Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ket Kov 28, 2024 6:00 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: 5. Sodo projektavimas. 2
StandartinėParašytas: Ket Vas 27, 2014 7:38 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Sodo projektavimas. Antra dalis.

Pirmoje mokymų dalyje apie sodo projektavimą siūliau medelius suskirstyti pagal dirvožemį ir lankymo dažnumą bei išdėlioti juos pagal vieną kokį nors pasirinktą variantą – auginti medelius guotais arba ardais kaip mišką, arba apsodinti medelius krūmais, arba sodinti eilėmis ir eilėse įveisti daržus, gėlynus, uogakrūmius, arba sodinti kaip įprastą tradicinį sodą ir tiesiog mulčiuoti.

Iš mokymų dalyvių atsiųstų projektų matau, kad didžioji dauguma nuėjo paprasčiausiu įprastu keliu, t.y. sodinti bet kaip, tradiciškai, įprastai, dideliais atstumais ir mulčiuoti. Toks pasirinkimas suprantamas, nes šis variantas yra įprastas ir nereikia daug sukti galvos. Kita vertus, čia yra ir mano klaida, kad nesugebėjau tinkamai išaiškinti temos. Todėl dabar rašau antrąją dalį, kurioje bandysiu daugiau dėmesio skirti tiems „sunkesniems“, ne tokiems įprastiems sodinimo būdams.

Daugumoje jūsų atsiųstų projektų medeliai yra tiesiog išmėtyti po sklypą be jokios sistemos. Tiesiog turėjot savo norimų medelių sąrašą ir juos patalpinote šen bei ten, kad tik tilptų esamame plote. Nemąstėte kaip čia pasodinti, kad medeliams būtų geriau. Žiūrėjote kaip jums būtų geriau – kad tilptų į sklypą, kad gražiai atrodytų, kad neužstotų namo, prūdo arba kaip tik, kad užstotų keliuką ar vaizdą nuo kaimynų. Visi šie sprendimai orientuoti į tai, kad šeimininkui būtų gerai. O apie sodą nepagalvota. Kaip sodui būtų gerai? Kur jam geriausia vieta? Kaip pasodinti, kad medeliai gerai augtų? Kaip juos išdėlioti, kad jie padėtų vienas kitam?

Žiūrima į medelius tradiciškai mechaniškai, lygtais jie būtų idealizuoti mechanizmai, kurį nusipirkai, padėjai į sklypą ir jis tau kiekvienais metais gamina derlių kaip fabrikėlis. Ne. Medeliai nėra prietaisai, kuriuos padėjai kur nori. Iš praktikos žinome, jog daug pasodintų medelių iššąla arba išdžiūna. Kodėl? Viena iš priežasčių – neteisingai pasodinti. Kitas dalykas iš praktikos – paaugę kurį laiką medeliai nustoja duoti vaisius arba vaisiai susmulkėja, medeliai pramečiuoja (duoda vaisių tik kas antrais metais), suserga, tada siūloma juos genėti, pjaustyti. Juk tikrai daug yra nusiskundimų medeliais ir kiekvienas juos girdėjome, o gal net patyrėme. Tad kodėl sodiname taip pat? Kad gautume vėl tuos pačius nusiskundimus, kad mūsų medžiai sirgtų ir neduotų derliaus?

