todėl reikia pradėti. Nors nuo palangės, nuo vienos lysvelės, šiltnamio. Ir plėstis, plėstis, plėstis…

Koks GŽ požiūris į anksti pavasarį vazonėliuose sudaigintus daržo augalus, vėliau įterptus į daržą? Ar tai prieštarauja GŽ principams?

Stengiamės daryti taip, kad nereikėtų pavasarį į vazonėlius sodinti, bet jei nepavyksta, tada sodinam.

Turime senų obelų sodą, kuris buvo visas apaugęs įvairiais krūmais. Galvodami, kad rekia susitvarkyti visus krūmus iškirtom ir liko tik senos obelys, bet iš jų visų tik pora duoda derlių ant kitų praktiškai nieko nėr- taigi gal patartumėt ką skanaus ir gamtiško čia galima būtų padaryti? Čia juk beveik miškas ar ne?

Kad augalas duotų derlių, jam reikia iš kur nors paimti medžiagų, kad tą derlių užaugintų. Todėl šalia augalo dedam mulčią. Iš mulčio augalas pagamina mums vaisius. O jeigu nepakanka mulčio, tada augalas nebeduoda vaisių. Žmonės iš sodo ima ima ima obuolius kiekvienais metais, lapus dar sugrėbia ir išneša, žolę nupjauna ir išneša, o jūs dar krūmus išnešėt. Visa tai yra obelų maistas. Jos suvalgo šią organiką ir pagamina obuolius. O jei viską išnešėt – nebus ir obuolių. Tada obelys pradeda pramečiuoti, dėrėti kas antrais metais.

Miške tas pats. Iš miško tik ima ima ima medieną, o atgal negražina nieko. Todėl miškai irgi nustoja augti. Kaip laukuose javai nustoja augti. Nebeauga ir viskas. Žemė nusialino nuo nuolatinio derliaus išnešimo ir negražinimo. O vokiečiai sugalvojo ne tik medieną iš miško išnešti, bet ir spyglius (paskui naudoja juos mulčiui). Ir miško žemės nusialino, nė grybai nebeauga.

Norint, kad sodas derėtų, reikia jam palikti daug organikos. Jei trūksta, atnešti dar. Tegu pavalgo. Bus stiprus, tai ir derės gerai.

Esu naujoke kaime .
Nuo ko pradeti ?
Isigijau sklypeli 18 a. kuriame stovi namelis ir ukinis pastatas . Persikelsiu gyventi tik pavasari , balandzio menesi .Sklype 10-ties metu velena .
Kur butu galima gauti gamtiniu seklu ?


Siūlyčiu pradėti nuo sklypo išplanavimo. Tą galima daryti dar žiemą. Vaikščiokite po sniegą ir tirkite atstumus. Skaičiuokite. Arčiausiai namo dėliokite tokius dalykus, kuriuos aplankote kasdien – salotų lysvė, prieskonių, toliau tokius kur rečiau lankote. Mokymų metu bandysim susiskaičiuoti kokio sodo kiekvienam iš mūsų reikia. Tada galima bus ir sodą išplanuoti jūsų sklype. Paskui daržą. Visa tai galima padaryti žiemą. Tai – pusiau praktiniai veikmai atliekami ant popieriaus ar galvoje. O pavasarį prasidės realus sodinimas. Jei nesuplanuota, tai medelių sodinimas gali užimti labai ilgą laiko tarpą. Jei suplanuotas sodas, tai jį galima pasodinti per vieną dieną.

Dalį daržo jums reikės susikasti, jei norėsite sėti smulkias sėklas – morkas, burokėlius. O jei sodinsite tik pomidorų, agurkų ir kopūtų daigus, tai galima tiesiai į velėną.

Gamtinių sėklų galite prisirinkti dabar iš gamtos. Dar kabo daug uogų, kai kurios sėklos. Ne tokių gamtinių, bet užtat daržovių sėklų galite paieškoti turguose, taip pat pavasarį bus sėklų mainai. Arba pabandykite paklausti forume: http://gz.home.lt, gal ten kas nors turės jums reikiamų gamtiškai augintų sėklų.

Kodėl nuo paaukštintos lysvės greičiau išgaruoja drėgmė, jeigu ji taip pat yra mulčiuojama?

