Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ket Kov 28, 2024 8:03 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Ant Kov 04, 2014 8:57 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Kada ir kokius medelius/krumelius tinkamiausia persodinti?

Visus medelius galima persodinti rudenį kai jie jau numetė lapus ir kol dar žemė nesušalus į ledą ir įmanoma kasti be ledo kirtiklio. Taip pat visus galima persodinti pavasarį, kai ledas iš žemės išėjęs, bet lapai dar nepasirodę.

Išimtis spygliuočiai. Jų vegetacija anksčiau pasibaigia ir spygliai mažiau vandens garina, todėl juos geriau persodinėti nuo rugpjūčio mėnesio.

Taip pat išimtis šilumamėgiams. Jie sunkiai pakelia pirmą žiemą, todėl geriau juos sodinti pavasarį, kad prigytų kaip reikiant per vasarą, pasiruoštų žiemai ir peržiemotų. Bet galima ir rudenį.

Taip pat yra medelių su lapais sodinimo būdas vasarą. Iškasi medelį, ir padedi lają ant saulės, o šaknis pridengi šlapiu skuduru. Šaknys lieka gyvos, o lapai visi sudžiūna. Toks medelis labai panašus į pavasarinį belapį medelį. Po dienos, kai lapai jau sudžiūvo galima sodinti. O lapai atauga nauji iš slaptų miegančių pumpurų.

Persodinimo esmė – kad medelis neturėtų lapų ir neišgarintų tiek, kiek šaknys nesugebės užpumpuoti vandens. Čia du svarbūs aspektas. Pirma, šaknų reikia paimti kuo daugiau arba nupjauti medelio šakų kažkiek, kad lapų ir šaknų santykis būtų kuo lygesnis. Antra, rudenį, kai medelis dar su lapais, bet orai drėgni, lapai jau nelabai žali, saulė nekaitina ir matosi, kad medelis jau nelabai garina vandenį, tada irgi galima persodinti. Prigis, nes neišgarins daug drėgmės.

Ar svarbu islaikyti toki patį sodinomo aukštį?

Taip, geriausia į tą patį aukštį sodinti kaip buvo. Tas aukštis lengvai matosi. Ten kur prasideda šaknelės, ten jau turi būti žemė.

Kiek šaknu prarasti augalas persodinant gali? As pernai serbentų krumus kasiausi tai stengiausi kuo daugiau palkti.

Procentais nepasakysi, nes kiekvienas medelis kitoks, situacija kitokia, sodinimo laikas kitoks. Esmė – kuo daugiau šaknų išsaugoti ir, kad būtų kuo mažiau lapų.

Pasodinus butina gausiai paliet? Ar lieti koki mėnesi kas savaite?

Geriausia sodinti po lietingų dienų, kada žemė įmirkusi ir nereikia laistyti visiškai. Jei sausa žemė, ypač smėliuose, tada galima palieti. Bet būtų gerai, kad tas liejimas būtų pirmas ir paskutinis. Vanduo pilamas į duobės dugną ir leidžiama susigerti. Taip pat pilama ir į duobę kai įdedam šaknis ir užkasinėjam. Tada žemės aplimpa šakneles ir nelieka oro tarpelių, kuriuose šaknys galėtų išdžiūti. Esmė, kad vanduo būtų po žeme, t.y., kad medelis savo šaknis augintų į apačią ir ieškotų vandens.
Jei liesim mėnesį kas savaitę, tai vanduo bus žemės paviršiuje. Palaistykite ir pakaskite. Pamatysite, kad palaistėt žemės paviršių keletą centimetrų ir giliau vanduo neįsigėrė. Liko paviršiuje. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jei taip laistysite, tai medelis formuos paviršines šaknis ten, kur lengviausiai pasiekia vandenį. O kadangi paviršius gali greitai išdžiūti saulei pašvietus, tai yra didelis pavojus staiga netekti medelio.

Todėl laistyti reikėtų vieną kartą ir pilant vandenį gilyn, kad medelis savo šaknis vystytų gilyn.
Lieti pakartotinai galima išimtiniu atveju, jei pasodinote visiškame smėlyje ir užėjo pavasarinė sausra, kad net lapai leipsta. Tada reikia lieti. Bet lieti reikia daug. Kad vanduo netik paviršių sušlapintų, bet nueitų giliai. Lieti ant didelio ploto, ne tik prie kamieno. Bet čia, kaip sakiau, išimtis.