Visi šie dalykai vėlgi dėl neteisingo pasodinimo, o konkrečiai dėl maisto medžiagų trūkumo, nes iš sodo išnešami visi vaisiai, lapai išnešami ir sudeginami, nudžiūvusios šakelės išnešamos ir net žolė nupjaunama ir išnešama. Medeliai elementariai nebeturi ko valgyti ir prasideda ligos ir prastas augimas.
Ir tada sakoma: „Seno sodo vietoje nebeauga naujas sodas, nes senieji medeliai išnaudojo visas reikiamas medžiagas“. Bet palaukit. Kaip tai išnaudojo? Kiekvienas augalas kuria pridėtinę vertę. Kiekvienas augalas po savęs palieka geresnę situaciją, nei buvo prieš jam ateinant. Jis iš oro ir saulės „surenka“ medžiagas ir „patalpina“ jas čia, dirvožemyje, šioje ekosistemoje. Tai kaip gali būti, kad kiekvienais metais vis pridedant ir pridedant į šią vietą visokiausių elementų vieta skursta ir paskui niekas negali augti? Kodėl viskas atvirkščiai? Ogi todėl, kad ne medeliai čia kalti. Čia kaltas žmogus, kuris kiekvienais metais ima ir išneša iš šio sklypo visas medžiagas. Su derliumi, su lapais, su šienaujama ir sudeginama žole, lapais, šakelėmis, papuvusiais vaisiais. Štai kur visi reikiami dalykai dingsta! Ir po to aišku niekas nebeauga. Nes vis išnešama, išnešama, išnešama ir nieko atgal neduodama. O gamtoje ir gamtinėje žemdirbystėje juk yra atvirkščiai – dirvožemis nuo augalų augimo visada tik gerėja ir gerėja, ekosistema turtingėja.

Visas šias aukščiau išvardintas bėdas galima išspręsti duodant pakankamai organinių medžiagų medžiams, geriausia – mulčio. Mulčias išsprendžia dar ir kitą, praktikoje retai pastebimą, bet visada egzistuojantį, dalyką – medeliai pievoje sunkiai auga, skursta. Metinis medelio prieaugis būna kelis kartus mažesnis, nei pamulčiavus ar suteikus jam miško sąlygas. Taip, mulčiavimas išsprendžia čia suminėtas problemas. Tačiau, kaip jau minėjau ankstesnėse pamokose, mulčias nėra visagalis. Jis sutvarko tik dirvožemio zoną, o medeliui miško sąlygas reikia sudaryti ne tik šaknų zonoje, bet ir kamieno, šakų zonoje. To mulčias nepadaro. Vėjo sustabdymas, santykinės oro drėgmės pakėlimas, temperatūrų skirtumo pašalinimas, saulės spindulių sustabdymas ir panašūs dalykai jau nebe mulčio reikalas, o tankaus sodinimo, krūmų įterpimo ir panašių technikų reikalas. Štai šitų dalykų beveik niekas nepanaudojote savo projektuose.

Buvo bandymų panaudoti krūmų gyvatvorę, kad pristabdytų vėją darže. Tokiam projektui jau duodu pliusą, nes be grožio ir derliaus, žmogus išnaudojo dar vieną funkciją – vėjui stabdyti. Prisiminkite, kad gamtoje vienas organizmas atlieka bent keliasdešimt skirtingų funkcijų, bent tiek ryšių jis turi ekosistemoje ir mes gamtinėje žemdirbystėje turėtume padaryti taip, kad vienas veiksmas ar vienas elementas atliktų kuo daugiau funkcijų.

Nesakau, kad visi padarėte projektus blogai. Sakau, kad nuėjote paprasčiausiu keliu. Jis įmanomas ir neblogai veiks, jeigu medelius intensyviai ir tinkamai mulčiuosite, tačiau norintiems patobulinti medelių augimo sąlygas pateiksiu dar keletą pamąstymų.

Miško aikštelė – geriausia vieta sodui

Jau ne kartą užsiminta, jog miško aikštelė arba pietinė miško pamiškė yra geriausia vieta sodui. Kodėl? Todėl, kad čia atsižvelgiama į du naudingus principus. Pirma, medeliams tinkamos yra miško sąlygos. Antra, sodininkui labai gerai, kad vaismedžiai būtų apšviesti, tada jie duos daugiau derliaus. Pamiškėje ar miško aikštelėje abi šios sąlygos išpildomos.

