Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ket Kov 28, 2024 12:47 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Tre Kov 05, 2014 4:34 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Šiemet neturiu sąlygų užsiauginti daigų, o darže planuoju auginti tik tai, kas iš daigų, nes neturiu sukastos žemės. Ar didelė blogybė pirkti iš turgaus (bobučių) daigus. Viena jų gyvena netoli būsimos mūsų sodybos, artimos auginimo sąlygos...

Daigas išaugintas jūsų ar turgaus bobutės nelabai skirsis, todėl galit ramiai imti iš jų. Bet tik šiais metais. Pirkti visados, tai čia jau nejudėjimas link gamtos. Reikia augintis savo daigus, nes tada būsi nepriklausomas, laisvas, savarankiškas... Visa kas griauna savarankiškumą yra sistema, o sistema yra gamtos priešas. Reikia stengtis pėdinti tolyn nuo sistemos ir artyn gamtos.

1. Nors Jūs rašėte, kad nesiūlote laikyti sėklas šaltai. Aš kažkur gidėjau,kad jei sėklos laikomos šaldytuve, o gal net šaldiklyje, kad įgyja atsparumo....

Gal ir taip. Nedariau eksperimentų ir nemačiau, kad kas kitas darytų tokius eksperimentus, todėl pasakyti, kad šaldytos daržovių sėklos geresnės negaliu. Taip pat negaliu pasakyti, kad jų daigumas suprastėja. Čia jums spręsti kaip daryti.

Kitas dalykas, neapsigaukite kai kalbama apie medelių sėklas. Daugumą medelių sėklų reikia stratifikuoti, t.y. šaldyti šaldymo kameroje arba lauke žiemą prie minus 10-20 laipsnių pagal Celsijų. Nes natūraliai sėklos gamtoje išbūna žiemą tokiose temperatūrose ir tas šaltis padeda sėklai sudygti. Nešaldytos net nesudygsta. Visai kas kita yra su daržovėmis, kurios yra pietietės ir jų sėklos niekada nemato žiemos. Galbūt šiaurines daržovių sėklas galima šaldyti, o pietinių ne. O galbūt visas galima šaldyti. Nežinau. Nors girdėjau, kad arbūzų ir moliūginių nereikėtų šaldyti. Bet konkrečiai pas mus darže cukinija pasisėjo ir peržiemojo praeitą šaltą žiemą, pavasarį sudygo.

Aš galvoju, kad šaltis nekenkia gerai išdžiovintoms sėkloms, bet kai atėjo 20 laipsnių šalčiai, tai savo sėklas partempėm kur šilčiau, nerizikavom. Kam šaldyt, jei ir kambario temperatūroje išsilaiko? Užsigrūdins? Nepastebėjau, kad taip būtų.

2.Kaip vertinate partizaninį daržininkavimą? Panašią idėją girdėjau, berods, iš S. Jasonio, kad beria sėklas prie miško ir šiaip kur, o vėliau tiesiog važiuoja žiūrėti, kaip jos dygsta ir susirenka derlių

Visada sakau – pirma susitvarkykite savo gyvenimus, o tik po to kiškitės į svetimus. Taigi ir šiuo atveju rekomenduočiau pirmiau užsiauginti sau visą reikiamą maistą, tapti nepriklausomu ir tik tada eiti į kitų žemes ir sodinti kitiems, padėti kitiems. Nes tas, kuris sodina kitiems, o paskui pats eina į parduotuvę ir perka maistą, kurį pats galėjo užsiauginti man panašus truputį į keistuolį.

Žinoma, mūsų miškai ir pievos yra nustekenti. Bioįvairovė maža, nes miškininkai sodina medžių monokultūras, tik lentoms tinkančius medžius. Laukuose bioįvairovė maža, nes Europos sąjunga verčia šienauti pievas ir išgyvena tik šienavimui atsparios žolės. Lietuvos gamta sugriauta. Dabar dar šernus nori išmedžioti visus. Taigi, atstatinėti reikia. Bet pirmiau išsigelbėkime nors vieną žmogų, t.y. save. Paskui savo šeimą, savo gimines ir artimuosius, o štai tada jau galima bus užsiimti ir Lietuvos miškais ir miestais.

