Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ket Kov 28, 2024 4:28 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Sek Vas 09, 2014 8:46 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Norėčiau pas save užsiveisti spanguolių. Tradiciškai - reikėtų iškasti griovį, pripildyti durpių, smėlio, sodinti. Savo daržo jau senai nekasusi - kokius 4 metus daržoves auginu, vadovaudamasi GŽ principais. Patarkite alternatyvą, kaip užsiveisti spanguolių.

Kad nelabai ką kito sugalvosi. Spanguolės reikalauja tam tikrų specifinių sąlygų ir jeigu jų neįmanoma sukurti natūraliais būdais (pvz., apsigyvenant prie pelkės), tada teks dirbtinai kasti ir pilti durpes. Reikia pasiskaitinėt kaip augina. Sako, kad nebūtinai turi būti vanduo pastoviai, galima ir sausumoje auginti.

Kokiu būdu sukurti sodą - mišką, tankiai susodinti medžius?

Ne tik tankiai susodinti, bet ir parinkti geriausią vietą, geriausią apšvietimą. Daugiau apie tai kalbėsime vasario mėnesį kai bus tema: “• Mano daržo ir sodo išplanavimas.
Kiek ir kokių lysvių man reikės šį sezoną? Kur ir kaip išdėstysiu savo sodo kultūras?“

Zita rašo: is atsakymo :

"Žmonės klausė ar verta panaudoti šiferio lakštus nupūdimui
Manau šiferį turintį asbeso geriausiai utilizuoti, o ne kloti ant pievos. Kiek suprantu jis pavojingas kai lužta ir asbesto plaušeliai gali patekti į kvėpavimo takus. Šiferiio lapai nepavojingi kol jų nejudini.


Taip, pasistenkite nelaužyti ir nekvėpuoti jei netyčia sulaužysit."

Asbestinį šiferį reikia utilizuoti. Netiesa, kad nelaužomas jis yra nepavojingas. (na, nebent yra ištįsai apsaugęs samanomis ir kerpėmis). Senas šiferis dūlėja, irsta jo rišamoji medžiaga, vėjo gūsiai asbesto plaušelius pakelia į orą. Asbestas yra kancerogenas dėl plaušelių fizinio poveikio plaučių ląstelėms. Kategoriškai - negalima naudoti asbestinio šiferio.

Ruberoidas taip pat nenaudotinas mulčui. Bet ten kita istorija - dėl naftos produktų.
Zita


Taip, siūlyčiau naudoti kuo natūralesnius dalykus ir kuo mažiau chemijos, kartonų, laikraščių, dažų, balinto popieriaus, visa tai ne į sveikatą.

------------------------------------------
Bet juk gamtoje būna ir sausrų. Net ir nebūnant sausros augalai būna ir nudžiūva. Ypač šalyse arčiau pusiaujo, ten ištisos gamtinės pievos paruduoja. Gal vis tik reikia laistyti gamtinį daržą esant gamtiniams nukrypimams nuo klimato normos?

Į šį klausimą jau atsakyta, paieškokite ankstesnėje medžiagoje. Mes asmeniškai nelaistome daržo per bet kokius kataklizmus. Jeigu kas ūkininkauja sausiau ir užeina sausra nematyta, paliekit. Bet praktikoje labai retai tokie dalykai atsitinka. Nuo sausrų kenčia tradiciniai ūkininkai. Pas mus yra mulčias, yra papildoma drėgmė dėl kondensavimosi, todėl sausros mums ne taip pavojingos. Normalioje žemėje net ir per didžiausią sausrą tvarkingai mulčiuojant nieko nereikia laistyti, o tie kas ūkininkauja smėliuose, gali ir palaistyti.

Kodel dirvozemio strukturavimas yra svarbu? Ka konkreciai jis duoda?

Šitas yra mokymų medžiagoje. Struktūra yra kanalėliai. O kanalėliai reiškia viską – drėgmę, maitinimą, orą. Pro kanalėlius patenka oras, iš oro ant šaltų kanalėlių sienelių susikondensuoja drėgmė, dėl drėgmės ir šaknų likučių čia gyvena mikroorganizmai, kurie kuria maisto medžiagas augalams. Perklauskit, jei dar neaišku.

Truputi nesuprantu su tom paaukstintom lysvem. Kodel jos vadinamos siltlysvem, kaip ten siluma susikaupia..? Maziau dregmes tai tikriausiai todel, kad is aukstesnes vietos vanduo nuteka?