Kodėl nepadarius miško aikštelės ar pamiškės sąlygų savo sklype? Šešiuose aruose to nepadarysi, nes miško medžiai paprasčiausiai netilps, tačiau tie, kurie turite bent po hektarą ploto miško sąlygas galite sukurti.

Jei turime hektaro dydžio sklypą, tai galime jį apjuosti dešimties, dvidešimties metrų pločio miško gyvatvore. Viduje gausis miško aikštelė. Šiaurinė jos dalis visada apšviesta, vėjas sustabdytas, kuriasi kitokia santykinė oro drėgmė.

Nepagalvokit, kad beprasmiška vien dėl sodo šitiek stengtis (sodinti tiek daug miško medžių vien, kad sustabdytume vėją). Žinoma, jei vien tam sodinate, tai neefektyvu. Bet miško gyvatvorės duos jums ne vien geras sąlygas sodui. Taip pat duos grybus, žiedadulkes, bitėms maisto, uogas, vaisius, lapus, mulčio, medienos statyboms, įrankiams, daiktams, baldams, malkoms, duos sodinukų, vaistingų augalų ir t. t. Nė vienas jūsų pasodintas medelis neaugs be naudos. Kiekvienas jis neš naudą. Tik reikės pasiimti. Su laiku gailėsitės ne to, kad tiek daug darbo įdėjot į medelius, su laiku pradėsite kankintis – kodėl tiek mažai pasodinau? Todėl negailėkite pasirūpinti sodu, apsodinkit jį medžiais. Ir sodui bus geriau, ir jums bus daugiau naudos.

Iš kur gauti mulčio?

Visi tie, kurie nusprendėte susodinti medelius įprastai pievoje ir po to juos mulčiuoti, praktikoje susidursite su mulčiavimo problema. Pirma, sodui užmulčiuoti reikia didelio kiekio mulčio. Iš kur jo gauti? Pirkti iš išorės? Kainuoja. Imti iš savo sklypo? Bet tada alini kitas savo sklypo vietas, naikini pievas. Antra, net jeigu turite mulčio savo sklype, tai jį reikės nupjauti, surinkti ir atnešti iki sodo. O tai jau yra didžiulis darbas. Galite tai padaryti vienus metus, antrus metus, bet trečiais metais jums pradės kilti mintys, kad neturėtų taip būti, neturėtų žmogus tiek vargti dėl sodo, kad galima padaryti paprasčiau.

Štai čia mes ir prieiname prie mulčiavimo alternatyvų – tankaus sodinimo, daržo ar gėlyno derinimo su jaunu sodu, techninių augalų auginimo, sodo glaudimo prie miško medžių. Panaudojus šias technikas mulčiuoti jau nebereikės arba reikės žymiai mažiau.

Sodo priglaudimas prie pamiškės

Jei turite miško, galite sodą glausti prie pietinės jo pusės. Jei neturite, tai galite pasodinti naują. Esmė – dideli miško medžiai užauga aukšti – 20–30 metrų aukščio. Vaismedžiai užauga 6–10 metrų aukščio. Tačiau vaismedžiai atsidūrę pietuose prieš aukštą medį saulės gauna pakankamai net ir besiliesdami su juo šakomis.

Tuos medžius ir krūmus, kurie ir taip auga miško pavėsyje galima sodinti lygiai su pamiškės linija. Šiaurinė miško aikštelės riba tarkime sudaryta iš liepų, klevų, uosių, ąžuolų, beržų, pušų, tai štai tarp tų medžių pasodiname šermukšnius, lazdynus, putinus, raugerškius, serbentus… Jie ir taip auga po medžiais, o “ištempus” į pamiškę gaus daugiau saulės, todėl dar geriau derės. Bet nenutempiam jų toli nuo miško. Nes tada reikės juos mulčiuoti. Sodiname juos po medžiais, kad miško medžiai mestų ant jų lapus ir taip pamulčiuotų. Vienintelis dalykas ko žiūrim, kad šie vaismedžiai gautų daugiau saulės nei įprasta.

