Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ket Kov 28, 2024 1:27 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Pir Vas 17, 2014 8:23 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
1. Minėjote, kad GŽ neaktualu sėjomaina, o kaip yra su bulvėm ir pomidorais, ar tikrai juos galima sodinti vienas šalia kito?
Pernai taip ir buvome padarę, tai ant pomidorų radome kolorado vabalų, bet to labai greitai pradėjo juoduoti.


Augalų sodinimas vienas šalia kito ir sėjomaina yra du skirtingi dalykai. Sėjomaina, kai augalai sodinami vienas po kito lauke. Pavyzdžiui, vienais metais čia sodinome bulves, kitais metais čia sėjame rugius, dar kitais pupas ir ketvirtais vėl sodiname bulves. Visas ciklas vadinasi rotacija. O kai susodinami vienas augalas šalia kito tuo pat metu, tada tai vadinama augalų derinimu. Augalų suderinamumo tyrimais užsiima mokslas vadinamas alelopatija. Juokingas žodis, bet iš tiesų toks mokslas yra.

Taigi, gamtinėje žemdirbystėje sėjomaina nereikalinga. O ar galima auginti pomidorą šalia bulvių yra kitas klausimas. Atsakymas – galima. Tradicinėje žemdirbystėje to nedarytų, nes bulvės ir pomidorai turi tų pačių ligų sukėlėjų (abu iš bulvinės giminės yra, bulvės gi irgi pomidoriukus užaugina ant savo stiebų). Todėl jie mąsto, kad reikia sunaikinti kuo daugiau ligų sukėlėjų, kad tik jie nepersimestų ant gretimų augalų. Todėl tradicinėje žemdirbystėje viskas deginama – obelų lapai, bulvienojai – viskas viskas kur tik gali būti ligų sukėlėjų. O gamtinėje žemdirbystėje mes laikomės nuomonės, kad sveikata priklauso ne nuo ligų sukėlėjų skaičiaus aplinkui, o nuo organizmo imuniteto. Ligų sukėlėjų yra visur. Jie skraido ore. Dabar jūsų kambaryje kur sėdite irgi skraido įvairiausių ligų sukėlėjų. Bet jūs nesusergat. Gamtoje gyvena visi gyviai – ir tie, kuriuos mes pavadinome kenkėjais, ir tie, kuriuos mes vadiname padėjėjais. Gamtai nėra kenkėjų. Ji augina visus, tiktai skaičių subalansuoja. Amarų gamta nenaikina, nei kurklių, nei nematodų. Jie yra gamtos dalis ir gamta juos myli ir teikia jiems gyvenimo sąlygas ir maistą.

Taigi, gamtoje ligų sukėlėjų pilna, bet epidemijų protrūkių, tokių kokie sutinkami tradicinės žemdirbystės darže, nebūna. Kodėl šalia auga vienas augalas ir jį puola kenkėjai, ligos, o kito esančio šalia tos pačios ligos nepaima. Ką, neatskrenda? Atskrenda, priropoja, bet neįkanda, nes vienas turi stiprų imunitetą. Tradicinėje žemdirbystėje kai jau ateina kokia problema, tai sunaikina viską, nes ten visi augalai yra silpni. O gamtinėje žemdirbystėje ligos ar kenkėjai užpuola tik keletą augalų, tik pačius silpniausius. Kenkėjai gi neturi išnykti, jų gamtoje turi būti ir jie turi ką nors valgyti, tačiau jų turi būti labai mažai, kad nepakenktų derliui, jų skaičius turi būti subalansuotas.

Nemanykit, kad žmogus degindamas ir išnešdamas užkrėstus lapus balansuoja kenkėjų skaičių. Ne. Žmogus to nemoka. Gamtoje nedeginami lapai ir viskas susitvarko, o žmogus degina, bet vis tiek kitais metais jo augalai serga.

Tai, kad radot kolorado vabalų ant pomidoro, tai nieko tokio. Jie tiesiog ropinėja. Aš esu matęs ropinėjant mieste ant sienos, ir ant draugo maikutės, bet nepuoliau rėkti ir purkšti. O juoduoti pradeda, nes jiems netinkamos sąlygos. Bulvės čia ne prie ko.

2. Gal galėtumėte patarti, kokius krūmus ar kitą kultūrą geriausia sodinti ant sodo sklypo ribos (kaip skiriamąją juostą nuo kaimynų), kad būtų ir naudinga, ir gražu :) ?

Sodui tiks bet kokie krūmai, tereikia, kad tiktų jums. Žiūrint kokių reikia – aukštų, žemų, kurį mėnesį žydinčių? Kurį mėnesį kaimynų žvilgsnį į jūsų pusę labiausiai reikia pritraukti žiedais ir kvapsniais?

Dar kilo klausimas apie krienus.
Yra užsiveisusių krienų daržo teritorijoje. Ar verta juos mulčiuoti ir tikėtis geros derliaus, t.y. storų šaknų, patogių tarkavimui, ar geriau kasti tiesiog laukuose?
Kas tai per augalas? Kur ir kodėl dauginasi?


Praktikos neturiu, tai nežinau kaip jis elgsis mulčiuojamas, bet mulčiavimas, aš jums pasakysiu, yra didžiulis darbas. Ir pats mulčius yra turtas. Tą supratau kai pradėjau skaičiuoti kiek laiko sugaištu mulčio gaminimui ir atnešimui iki daržo, uždėjimui. Tada įvertinau mulčio kainą ir dabar jį taupau. Todėl visiems augalams taikau taisyklę, jei tik galima auginti be mulčio, tai geriau jo ir nenaudoti.