Apie šiltlysves irgi aiškinta vienoje iš atsakymų serijoje. Ten aiškinta, kodėl drėgmės mažiau. Nes didesnis paviršiaus plotas ir daugiau išgaruoja. Ir plius kitos priežastys. O šiluma pakeltoje lysvėje irgi iš to paties didesnio paviršiaus. Šiltas oras šildo žemę ir jei paviršius didesnis, tai labiau įšildo. O po žeme šalta, po žeme tarkim apie plius 4-6. Iš ten šaldoma, o kadangi lysvė iškelta iš ten, tai vėlgi šaldymo mažiau gauna.

namuose naudojamas atliekas nešu tiesiai ant daržo lysvių ar šilknamį. Savaime išdyksta vynuogės, gal slyvos, gal obelys. Ką daryt su tais išdygusiais medeliais. Ar jie duos derlių, kaip su skiepinimu?
Savaime lysvėse lauke sudygo ir pomidorai. uoliai neravėjau, gerai derėjo, bet vietoj sunokimo pradėjo juoduoti? Gal dėl to, kad per vėlai išdygo?


Taip, visus medelius galima persodinti. Bet jie, greičiausiai, bus kitokie, nei jūs valgėte. Bet nebūtinai tas į bloga. Gal kaip tik skanesnės gausis. Apie tai kas gaunasi iš sėklytės obels aiškinsimės vėliau prie sėklų, nes čia ilga tema. Medelių skiepijimo nėra gamtoje, todėl ir aš nesiūlau. Iš sėklų medeliai sveikesni, ilgaamžiškesni ir visaip kaip kitaip –esni.

Ka daryti su kurmiais, kurie visas seklas pasetas, bile kaip iskilnoja ir isstumdo, kad paskui augalai nesudygsta (gal del dregmes trukumo, nes gaunasi oro tuneliai po jais, gal del seklu nudaigiojimo...). Toks jausmas, kad kur tik as kazka pakapstau, ten ziurek tuoj pat ir jie pakapto - kaip kokie pikti sekliai ;)
Speju, kad gali buti jog kai kurie medeliai pasodinti irgi del ju neprigijo - mat visas vanduo subega i ju tuneli.


Gamtoje irgi kurmiai knisa, bet gamtoje jų žala nelabai pastebima. Mulčiuotoje lysvėje kurmiai gyvena aktyviai, nes čia daug sliekų ir kitų jiems mėgstamų gyvių, tačiau mulčiuotoje lysvėje kurmiai daro tik tunelius, o kurmiarausio neiškelia. Na, iškelia vieną ar du kur prasčiau pamulčiuota. Ten kur iškelia, tai tikrai sėklos nebesudygsta. Na, ir kas? Pasodinom 300 pupų ir kurmis iškėlęs tris kurmiarausius sunaikino tris pupas. Kas čia tokio? Neužtenka 297 pupų? Galim atsodinti. Galim palikti praretintas.

Nenorėkim visko užauginti šimtu procentų. Gamtoje yra visokių gyvių ir visiems reikia valgyti ar knisti. Susitaikykim su tuo, kad dešimt procentų derliaus pasiims gamta – pelės, vabzdžiai, zuikiai, stirnos ir t.t. Tiesiog pasodinkime dešimt procentų daugiau nei mums reikia ir tiek. Tegu gamta pavalgo. Negi gaila?

O jei gamta paima daugiau nei dešimt procentų, tai reikia galvoti kas čia negerai. Kažkur disbalansas. Reikia taisyti ekosistemą.

Nemanau, kad kurmiai kenkia naujai pasodintiems medeliams. Šimtais mes jų sodinam ir nemačiau, kad pakenktų. Nors girdėjau, kad žmonės skundžiasi tokia problema. Bet nemanau, kad čia kalti kurmiai. Medis turi daug šaknų, kurmis praeina tik pro dalelę. Kurmis šaknų nevalgo. Dalis vandens nuteka tuneliu, bet taip pat dėl tunelio ir atsiranda nauja drėgmė. Medeliai prigyja ir su kurmiais, bet neprigyja ir be kurmių. Žmogus mato kurmiarausį ir galvoja, kad čia kurmis kaltas, dėl neprigijimo, bet, greičiausiai, taip nėra.

Tiesa, sakei dar turi sarasiuka kokie augalai auga Lietuvoje - butu didelis aciu jei ji persiustum. Bandyciu tuomet kada darytis lentele su ju savybemis - aukstis, plotis, koki dirvozemi megsta, koki apsvietima ir t.t kad paskui galeciau pagal tai sklypeli planuotis.;)

Neprisimenu ką esu sakęs, bet Lietuvos vietinių sumedėjusių augalų yra tik šimtas:
http://lt.wikipedia.org/wiki/S%C4%85ra% ... AB%C5%A1ys

Iš viso augalų Lietuvoje auga apie 2000 ir didžioji dalis yra labai geroje pažintinėje knygoje “Žaliasis Lietuvos rūbas”. Labai rekomenduoju pradinukams. Bet ten neparašyti pločiai, tik aukščiai. Mažai informacijos, bet pradinukams tai – geriausia ką turime Lietuvoje.