Tv visur rodo kad i duobes apačią deda nukasta velena, taip gamtoje nebuna. Ar nekenkia?

Manau nepakenkia. Medeliai kaip ir žmonės – ištvermingi organizmai. Galima ir nuodingos chemijos šiek tiek papilti ir vis tiek išgyvena. Aš už tai, kad daryti kuo natūraliau. Bet jei smėlis, medeliai brangūs ir sodinam ne sau, o pagal užsakymą – tada dedam velėną į dugną, kad lengviau prigytų. O savo sklype, nors ir labai smėlingame nesame taip darę. Prigyja abiem atvejais.

Šaknys bijo šalto vandens?

Ne. Po žeme tekantis vanduo yra keturių aštuonių laipsnių Celsijaus. Kaip šulinyje ar šaltinyje. Požeminis vanduo šaltas ir medžiai visą savo gyvenimą laiko savo šaknis pamerkę į tokį vandenį.
Jei kalbėti apie šilumamėgius pomidorus, tada taip. Jie mėgsta, kad dirvožemis būtų šiltas ir jei pilam ant viršaus šalto vandens, tai dirvožemį atšaldom ir pomidoras prasčiau auga.

Tamsa ir siluma skatina šaknų sugimą?

Taip. Atėjus pavasariui ir žemei atšilus šaknys auga. O jei gaus šaknis šviesos, tai nudžius arba, kai kuriais atvejais, taps šaka ir išleis lapus. Tamsoje ir šilumoje (plius būtinai drėgmėje) sodininkai šaknydina nupjautas šakeles. Jos tokiose sąlygose išleidžia šakneles. Kurdiumovas aprašo tokį būdą. Jaunas šakeles suvynioja į skudurą drėgną, į celofaną ir deda ant spintos kur tamsu ir šilta. Ir šakelės išleidžia šakneles. Bet ne visi krūmeliai linkę taip daryti ir ne visada taip gaunasi, todėl siūlyčiau nevargti ir rinktis paprastesnius, labiau garantuotus būdus, pavyzdžiui, persodinimą su šaknimis.

O pomidoru kuriuos vaisius nuo krumu imti sėkloms? Pirma. Antra. Ar nesvarbu?

Dar Mičiūrinas sakė, kad sėklai reikia imti pačius pirmuosius vaisius ir nuo pietinių, gražiausiai augančių šakų. Augimo sąlygos užsikoduoja genetikoje. Tokiu būdu galima tempti į kurią nors pusę. Jei nori vystyti pietinę genetiką, tada imi kuo ankstyvesnius ir nuo saulės pusės, jei nori ištvermingesnių, vėlyvesnių, tada imi vaisius nuo šiaurinių šakų ir vėlyvesnius.

Kaip izoliuoti augalus nuo hibtidinimosi? Kokiu atstumu?

Kryžminasi kai nuo vieno žiedo žiedadulkė patenka ant kito. Mums reikia sustabdyti žiedadulkes nuo atskridimo. Kaip? Vienas būdas – auginti šiltnamyje. Iš išorės ten nepatenka kitos žiedadulkės. Kitas būdas, izoliuoti žiedą ar visą augalą su kvėpuojančiu popieriumi ar agroplėvele. Trečias būdas, izoliuoti augalus per tokį atstumą, per kurį vabzdžiai perneša žiedadulkes. Bitės skrenda toli ir tuos augalus, kuriuos bitės lanko reikėtų sodinti net iki 1000 metrų vienas nuo kito, o tuos augalus, kuriuos lanko smulkūs vabzdžiai, taip toli nekeliaujantys – tik keliasdešimt metrų. Pateikiu duomenis iš http://203.64.245.61/web_docs/manuals/s ... g-seed.pdf knygelės.

Tūkstantis metrų, tai čia su stipria atsarga, kad tikrai gauti gryną veislę. Mes, sau auginantys, galime mažinti šiuos atstumus dvigubai ar trigubai.

Burnočiui siūloma 1000 m. Pupelėms ir sojai nereikia. Burokėliai, mangoldai, špinatai 500-1000 m. Brokoliai, briuseliai, kaliaropės, garstyčios, ropės, gūžiniai kopūstai, Pekino kopūstai – 1000 metrų. Morkos – 800 m. Moliūginiai (agurkai, cukinijos, patisonai, moliūgai) – 1000 m. Baklažanai – 20 metrų. Salotos – 2-3 metrai, jei tarp jų dar koks aukštas augalas. Okra – 500 m. Svogūnai – 1000 m. Paprikos – 20 m, jei tarp jų dar aukštas augalas įterptas. Ridikai, ridikėliai – 1000 m. Pomidorų naujos veislės – 3 metrai, senos ir vyšninės veislės – 30 metrų.