Kitus sodo medelius galima išnešti labiau iš miško į aikštelę. Bet irgi stengtis kuo mažiau. Jei miškas jaunas, tai galima nuo jo kamienų pusantro metro vaismedžius sodinti. Jei miškas senesnis, tai per du metrus, tris metrus nuo miško medžių kamienų. Galima per penkis, aštuonis, kur maždaug baigiasi miško šakos. Miško medžiai augins šakas virš vaismedžių ir mes ant vaismedžių šaknų savo lapus, todėl jums nereikės mulčiuoti. O vaismedžiai gaus šviesos pakankamai, nes bus pasodinti pamiškės pietuose. Vaismedžiai neaugs į viršų. Jie links į pietus, kur daugiau saulės. Tas turi ir pliusų, ir minusų. Palinkusio medžio vaisius lengviau susirinkti, nes jie ranka pasiekiami nuo žemės. Tačiau toks medis bus ne toks ilgaamžis, nes negalės nulaikyti ilgų šakų.

Taigi, turime pirmą neįtikėtiną ir nusistovėjusias taisykles laužantį teiginį, kad vaismedį galima sodinti per du metrus nuo miško pakraščio. Daugeliui tai nesuprantama. Bet realybėje taip yra. Galite pasivaikščioti po pamiškes, krūmynus ir tokių atvejų rasite. Taip gamta augina. Čia tik mums, moderniems sodininkams, tas neįprasta. Kaip gi auginsi pasvirusį medį? Nors patys formuojame, lankstome, išvedame žemaūgius… Bet jei taip atsitinka natūraliai, tai jau mums nesuprantama.
Bet tiems, kuriems nesuprantama, tai ir nesiūlau taip tankiai sodinti. Prisidarysite sau bėdos ir dar mane keiksite, kad blogą patarimą daviau. Jei jūsų sąmonė nepriima tokio dalyko, tai sodinkite įprastai ir mulčiuokite. Čia informacija tik tiems, kuriems tai neatrodo kaip stebuklas. Arba tiems, kurie nori pamąstyti kiek toliau į priekį – kaip atrodys sodas po dvidešimt trisdešimt metų ir ar jį kiekvienais metais teks mulčiuoti, ar jis pradės sirgti ir nustos duoti vaisius.

Kitas variantas, sodinkite toliau nuo pamiškės ribos (nuo kamienų) – per keturis, šešis, aštuonis metrus. Tada gausite įprastesnį variantą, vaismedžiai augs tiesiai į viršų, nežymiai pakrypę, bet gaus mažiau mulčio nuo miško medžių.

Sodo auginimas krūmyne

Jeigu pasivaikščiosite po krūmynus (dažniausiai karklynus), tai pastebėsite, kad kartais iš karklo krūmo išauga obelis ar kitas vaismedis. Tiesiai iš krūmo. Ir prieaugiai vaismedžio geri, jis neskursta. Tokį derinį galime panaudoti ir savo sode. Sodiname krūmyną tankų ir jame – vaismedžius. Kol vaismedžiai nedera, tol mums į tą krūmyną nė kojos kelti nereikia. Mulčio nešti nereikia, nuo graužikų saugoti nereikia, nes tankus krūmynas. O kai vaismedis užauga virš krūmyno ir pradeda duoti vaisių, tada krūmyną šaliname. Jei krūmynas nestiprus, tada jis pats mirs po vaismedžiu, kai anas iškels šakas aukščiau ir užtamsios krūmyną, bet jeigu krūmynas stiprus, kaip karklynas, tada teks jį pjauti. Ir iš karto panaudoti kaip mulčią vaismedžiams!