Jeigu rudenį šiltnamyje išrovęs pomidorus uždėjau šiaudų ant žemės. Ar vyks kokie procesai ardymo pavasari (nes man ten iš rudeniop labai jau sausai viskas atrodė) ar reikia laistyti ir/ar sniego prinešti? Ar geriau žolės prinešti ir išnešti šiaudus (nes jie manau per lėtai bus 'virškinami')?

Šiaudai ne taip greitai virškinami kaip šienas. Pirma, dėl to, kad jie sudaryti iš sunkiau virškinamų medžiagų. Antra, dėl to, kad jie būna purkšti chemikalais nuo visokių grybelių ir bakterijų. Šiaudų skaidymas vyks net ir žiemą, jei bus gera temperatūra ir užtektinai drėgmės. Jei sausa, tai nevyks. O prie 9 laipsnių bakterijos veikia. Grybai veikia dar žemesnėse temperatūrose, kai kurie net minusinėse. Aišku geriau šienas, bet dabar tąsyt šiaudus pirmyn atgal nėra malonumas.

Ir truputis fantastikos. Jeigu ant palangės (rytinės) sodinčiau arbatžoles/vaistažoles ir naudodamas lašinį laistymą (išlaikyčiau drėgną paviršių) paviršių uždengčiau mulčiu. Kaip ir maistinių medžiagų neturėtu trukti... bet kaip dėl šviesos ir dėl skurdžių sąlygų reikalavimo? Nebus per geros sąlygos ir truks aromato?

Dabar norite auginti? Šviesos truks. Vaistažolės gali būti ištysusios ir ne žalios, bet žaliai balkšvos. Geriau palaukite iki sausio galo. Tada sėkit. Jau tada nemažai saulės bus vasarį, kovą. Lašinio laistymo, tai gal nereikia, nes labai maža talpa vazonėlių. Kartą į savaitę palaistai ir per akis. Kokybė žinoma bus mažesnė nei gamtoje, bet auginti galima.

O kokios kultūros tinka GŽ?

Gamtinės žemdirbystės metodais galima auginti visas kultūras, kurios gali augti lauke. Sunkiau su tankiai sodinamomis ir smulkiomis kultūromis reikalaujančiomis arimo – javais, linais. Bet ir juos galima auginti, tik sėjimo būdai dar neatidirbti Lietuvoje.

Pradinukai gali sodinti visas įprastas daržoves. Pažengusieji jau gali galvoti kaip pereiti nuo salotų prie laukinių žolių, nuo kultūrinių šakniavaisių prie laukinių. Didinti gamtiškesnių kultūrų kiekį ir mažinti sunkiau prie klimato pritampančių kultūrų kiekį.

apmulciuojant darzus, vaismedzius, po mulcium "gera" gyvenamąją vieta susiranda grauzikai (peles, kirstukai), zalciai ir dar bala zino kas... Pakėlus mulcia matosi takai takeliai ir dar išsirausta į puru dirvožemį. Tai aišku, nepatinka augalams. Ką daryti, kad primazinti laukiniu žvėrelių invazija po mulciumi?

Mūsų augalams tai patinka tie takų takeliai, žemė pasidaro puri, iškrenta daug drėgmės, gyvybės daug, daug geriau viskas augti pradeda. Gal pabandykit atidžiau pasižiūrėti, paskaičiuoti kiek tos žalos ir gal pakeisit savo nuomonę.

noriu paklausti dėl sėjamų augalų eiliškumo. Kiek aš suprantu nemulčiuota juoda žemė sušyla pirmiau nei mulčiuota. Bent jau aš pavasarį "plikoj " žemėj jau sėjau , o po mulčiu dar buvo žemė šalta. Ar GŽ sėja prasideda vėliau nei tradicinė?

Sėjame tuo pat metu kaip ir tradicinėje žemdirbystėje. Jei yra storas mulčio sluoksnis, tai dirvožemis vėsesnis ir sėklos sunkiau dygs. Yra keletas variantų kaip išspręsti šią problemą. Pirma, galima kelioms saulėtoms dienoms pavasarį mulčią grėbliu nubraukti į tarpulysvį. Paviršius žemės labai greitai įšyla nuo saulės spindulių. Taip pat galima bandyti drėgną ir tamsų mulčią, jei tokio turite. Pro jį irgi šyla žemė. Ir trečias variantas, nepalikti daug mulčio žiemai. Mulčiuoti kai auga daržovės, o ne kai lysvė tuščia.

Čia su tuo šaltumu, tai tik pirmosioms daržovėms svarbu ir šilumamėgėms - šparaginėms pupelėms, agurkams. O paskui link vasaros žemės temperatūra maždaug susivienodina ir galima ramiai sėti.

O anksti pavasarį ne taip baisu atidengti lysvę, t.y. nuimti mulčią, nes žemė drėgna ir saulė ne taip stipriai šviečia, tai bakterijos nespėja žūti dėl pasikeitusių sąlygų.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 20 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007