Krienai paprastas augalas, auga pats pievose, kiek nori tiek prisikasi, tai kam mulčiuoti?

Norejau paklaust ar yra kokiu augalu kurie atbaido laukinius zveris? Konkreciai sernus.

Ne, bet yra daug augalų, kuriais galima pritraukti šernus, pavyzdžiui, ąžuolai su savo gilėmis, laukiniai šakniavaisiai visokiausi, dar jiems patinka triufeliai, kurie auga miške ir kitokie grybai. O kodėl jums reikia atbaidyti? Gi kaip tik visi nori prisitraukti, kad tik ateitų. Prie Nidos baisi atrakcija – pamaitinti šerną, kuris prieina ant kelio prie mašinos – iškiši ranką pro langelį ir duodi ko nors. Duobes gražias jie išrausia, peliukų skaičių pamažina ir šiaip labai įdomūs gyvūnai, maži šerniukai tai dryžuoti kaip arbūzai.

Norėjau pasiteirauti dėl palangės sodinuk. Geriau pirktinė žemė ar
pasikasti žemės iš savo sklypo daržo vietos?


Geriausia viską darytis pačiam. Bet daržo žemė, kokią ją supranta paprastai žmonės, sodinukams nelabai tinka. Pažiūrėkite į tą parduotuvinę žemę. Ji ten permaišyta su durpėmis ir labai puri yra. Štai tokios ir mums reikia. O tradiciniame darže ne tokia. Po kurio laiko tokia puri būna ir gamtinės žemdirbystės darže, bet pradinukai neturi. Geriausia tokiu atveju paimti iš miško. Tas įstatymais draudžiama. Labai daug blogų įstatymų yra. Taigi imam viršutinį sluoksnį, labai purų, su daug organikos. Jei yra eglių spyglių, tai ir juos imam. Padarom tokią purią purią žemę, lengvą žemę. Štai tokioje bus labai daug oro tarpelių ir tas labai padės dygimo procese.

Citata: "Kiekvienais kitais metais, jei ūkininkaujama pagal gamtinę žemdirbystę, dirvožemyje lieka šaknys. Nes augalų stengiamės nerauti. Ir mikroorganizmai apsigyvena jau giliau po žeme, nes ten jau yra maisto jiems, kanalėliais prieina oras ir iš oro iškrenta drėgmė."

O ką daryti, jei dirvoje vis dar yra varpučio ir jis aktyviai auga lysvėse? Ar tada kasti kas metai tol, kol tų šaknų nebeliks?


Varpučio šaknys kaip ir bet kurios kitos šaknys yra geros, jos tinka požeminiam mulčiui, tik reikia kaip nors jas numarinti. Tas gerai pavyksta kuo nors uždengus. Varputis negauna šviesos ir numiršta. O šaknys lieka ir mums gerai. Arba reikia nupūdyti su mulčiumi. Ravėti ravėti ir jis negaus saulės ir mirs. Nėra tai paprastas darbas, bet, manau, paprastesnis nei kasti.

Gal kas meginote seti chia seklas? Ar jos tikrai tokios vertingos kaip rasoma?

Chia Lietuvoje neauga. Stenkimės savais augalais maitintis. Mažai tikimybės, kad lietuviui naudingą augalą gamta augina Amerikoje. Kaip gi jam pasiekti tas sėklas?

Minėjote, jog ypač pradinukams labai svarbu laikytis ant pakuotės su sėklomis nurodytų sėjos taisyklių. O tos taisyklės ar derinamos bet kokiam Žemės taškui?

Ne, jos taikomos konkrečiai zonai. Pavyzdžiui, ant angliškų ar vokiškų sėklų sėjimo mėnuo kiek ankstesnis, nei tai būtų galima daryti Lietuvoje, nes pas juos šilčiau. Bet atstumai, dirvožemio sudėtis, temperatūra atitinka.

Gamtoje pagal atitinkamas dirvožemio ir oro temperatūras pražysta atitinkami augalai, sulapoja medeliai. Ir tas skiriasi Lietuvoje pajūrio zonoje ir Vilniaus krašte. Todėl geriausia žiūrėti sėjimo datą ne ant pakelio, o fenologiniame kalendoriuje. Tada bus pritaikyta prie vietos gamtos. Fenologiniai kalendoriai čia:
viewtopic.php?f=43&t=81

Pavyko užauginti pirmąjį pomidorų derlių lauke. Veislė buvo skirta laukui ir maras juos taip pat galiausiai pribaigė, bet kol laikėsi, sunokino po kekę vaisių. Jie augo atviroje vietoje, retai pasodinti, gerai pamulčiuoti ir išgenėti, žodžiu, gerai vėdinami, nes pastebėjau, kad pomidorų "maras", kaip ir pelėsis, mėgsta drėgnas užuovėjas.

Noriu pareklamuoti :) labai mielą augalą - uoginį (avietinį) špinatą. Lapeliai maži, uogytės riebios, raudonos, ne saldžios, bet gardžios, o svarbiausia, kad kartą pasodinus, pats sėjasi ir auga netikėčiausiose daržo vietose.

Labiausiai darže vertinu augalus, kurie patys išdygsta, jie auga daug stipresni ir derlingesni, nei persodintieji. Žinoma, tam reikia paberti jų sėklų, bet jei pamulčiuoji daržą daržovių atliekomis ir ten esančios sėklos sugeba sudygti ir įsitvirtinti augti, tai tokie augalėliai, mano nuomone, patys pačiausi...


Ačiū už pasidalinimą.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 18 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007