Taip sakau dar ir dėl to, kad turiu praktikos miesto apželdinime, miško apželdinime ir privačiuose sklypuose. Mieste iš mano pasodintų medžių lieka mažiau nei dešimt procentų. Net sutarus su valdžia ir pasodinus, ji po keleto metų persigalvoja ir toje vietoje iškerta visus medžius. Miške tas pats. Pasodini ir miškininkai nusprendžia iškirsti. O privačiuose sklypuose medeliai saugiausi, yra prasmės sodinti. Todėl geriau nusipirkti hektarą žemės ir jį apsodinti įvairiais naudingais medžiais. Taip jiems nebus pavojaus. Sklypas nedaug kainuoja – 3 000-6 000. Ir visam gyvenimui gali užtekti, kad jį apsodintum. Nes plotas nėra mažas. Ir ten medeliai bus saugūs. Ir galėsit visiems leisti naudotis tuo sklypu. Va čia bus reali partizaninė sodininkystė, nes sodinant mieste ar svetimoje žemėje devyniasdešimt procentų prarasit jau pirmaisiais metais, o likusius irgi neužilgo.
Priedo jūsų nusipirktas partizaninis sklypas turėtų būti netoliese, kad galėtumėt nueiti pėsčiomis. Nes pasodinti ir važiuoti su automobiliu žiūrėti kaip auga yra nusikaltimas gamtai, nes deginamas iškastinis kuras.

3. gal kas galėtų patarti: turiu šlaitą į šiaurės pusę. kadangi ten fasadinė dalis, nesinori jos niekaip neprižiūrėti. Saulės spinduliai minimalūs... nors auga avietės...karklas ir pan. Norėčiau, kad atrodytų šiektiek tvarkingiau. Buvau sumąsčius, kad gal gervuogės tiktų, nes jos daugiau žeme "keliauja". Artimieji gąsdina, kad paskui taip pradės plisti,kad nesustabdysiu...

Dažnai žmonės gąsdina tokiais dalykais, kad įsiveisi ir paskui plis, negalėsi išnaikinti. Siūlyčiau netikėti tokiais dalykais. Žmogus yra naikinimo specialistas ir nėra neišnaikinamų dalykų. Bet ką galima išnaikinti ir sukontroliuoti. Ypač su šiuolaikine technika. Todėl drąsiai galite veisti gervuoges ar ką tik norit. Daugeliui kontroliuoti užteks tiesiog pastovaus šienavimo.

Nematau jūsų šlaito nuolydžio ir ploto, tai sunku ką patarti, bet šlaitą galima sutvarkyti. Idėjų pasisemkite pirmiau iš gamtos. Susiraskite panašių šiaurinių šlaitų ir išsirinkite kas jums gražu. Tą nusikopijuokite. Tai gali būti dideli pavieniai medžiai, retas miškas, parko medžiai, dekoratyviniai medžiai, gali būti alpinariumai, gėlynai, akmenų sodai ir mediniai laipteliai, gali būti ir sodo kultūros, gali būti žibučių šlaitas ar panašių kiliminių žydinčių gėlių šlaitas ar valgomų augalų kilimai.

Taip pat turiu vargo su invaziniu "lietuvišku bambuku", kitaip vadinamu... Japoninis pelėvirkštis. Daug metų jiems buvo leidžiama augti, kaip nori...dabar vienus metus bandėm tiesiog pjauti... praeitais metais, jau ravėjau...visi siūlė roundapu (kas man visai nepriimtina, tuo labiau, kad šaltiniuota vieta...), Dar vienas variantas buvo - uždengti juoda plėvele visą sezoną ir ... bet šis man taip pat nelabai tenkina... Gal pas pasiūlys kaip kitaip. ar kuo užsodinti? Vieta: šlaitas į pietų pusę

Šienaut šienaut šienaut. Jei norit greičiau – suart, sukast, užsėt dar kuo nors. Jokiu būdu chemijos nenaudoti.

Absoliučiai neturiu supratimo, bet noriu šiemet eksperimentuoti:
Į kokią dirvą - kaip taisyklingai sėti grikius, linus, lęšius? Ar tiesiog neartoje pievoje jie sudygs? Mulčiuoti vargu ar pavyksta?
Ar pirktos sėklos ne iš specializuotos parduotuvės, o tiesiog skirtus valgymui - ar jos daigios?
Gal turite info kokiu laikotarpiu jie sėjami?


Linus ir lęšius galima pirkti iš parduotuvės skirtus valgymui ir jie sudigs. Grikiai parduotuviniai netinka, nes jie yra išlukštenti, t.y. nuimtas lukštas. Reikia gauti sėklų juodų, su lukštais. Aš turiu, tik nežinau kaip perduoti, į paštą tikrai neisiu. :)

Geriausia būtų gauti iš ūkininkų, kurie Lietuvoje augina. Tada žinotumėte veislę ir kokiais atstumais sodinti, nes veislių būna aukštesnių ir žemesnių, ir nuo to skiriasi atstumai.

