Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ket Kov 28, 2024 1:24 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Sek Kov 01, 2015 9:12 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
2. Kaip kuo ilgiau išlaikyti derlių šaltuoju periodu neturint rūsio ir
jį turint? kokie reikalaivimai turėtų būti rūsiui? šiuo metu sklype
turim didelę duobę, kur tikriausiai anksčiau buvęs rūsys arba kapčius,
tai galvojom ten daryti ateityje rūsį, todėl aktualu kokį, į ką
atkreipti dėmesį.


Šaltuoju metų laiku kai kurios daržovės laikomos tiesiog namų temperatūroje: svogūnai, česnakai, javai, kukurūzai, pupiniai, sėklos, riešutai, moliūginiai, dumplainiai, džiovintos žolės ir daržovės... Dalis konservuota, tad laikoma šaltai. Šakniavaisiai ir obuoliai, kopūstai, porai taip pat laikomi šaltai.

Šakniavaisiams laikyti primityviausias variantas yra duobės smėlyje. Būtinai smėlyje arba būtinai, kad metro gylyje prasidėtų smėlis. Kitokiu atveju šalia daržovių laikysis drėgmė ir jos pus. Duobė daroma metro gylio ar mažiau, kad patogu būtų išimti užkastą derlių. Duobės dugnas ir šonai išklojami šiaudais ar stambiu nepūnančiu šienu, stagarais, nendrėmis – plonu sluoksniu, tik tiek, kad nesusipurvintų daržovės, nesiliestų su žeme, sausiau gulėtų ir būtų lengviau jas išimti. Tada virš daržovių dedami vėlgi šiaudai ar kita medžiaga, tada žemės, vėl šiaudai ir vėl žemės. Gaunasi apie pusmetrio storio žemės ir šiaudų „sumuštinis“. Sumuštinis sunkiau praleidžia šilumą, tad užtenka jo pusės metro. Vienalytės medžiagos reikėtų daugiau. Taip pat sumuštinis apsaugo nuo pelių. Jeigu jos įsirausia iki pirmo šiaudų sluoksnio ir randa po apačia žemės sluoksnį, tai galvoja, kad giliau nieko nėra. Pas mane tokios duobės jau ketvirti metai ir pelės šakniavaisiams nepakenkė, nors pas mus apylinkėse jų labai daug. Į duobę mes dedame apie tris penkiolikos litrų kibirus daržovių. Tokį kiekį suvalgome per dvi-tris savaites. Mums tai labai patogu, nes šaldytuvo nenaudojame ir iškastos daržovės negali ilgai stovėti prieangyje ar namuose, nes darosi nebe šviežios. Taigi, po dviejų-trijų savaičių išsikasame naują kaupą, t.y. vėl šviežių daržovių. Tokių kaupų daug nereikia, žiema trumpa. Mums pakanka su konservais ir sėklinėm bulvėm pasidaryti kokia dvylika ar penkiolika duobių. Į duobę dedi kuo didesnę įvairovę, nes nenori išsikasti vien morkų ir sėdėti su jomis dvi savaites. Todėl kuo labiau pamaišai. Bet ne visos daržovės užauga vienu metu, tad pamaišai tiek, kiek įmanoma. Pavyzdžiui, prieš pat rugsėjį nusiima morkos, burokėliai ir bulvės, roputės, tad tokių kaupų pasidarai. Spalį nusiima juodi ridikai, bulvės, morkos, burokėliai, kaliaropės, ropės, topinambai, tai tokių kaupų prisidarai. Kadangi, rugsėjį pasidarei tik bulvinių kaupų, tai lapkritį pasidarai tik topinambų, salierų, pastarnokų kaupų, kad šalia bulvinio dar išsikastum vieną ir turėtum įvairovę savo racione.

Būtina ant kaupo įsmeigti pagaliuką kaip žymeklį, kad rastum žiemą kur kasti. Taip pat būtina pasidaryti žemėlapį kur kiek ir kokios produkcijos sudėjai, kad galėtum lengviau išsirinkti kurią duobę iškasti. Trūksta bulvių, kasam šitą, pritrūko ropių – kasam šitą.

Duobių pliusai. Jokių investicijų, jokio papildomo darbo ar resursų. Daržovės išsilaiko puikiai. Apsauga nuo pelių, nuo vagių, nuo šalčio. Duobių minusai. Reikia jas nuolatos kasti. Ne kiekvienas gali kasti, nes reikia susilenkti, atsigulti ant snieguotos žemės. Taip pat minusas, kad reikia pasiruošti, prisidžiovinti šiaudų ar stagarų.

Antras labai panašus būdas yra kaupai ir tranšėjos. Jos labai panašios į duobes, tačiau daromos ne giliai žemėje, o aukščiau. Duobę užkasus gaunasi lygus paviršius, o darant kaupą ir tranšėją lieka kauburys. Kaupus ir tranšėjas galima daryti ten, kur nėra smėlio podirvio. Kaupas ar tranšėja gali būti įkasti pusmetrį arba gali būti neįkasti. Žiūrint kuriame gylyje kaupiasi vanduo. Jeigu molingas dirvožemis, tai į tranšėjos dugną galima pripilti smėlio, žvyro ar skaldos, bet tas jau kainuoja, tad reikėtų tokiu atveju geriau jau nevargti ir statyti rūsį. Iškasus tranšėją ar kaupą į iškastą vietą sudedame šakniavaisius ir užklojame tuo pačiu sumuštiniu – šiaudai, žemė, šiaudai, žemė. Kadangi kaupas matosi, tai nereikia jo žymėti pagaliukais.