Dėl kelių priežasčių. Pirma, pakeltos lysvės plotas pro kurį gali išgaruoti vanduo didesnis. Štai imkime brūkšnį „_“ jis vaizduoja lysvės ir žemės paviršių. O pakelta lysvė atrodys kaip „A“ raidė. Matote, paviršius dvigubai didesnis tame pat plote gaunasi. Žiūrint kokio dydžio lysvė, bet paviršius visose bus didesnis.

Mulčias sulaiko drėgmę, bet ne visą. Dalis vis tiek išgaruoja. Antra priežastis, pakeltos lysvės žemė šiltesnė, todėl ten mažiau drėgmės kondensuojasi.

Trečia, giliai po žeme visada drėgna. Ta gruntinė drėgmė kyla kapiliarais į viršų. Iki lygaus žemės paviršiaus dar užkyla, o dar aukštyn jau sunkiau pakilti.

Žmonės klausė ar verta panaudoti šiferio lakštus nupūdimui
Manau šiferį turintį asbeso geriausiai utilizuoti, o ne kloti ant pievos. Kiek suprantu jis pavojingas kai lužta ir asbesto plaušeliai gali patekti į kvėpavimo takus. Šiferiio lapai nepavojingi kol jų nejudini.


Taip, pasistenkite nelaužyti ir nekvėpuoti jei netyčia sulaužysit.

Kol laukėme kada pradės derėti iš sėklos pasodintos obelys laibai pravertė kelios pasodintos žemaūgės obelys, kurios vaisius pradėjo duoti po kelių metų po pasodinimo.

Aš pats medžių nebalinu iš tingėjimo, o ir medžiai seni gal nebe tokie jautrūs. Šiais metais radau stipriai įtrūkusią jauną obelį, tai teko užtepti sodo tepalu. Dėl medžių žievės apsaugojimo nuo trūkinėjimo.Beržui gal ir nieko tokio, bet kad obeliai nieko tokio kažkaip abejoju, nuo to tik padiėja rizika vėžiniams ligų sukelėjams patekti į medį. Gal kad reikėtų kaip senoliai darydavo, aptepimui naudoti molio, karvės mėšlo ir pelenų mišinį. Na bet tai bus ne GŽ.


Kitas variantas – sodinti tankiai medelius kaip miške. Miške saulė kamienų taip neįkaitina ir žievė taip netrūkinėja.

Pati GŽ teorija ir atsakymai labai patinka, bet reikės daug laiko kol pavyks persilaušti ir iki to suaugti. Iki šiol GŽ įsivaizdavau visai kitaip. O dabar aišku, jeigu kyla klausimas ar tai GŽ, pirma reikpasižiūrėti, kaip tai yra gamtoje.

Labai teisingai. Pagrindinis dalykas – žiūrėti kaip yra gamtoje. Ne klausti specialisto, ne skaityti knygas, o žiūrėti į gamtą. Specialistai gali klysti, o iš gamtos gauni tiesiogine žinias.

jeigu daržas yra sakykim kokie 2arai ir jeigu nori mulčą pasigamint pats(čia sausą žolę turiu omeny), koks turėtų būt sklypo dydis, kad aprūpintų tą daržą žole?
Ir kaip su žolių sėklom ar neužsisės į daržus, nes man toks įspūdis susidaro, kad kada tik bepjaučiau tą žolę vis kas nors yra tuo metu subrandinęs sėklas. Ar aš klystu?


Sunku pasakyti, nes skirtingas bus mulčio valgymo greitis įvairiuose daržuose, skirtingas kiekis ant skirtingų kultūrų, skirtingo aukščio ir šienaujama žolė ir t.t. Tačiau orientacijai skaičiukus galima pateikti. Tarkim reikės apie 6-8 arus mulčio, t.y. dvigubai, trigubai ar keturgubai daugiau, nei daržo plotas.

Skaičius didelis, bet nereikia bijoti. Žmogus begyvendamas vis tiek užima daug vietos. Tai jam reikia kieme prie durų apsišienauti, tai iki prūdo pasišienauti, tai iki vartelių pasišienauti, tai prie garažo ir laisvai susidaro tie keli arai mulčio. Specialiai niokoti aukštos žolės daržo mulčiavimui beveik netenka.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 8 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007