Lęšių siūlyčiau neauginti, nes jie mažiukai labai ir nederlingi. Geriau vietoje jų auginti neįnoringus ir derlingus žirnius. Skonis panašus, o žymiai lengviau auginti.

Apie lęšių auginimą čia: http://www.up.lt/straipsniai/skaitykite ... le_id=3609
Apie grikių auginimą čia: http://www.agroakademija.lt/augalininky ... s/?SId=350
Apie linų auginimą čia: http://www.manoukis.lt/mano-ukis-zurnal ... -galimybes

Iš šių nuorodų sužinosite kada sėti, kiek, kokias veisles, kokiais atstumais, į kokią dirvą ir panašius dalykus. O visa apie trąšas, arimą, pesticidus ir visokią kitą chemiją metame lauk. Visos grūdinės kultūros gamtinėje žemdirbystėje nelabai mėgiamos, nes grūdinės pritaikytos arimui, o arimo mes nenaudojame, tad nelabai su javais sutariam. Yra technologijos kaip auginti grūdines kultūras ir pagal gamtinę žemdirbystę, tik bėda, kad Lietuvoje to dar niekas nedaro ir nėra iš ko pasimokyti. Tą darė japonas Masanobu Fukuoka. Yra jo knygų, galima bandyti pasimokyti iš jo. Jis sėdavo į dobilus, paskui dobilus nupjaudavo ir išlįsdavo javai, prieš nupjaunant javus į juos vėl sėdavo dobilus ir kai šie sudygdavo nuimdavo javus. Bet šis metodas reikalauja išmanymo. Pradžiai siūlyčiau sėti kitokiais būdais. Pirmas būdas būtų panašus į tradicinį, tik vietoje arimo – nupūdote velėną. Ir sėjate eilutėmis reikiamais atstumais kaip tradicinėje žemdirbystėje. Šiek tiek mulčio užmetate. Kitas būdas, sėjate grūdines kultūras kaip daržoves, t.y. į lysves, eilutėmis ir į tarpueilius dedate mulčią. Lysvės siauros, kad galėtumėte prieiti ir paravėti.

Bandau šaknydinti šakeles. Tos šakelės nuo senos alyvinės obels. Beveik visos šakelės šiek tiek apkerpijusios. Ar tai įtakos būsimo medelio sveikatą, ar neverta ir prasidėt?

Kerpės lėtai auga ir atsiranda tik ten, kur paviršius nejuda, t.y. ant akmenų, dirvožemio, nustojusio augti medžio. Ant pirmų metų šakelės kerpių nebūna, nes šakelė augo visą vasarą, t.y. judėjo, o ant augančio paviršiaus ji negalėjo atsirasti. Todėl manau, kad paėmėte ne pirmų metų šakeles.

Dauginimui naudojami tik pirmų metų auginiai, metūgliai, gyvašakės. Jie turi daugiau gyvybingumo. Gali įsišaknyti ir senesnės šakelės, bet joms sunkiau, nes oda jau sukietėjus ir gyvybingumo mažiau. Todėl daiginimui imame tik pirmų metų šakeles. Kaip jas atskirti nuo ne pirmos jaunystės šakelių? Imate šakos galiuką ir sekate kamieno link. Pastebėsite tarsi sujungimą žievėje. Štai tiek paaugo jūsų medelis per vienerius metus. Štai tuos galiukus ir imame daiginimui.

Kitas dalykas. Gamta prisitaiko prie aplinkos sąlygų. Tiek per sėklas, tiek augalui augant. Ir įrašo aplinkos sąlygas į savo genetiką. Tai reiškia, kad turime imti geras sėklas ir gerus ūglius norėdami gauti gerą rezultatą, gerą genetiką.

Jei imsime jūsų alyvinę obelį, tai jos geriausios stipriausios šakelės su didžiausiais prieaugiais bus medžio viršūnėje arba pietuose. Štai iš ten bus geriausi ūgliukai.

Plačiau apie augalų genetikos kitimą nuo vietos sąlygų ir, kad medelius pirmais metais galima „auklėti“, t.y. jų genetiką pakreipti į vieną ar kitą pusę, apie tai, kad to pačio medžio genetika viršūnėje ir pietinėje pusėje skiriasi nuo šiaurinės pusės skaitome pas Mičiuriną: viewtopic.php?f=14&t=9

Klausimas dėl žemės daržovių sodinukams. Kokią ją naudot? Pirkt ar gal įmanoma pačiam pasigamint?