Kaip isrinti sėklas is pomidoru,agurkų, dumplainių.

Išpomidorų ir dumplainių, tai tiesiog valgai ir išrenki. O agurkus auginam sėklai kol jie perauga ir būna nevalgomi. Tada išimi rankomis kai suminkštėja agurkas. Ant agurko sėklos dar tokia drėgna pūslelė būna, tai galima perspausti ją ir išimti sėklą, kad sėkla būtų švari ir nesupūtų džiūnant.

Ar reikia pudyti pomidora/agurka/ar k.t. prieš išimant sėklas?

Ne. Prinokimas pasiekiamas jau prieš puvimą.

1. Jeigu aš neturiu jokių sėklų iš pernykščio savo pirmo gyvenime daržo-kur gauti neremiant sėklų parduotuvių verslo, juolab pernai iš ten perkant ne viskas sudygo.

Rašykit į forumą, gal kas duos. Aš savo jau išdalinau. Buvo mainai rudenį:
viewtopic.php?f=42&t=187

Taip pat bus mainai vasario 15 d. Vilniuje:
viewtopic.php?f=42&t=309

Ieškokite turgavietėse kur paprasti žmonės prekiauja. Ieškokite pas draugus ir pažįstamus. Įdėkite skalbimą, kad ieškote tokių sėklų.

2. Ar daigint ką nors ant palangės, paskui perkelt į lysvę, kaip daro dauguma mano pažįstamų daržininkų?

Jei negalite išsiversti be daigų, tai auginkite daigus. Turime kryptį išsiversti kuo gamtiškiau, reiškia siekiame susikurti tokį gyvenimo būdą, kuris nereikalautų daigų. Bet jei dar nepasiekėm to, tai auginam daigus ir džiaugiamės.

Jūs rašėte "Taigi, tiesiog prisiminkite kaip atrodė pakelyje, pamąstykite ir be jokių patarimų iš šalies rasite kurioje vietoje užauga sėklos ir kaip jos turi atrodyti.". Bet gal būtų galima plačiau panagrinėti tą tinkamų sėklų gavimo klausimą, ypatingai tokių augalų kaip morkos, kopūstai ar burokėliai, kurių sėklos gaunamos tik antrais metais. Gal galėtumėte smulkiau papasakoti, kokiais metų mėnesiais tokias daržoves vėl sodinti į žemę ir kada maždaug jau pradėti tikėtis sėklų subrandinimo, kad nereiktų kasdien tikrinti. Kitas dalykas, suprantu kaip išsaugoti morką ar burokėlį per žiemą ir vėl atsodinti, bet kaip su kopūstais? Patarkite, kaip juos laikyti ir išlaikyti iki pavasario, kad būtų tinkami atsodinimui? Man asmeniškai kopūstus ilgiausiai yra pavykę išlaikyti iki vasario mėnesio, o paskui jie suglemba ar supūna ir pan.

Morkas ir burokėlius sodinti pavasarį, kai žemė atšyla. Nesodinti prieš dideles šalnas, kad nesušaltų šakniavaisius. Pridengti mulčiumi nuo šalnų. O sėklos bus pačiame vasaros gale ar rudenį. Kai jau pradeda ruduoti, tada aš einu kartą į savaitę kai sausa ir prisirenku. O likusias palieku nokti ir dar prinoksta.

Su kopūstais sunkiau. Yra du variantai. Pirmas, iškasti juos su šaknimis ir pakabinti sausai žemyn galva, vėsiai. Mano pažįstama išlaikė iki pavasario. Su visa šaknimi ir pasodino. Jei kopūstas supūna, tai nesvarbu, svarbu, kad lieka kotas iš kurio išsikala naujas daigelis. Kitas variantas, pjauti kopūsto galvą rudenį kuo aukščiau rudenį ir palikti kotą žiemoti. Pridengti stipriai mulčiu. Kartais peržiemoja.

ar galima jau vasario gale pjauti medelio šakeles, susmulkinti ir bandyti įšaknydinti ? Jei įsišaknydins, kada bus galima persodinti i medeliui skirta vieta, ar reik sodinti į lysvę lauke ir dar po metu sodinti į jam skirta vieta?