Tankus sodinimas

Tankus sodinimas irgi padeda išvengti mulčiavimo ir, priedo, sutvarko vėjo judėjimą kamieno zonoje. Kas tai yra tankus sodinimas? Jei tai krūmai, tai juos galima sodinti kas penkiasdešimt centimertų paliekant tik takus vaikčiojimui. Jei medeliai, tai juos galima sodinti kas metrą ar du. Vėlgi, paliekant vietomis takus vaikščiojimui. Arba takai patys susiformuos ne visiems medeliams prigijus ar numirus besiformuojant ekosistemai.

Tankus sodinimas gali būti su techniniais augalais, t. y. su tokiais, kurie paskui išsipjaus. Arba gali būti be techninių augalų, vien iš vaiskrūmių, kurie paskui persisodins į kitą vietą ar bus “nuvilioti” į kitą vietą juos prilenkiant prie žemės ir įšaknydinant kitoje vietoje.

Kaip tai atrodytų praktikoje. Tarkime imame obelis ir sodiname jas kas du–trys metrai. Tarp jų prikišame tankiai krūmų. Kai obelys pradeda duoti vaisius – nepatikusias pašaliname, o patinkančias paliekame. Patinkančioms atsiveria daugiau erdvės. Toks variantas tinka labiau tiems, kurie neskiepyja, o sėja obelis iš sėklyčių. Sunku prognozuoti kas išaugs iš sėklytės, todėl sodini daug ir paskui, kai pradeda derėti – retini išpjaudamas ne tokias vertingas ir pasilikdamas tik tinkamiausias.

Miško sodo variantas

Miško sodo variantas, kada medeliai sodinami ardais, t. y. vienas po kitu, yra pats įdomiausias, bet čia jo neaptarinėsim, nes Lietuvoje dar nėra praktikos, dar niekas taip neaugina. Be to, čia atskira didelė tema. Galima nebent pasidomėti ką daro anglakalbiai kraštai. Reikėtų ieškoti pagal “Forest gardening”, “Food forest”, “Eatable forest” terminus.

Laikini sprendimai

Kol sodas jaunas ir nemeta šešėlio, kol šakos netrukdo prieiti prie žemės, sode galima sodinti daržus, gėlynus, vaistažoles, uogakrūmius ar techninius augalus. Medeliams gerai, nes panaikinama varpinių žolių velėna, kuri medelius žudo. Jei mulčiuojate daržą, tai tas pats mulčias veikia ir jaunus medelius. Tačiau čia iškyla ir problemų. Pirma, po trijų–penkerių metų šviesamėgius daržus ir gėlynus reikia perkraustyti į kitą vietą, nes ir šakos neleidžia patogiai prie jų prieiti, ir medeliai jau pradeda užstoti šviesą. Antra, reikia stengtis nepažeisti medelių šaknų, tad jauname sode nepatartina auginti šakniavaisių, kurių derliaus nuėmimas gali kenkti šaknims.

Mokymai

Ši pamoka yra papildoma. Ne visiems ji tiks. Kas norit, naudokite informaciją ir užduokite klausimus, mąstykite toliau, kas nenorit, tiesiog praleiskite šį tekstą ir nekreipkite į jį dėmesio.
Jeigu kas perprojektuosit savo sodą įtraukdami čia aprašytus elementus, tai mielai pakomentuosiu jūsų projektą. O tų jau anksčiau atsiųstų projektų nekomentuosiu, nes nelabai yra ką ten komentuoti. Ten labiau sklypo projektavimas (kas neįeina į šiuos mokymus) ir paprastas medelių išdėstymas sklype neatsižvelgiant į gamtinius principus. Gal jei liks laiko, tai dar kelis projektus pakomentuosiu ir iš senos serijos, kad labiau suprastumėt apie ką kalbu. Tačiau laiko liko labai mažai. Pabaigiam sėklas ir sodinukus, sodo projektavimą ir per šį mėnesį dar turime dirvos įdirbimą ir daržo planavimą. Turbūt abi paskutines temas apjungsime į vieną, nes jos panašios.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 8 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007