Jau rašyta pirmose temose. Pirkti – jokiu būdu. Pasidaryti reikia purią žemę, kad prieitų kuo daugiau oro. Galima imti paviršinį žemės sluoksnį iš miško. Jis labai purus. Primaišyti lapų liekanų ir spyglių. Miške daug mikroorganizmų. Mikroorganizmai ir oras skatina dygimą.

kada geriausia sėti vaismedžius?

Geriausia sėti prieš pat užšalimą, prieš pat žiemą.

Kai kurie vaismedžiai pasėti rudenį gali sudygti ir nespėjusius sumedėti juos šaltis sušaldys. Kai kurie vaismedžiai reikalauja stratifikacijos, t.y. šaldymo. Skirtingiems vaismedžiams stratifikacijos laikas skirtingas. Kai kurių vaismedžių sėklų daigumas greitai mažėja, todėl negalima jų ilgai sandėliuoti. Todėl geriausia sėti prieš žiemą ir kartu išpildom visas aukščiau suminėtas sąlygas.

O jeigu norite kiekvieną vaismedį ar vaiskrūmį atskirai popinti, suteikti jam kuo geriausias sąlygas, tada siūlau http://www.pfaf.org duomenų bazę. Ten įvedate lotynišką augalo pavadinimą ir gale aprašymo yra skyrelis „Propagation“. Štai ten iš įvairių šaltinių surinkta ir parašyta kada sėti, kiek laiko šaldyti, kada sudygsta ir panašūs faktai apie konkrečią rūšį.

1. Įsikvėpiau pabandyti užsiauginti savų sėklų ir iš dvimečių augalų. Kadangi niekada nesu matęs šių augalų žydint, iškilo toks klausimas: kiek maždaug sėklų gali subrandinti vienas augalas, kad žinočiau, kiek jų reikės "pasodinti":
• Burokėlio,
• Morkos,
• Pastarnoko,
• Kopūsto.


Sėklojai užauga skirtingo dydžio ir sėklų jose būna skirtingas kiekis. Pastarnoko, kopūsto ir burokėlio turėtų bet kokiu atveju užtekti vieno. Tačiau sodiname du-tris, nes vieną gali suvalgyti gyvūnai ar numinti svečiai. O morkų kiek daugiau reikėtų pasodinti – penkias, devynias.

2. Ar teisingai supratau, kad jei rudenį nuimant kopūstų derlių galvas atsargiai neraunant nupjauti, o kotus su šaknimis tiesiog palikti kur buvo, yra šansų, kad pavasarį kai kurie sužaliuos?

Taip.

- praėjusiais metais pomidore užtikau praaugusių sėklų (aš ji palaikiau iki apvytimo ant palangės ir tada sėklas išiminėjau). Pirma kartą mačiau. Kodėl taip nutinka? Kokias augalo savybes demonstruoja toks augimas? Ar iš tokio pomidoro galima imti nepradygusias sėklas? Beje, su pomidorais nužiūrėjau tokią priemonę - sėklas reikia paskleisti ant virtuvinio popierinio rankšluoščio, ir palikti pridžiūti - po to tiesiog atsiplėšti reikiamą kiekį (ypatingai patogu sėklų mainuose:)).
- ilgiau laikomuose moliūguose sėklos taip pat dygsta - su tuo susidūriau irgi tik praėjusiais metais. Ar yra terminas, kada reikia nusėklinti moliūgus, ar tai priklauso nuo laikymo sąlygų, moliūgo veislės ar pan.?


Taip, sėklos kartais sudygsta pomidoro, dumplainio, moliūginių ar obuolio viduje. Kodėl? Todėl, kad pernoko vaisius ir dingo iš jo medžiagos stabdančios dygimą (inhibitoriai). Paprastai gamtoje vaisius nukrenta ir guli ant žemės. Jei niekas nesuėda, tai jis pradeda pūti. Ir iš to puvėsio išdygsta sėklos. „Puvėsis“ - trąša sėkloms. Taigi, natūralu sudygti prinokusiame ir jau bepradedančiame pūti vaisiuje, tik kartais tokios sąlygos pavienėms sėkloms susikuria kiek anksčiau, nei prasideda rimtas puvimas.
Moliūgus nusėklinti reikia kai jie prinoksta. Skirtingoms veislėms ir skirtingo prinokimo vaisiams – skirtingai.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 9 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007