Taip, galima pjauti dabar ir pamerkti į vandenį ir laikyti iki pavasario. Kai išleis šaknis – pasodinti į lauką. Jei daug sodinukų, tai geriau į medelyną, į lysvę, kad lengviau prižiūrėti, o jei nedaug, tai galima ir iš karto į vietą. Taip pat perspėju, kad tik nedaugelis medelių sėkmingai taip šaknysis. Serbentai šaknysis, obelis, aktinidijos, vynuogės, rožės, bet ne visi medeliai ir krūmeliai. Vieni labiau į tai linkę, kiti – mažiau.

Daug medelių šaknysis dauginant žaliaisiais auginiais, t.y. imant vasarą jauną, dar nesumedėjusį ūglį ir jį šaknydinant.

Jei šaknydijama vandenyje, stiklainyje, tai reikia daryti, kad kuo daugiau oro būtų ištirpusio vandenyje. To galima pasiekti pilant kuo mažiau vandens ir vandens paviršius turi būti kuo platesnis, kad kuo didesnė vandens dalis liestųsi su oru. Oras skatins dygimą. Taip pat skatins dygimą angliavandeniai. Galima įdėti šiek tiek medaus į vandenį. Dar skatina heteroauksinai. Jų yra karklų šakelėse ir pumpuruose. Tai jeigu su šaknydinamom šakelėm pamerksite kartu karklų, tai lengviau šaknydinsis visos šakelės.

Taip pat galima vietomis paskusti šaknydinamos šakelės odelę. Labai nedaug, vietomis. Kad šaknims būtų lengviau atsirasti.

Šaknydinimui paprastai imama neilgos šakelės – dviejų, trijų pumpurų. Svarbu ne kiek lapų pirmais metais, o svarbu, kad įsišaknytų. Todėl pumpurų imama kuo mažiau.

Kaip suprasti tavaji sakini:
"Reikia priziureti tik tų kultūrų kryžminimąsi, kurioms susikryžminus jau negalime jų vartoti"
Kas cia per kulturos ir kodel negalima ju susikryzminusiu vartoti?


Agurkams, moliūginiams ir roputėms leidžiame lengvai kryžmintis, nes susikryžminusios jos vis tiek geros, valgomos, skanios, normalaus dydžio. O štai morkos iš savų sėklų gavosi panašios į laukines – įvairių spalvų, išsišakojusios, nepatogu nuskusti, kietos, kai kurios net neskanios. Buvo visokių, bet iš esmės tokių nebenoriu auginti. Nors jos ir gamtiškos, bet aš dar prie tokio lygio gamtiškumo nepribrendęs, todėl norėčiau, kad morkos būtų ilgos, storos, traškios, neišsišakojusios ir skanios. Štai todėl stengiuosi neleisti kryžmintis, kad per daug nenuvažiuotų į gamtą, nes kol kas aš nespėju paskui jas.

2. Pradžioje pamokos rašei apie žiedo izoliavimą. Daugmaž įsivaizduoju, kaip šiltnamyje įkalinti aguročius, tačiau kokį vieną obels žiedą izoliuoti bandyčiau nebent apsukdama maximos maišeliu, kas labai lenkiasi su logika ir tokiu atveju jau geriau valgyčiau spontaniją... Tad kaipgi vistik vyksta tas žiedo izoliavimas?

Taip, vieną žiedą galima apsukti. Tik ne polietileno maišeliu, bet popieriumi ar agroplėvele. Medžiaga turi kvėpuoti. Polietilene žiedas gali išvirti nuo karščio.

Izoliavimo pavyzdžiai:
http://www.ars.usda.gov/SP2UserFiles/Pl ... l/pic4.jpg
http://www.earthineer.com/upload/_6050179.JPG
http://4.bp.blogspot.com/-GQLjjsM7Hjk/U ... saving.png
http://203.64.245.61/web_docs/manuals/s ... g-seed.pdf

Tačiau čia izoliuojama tik nuo svetimų žiedadulkių. Todėl tie, kurių veislė nepasikeis su savimi apsidulkinus, tuos lengvai galime taip apsaugoti. Pavyzdžiui, pomidorą ar agurką. Tačiau su obelimis kitaip. Ji gali apsidulkinti ir nuo savo paties žiedo ir nežinia kas gausis. Kitaip tariant, net ir izoliavus žiedą maišeliu, vis tiek nežinia ką gausime. O norint kryptingai sukryžminti dvi obelis, reikia dar labiau pasistengti. Kol žiedas nežydi, jį reikia praskleisti ir pašalinti kuokelius. Kuokeliai gamina žiedadulkes. To mums nereikia. Ir žiedą izoliuoji. Kai pradeda žydėti, tada paimi žiedadulkių nuo tau reikiamo medžio ir atneši su kokiu teptuku ir uždedi ant izoliuoto žiedo piestelės. Ir vėl izoliuoji. Štai tada rezultatas jau gausis daugmaž prognozuojamas. Jei kryžminsi didelį geltoną obuolį su raudonu mažu, tai gali gautis didelis raudonas.