Kaupų ir tranšėjų pliusai. Nereikia taip giliai kasti žemės, nebūtinas smėlio podirvis, lengviau išimti daržoves iš kaupo. Minusai – reikia iš kažkur gauti papildomos žemės, nes jos reikia daug, norint dideliu sluoksniu uždengti kaupą, kad neperšaltų. Peršalimo pavojus visgi didesnis nei saugant daržoves duobėje, tad reikės stebėti ir esant šalčiams dar kuo pridengti iš viršaus. Kaupą aš dariau tik su bulvėmis ir tik smėlėtoje vietoje, tad daug praktikos neturiu. Rašau labiau iš teorijos, nes kaupai į duobes labai panašūs.

Žieminius obuolius (tik skintus) irgi galima užkasti į duobes ar kaupus. Taip pat svogūnus, česnakus, kopūstus, porus...

Kitas variantas – rūsiai. Rūsys patogus tuo, kad į jį lengva patekti ir išsiimti daržoves. Tą galima daryti kasdien. O nepatogus tuo, kad jį reikia statyti, jis kainuoja apie porą tūkstančių, puola pelės, taip pat ne taip gerai išsilaiko daržovės rūsyje kaip duobėse ar kaupuose. Taip yra todėl, kad rūsys darinėjamas ir sunku išlaikyti vienodą rūsio temperatūrą ir oro drėgmę. Jei rūsys per šiltas, tai šakniavaisiai pradeda dygti, jeigu oras per sausas, tai šakniavaisiai ir obuoliai pradeda raukšlėtis, vysti. Todėl reikia rūsį pastatyti gerą, su gera ventiliacija, kad oro drėgmė ir temperatūra būtų tinkami laikyti derliui.

Drėgmės ir temperatūros lenteles galite rasti čia:
http://www.asu.lt/nm/l-projektas/aug_mp_kokybe_s/77.htm

Rūsyje dažnai oras būna per sausas, todėl morkas, geltekles, porus įkasame į nesausą smėlį ar pjuvenas. Obuolius ir bulves reikia laikyti atskirai, nes jie prisigeria bulvių kvapo, todėl teks pasidaryti dvi atskiras rūsio kameras arba laikyti obuolius ne rūsyje.

Kaip pasistatyti rūsį galite paskaityti čia:
http://mauglee.kitox.com/files/pogreba.djvu

Arba čia:
http://mauglee.kitox.com/files/kaimo_statyba.djvu

Djvu failų skaitytuvas čia:
http://mauglee.kitox.com/files/WinDjView-0.3.5.exe

Rūsio didelio nereikia. Kokio dydžio jums reikia rūsio galima pasiskaičiuoti pagal tai, kiek vietos užima daržovės. Forume http://gz.home.lt skyriuje DERLIUS yra pateiktos lentelės kiek kūbinių metrų užima tona morkų, bulvių, kopūstų ir kitų daržovių.

Ketvirtas, retai pasitaikantis, variantas – šalčio šachtos namuose. Yra internete įdėta filmuota medžiaga kaip jos realiai atrodo, tačiau šiuo metu man nepavyko atrasti jos, tad teks pasitenkinti paveikslėliu ir vaizduote. Paveikslėlis pridedamas apačioje. Šalčio šachtos esmė, kad po žeme eina vamzdis, kuriuo oras patenka iš lauko į šachtą ir šachtos viršuje irgi yra vamzdis, kur šiltas oras išeina iš šachtos į lauką. Pirmasis vamzdis tęsiasi po žeme apie dešimt metrų, kad į jį patekęs oras eidamas pro vamzdį esantį po žeme, t.y. nuolatinėje keturių-aštuonių laipsnių pagal Celsijų temperatūroje sušiltų ar atvėstų iki panašios temperatūros. Todėl šachtoje būna maždaug tokia pat temperatūra kaip po žeme. Pati šachta padaroma namuose, kaip spinta ar kaip šaldytuvas, su durelėmis, kad patogu būtų išimti daržoves, tačiau ir izoliuoti tą šachtą reikia labai gerai, kad šaltis nepatektų į namus. Galima paimti seną šaldytuvą ir jo apačioje ir viršuje pragręžti skyles ir išvesti minėtus vamzdžius. Gausime iš karto šilumai izoliuotą ir su patogiomis lentynėlėmis šachtą. Tik ji bus maža – šaldytuvo dydžio. Galima tokią pat tik didesnę pasigaminti pačiam. Šachtos atrodo kaip šaldytuvas – švarios, baltos, su lentynėlėm ir permatomais stalčiukais kaip daržoviniai stalčiai šaldytuvo apačioje. Šachta labai „civilizuota“, tad jai reikės daug resursų ir ji kainuos, bet užtat ji yra patogi.

Taip pat gali būti kitų daržovių laikymo variantų. Pavyzdžiui, senuose namuose kur storos sienos, sienose įrengiamos šaltos spintelės, pieno produktai gali būti laikomi šulinyje ar tarp dvigubo lango, galima išnaudoti šaltas palėpes, nešildomus pastatus, garažus, vasarą galima iškasti duobę ir joje laikyti produktus, taip pat galima duobę išsikasti namuose, jeigu sąlygos leidžia arba namuose kur nors prieangyje įleisti metalinę dėžę į gruntą.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007