3. Minėjai, kad kopūstus, morkas ir burokėlius stengiatės izoliuoti, kad nesugamtėtų. Kitoje vietoje rašei, kad neizoliuojant jie nors ir užauga mažesni ir kreivesni, yra vertingesni maisto atžvilgiu. Dėl kokių priežasčių tada saugote?

Nerašiau, kad maisto atžvilgiu vertingesni, rašiau, kad vertingesni bioaktyviosiomis medžiagomis. Bioaktyvios medžiagos tai fermentai, vitaminai, hormonai. Bet tai ne maisto medžiagos. Vieno vitamino neprivalgysi. Maisto medžiagos tai angliavandeniai, riebalai ir baltymai. O vitaminai tik toks priedas prie maisto medžiagų. Taigi, nenoriu, kad morkos taptų intensyvaus skonio ir kvapo, bet kietomis ir neturinčiomis krakmolo, tokiomis, kuriomis nepasisotinčiau. Nors jose ir daug vitaminų, bet man dar reikia ir krakmolo, ne tik vitaminų.

jeigu palikti prie obels nukritusius obuolius, ar paprastai gamtoje iš jų auga nauji medeliai, ar tai daugiau trąša jau esančiam? Bei, ar galima užkasti visą obuolį į žemę ir tikėtis, kad iš jo užaugs naujas medelis?

Jei obuoliai krenta po obelimi, tai sėklos nesudygsta. Sena obelis neleidžia naujoms augti po savimi. Bet jei nunešime toliau obuolį nuo obels ir įkišime į žemę, tada sėklytės sudigs ir obelis užaugs. Bet geriau be obuolio, o išėmus sėklytes jas pasėti. Nes obuolio minkštimas turi dygimą stabdančių savybių. Aš galvoju taip gamtos sukurta, kad pasidaugintų tik tos obelys, kurios skanios. Jei žmogus ar šernas suvalgo obuolį, reiškia jis skanus ir sėklytės sudygsta. Jei žmogus ar šernas paragavo obuolio, bet jam nepatiko, tai obuolys lieka gulėti ant žemės su sėklytėmis ir sėklytės nesudygsta, toks neskanus medelis neišplinta. O gal neteisingai suprantu.

Jūs rašėte, kad morkas, burokėlius ir kopūstus dar stengiatės
išsaugoti ir nekryžminti sėklų. Kodėl? Jos tampa neskanios,
nevartotinos ar jums tiesiog patinka morkos, burokėliai ir kopūstai:)?


Taip, jos tampa neskanios, sunkiai apdorojamos. Ne visos, bet dalis tokių tampa, o norisi šį dalyką labiau kontroliuoti.

O kaip ir kada reikia izoliuoti žiedus, norint apsaugoti nuo
susikryžminimo su kitais augalais? Turiu galvoje ne konkretų
kalendorinį laiką, bet žiedo susiformavimo, o gal dar kitaip.


Svarbu sustabdyti žiedadulkes iš kitų žiedų, kad jos neatneštų naujos genetikos. Tai jeigu stabdome žiedadulkių sklidimo atstumu, tada nieko apiežiedą žinoti nereikia. Tiesiog reikia padaryti, kad neaugtų aplinkui nepageidautini augalai su kuriais gali mūsiškis susikryžminti. Jeigu dedame maišelį ant žiedo ar augalo, tokiu atveju, dedame kol žiedas dar neprasiskleidė ir nuimam kai jau žiedlapiai krenta ir apsidulkinimas įvykęs. Jei darom kryptingą kryžminimą, tada irgi izoliuojam prieš žiedo išsiskleidimą, dar kartą ar kelis įsikišame su savo teptuku žiedadulkėtu ir nuimam apsaugą vėlgi kai žiedlapiai nubyra ir vaisius pradėjęs formuotis.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 15 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007